Demencija - tai bendrasis terminas, kuris apibūdina įvairius simptomus, atsirandančius, kai smegenys yra paveikiamos ligos. Demencija yra sindromas, o ne viena konkreti liga. Pasaulio sveikatos organizacija demenciją apibrėžia kaip įgytą nuolatinę atminties ir kitų pažintinių savybių pablogėjimo būseną, kuri trunka mažiausiai šešis mėnesius ir turi įtakos darbui, socialinei veiklai ir galiausiai gebėjimui gyventi savarankišką gyvenimą.
Demencija žmonėms progresuoja nevienodai, tad medikai ir globėjai bendraudami turi atsižvelgti į besikeičiančią situaciją. Anot slaugos ekspertų, kokie demencijos simptomai pasireikš konkrečiam žmogui, priklauso nuo to, kuri smegenų dalis yra paveikta, ir nuo paties žmogaus asmeninių savybių. Bėgant laikui demencija progresuoja. Kinta nuotaika, atsiranda nedidelių elgesio pokyčių, užmaršumas. 90 proc. žmonių, sergančių demencija, patiria elgesio ir psichologinių simptomų - tai nerimas, apatija, paranoja, haliucinacijos ir stiprus reagavimas.
Kaip ligos eiga didina slaugos poreikį
Ligai progresuojant, tampa vis sunkiau įvardyti savo poreikius ir apskritai suprasti pasaulį. Dėl to žmogus gali priešintis bet kokiai pagalbai, ypač sudėtinga būna susitarti su juo dėl asmeninės higienos: prausimosi, ėjimo į tualetą. Kaip skelbia tarptautinė organizacija „Alzheimer Disease International“, net iki 85 proc. iš daugiau nei 55 milijonų demencija sergančių asmenų visame pasaulyje negauna specializuotos pagalbos.
Ligai progresuojant vis daugiau laiko reikia skirti paciento priežiūrai. Žmogus ilgainiui ne tik tampa nedarbingas, bet ir visiškai priklausomas nuo aplinkinių. Kiaurą parą reikalinga užtikrinti slauga tampa didžiule našta šeimai. Dabartiniai vaistai sergant demencija gali padėti išlaikyti būklę 3-5 metus, tačiau toliau formuojasi tokie pakitimai, kad be slaugos namų ar slaugos personalo bei psichiatro pagalbos neapsieinama.
Simptomų šaltiniai ir provokatoriai
Yra nemažai dalykų, kurie gali išprovokuoti elgesio ir psichologinių simptomų pasireiškimą: pvz., skausmas, niežulys, vidurių užkietėjimas, miego trūkumas ar įtampa artimoje aplinkoje, privatumo stoka. Vyresnio amžiaus žmones gali trikdyti pablogėjusi klausa, regėjimas, pasikeitusi aplinka, skausmas, diskomfortas, vartojami medikamentai, blogas miegas, kiti sutrikimai ir ligos. Pirmiausia norint sėkmingai įveikti elgesio problemas reikia nustatyti priežastis. Dažniausiai jas įmanoma tik nuspėti, tačiau tiksliau išsiaiškinus galima labai padėti ligoniui.
Taip pat skaitykite: Skuodo PSPC slaugos specialistai
Kasdienės slaugos iššūkiai: higiena ir šlapimo nelaikymas
Kalbant apie asmens higieną, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad demencija pažeidžia smegenų gebėjimą atpažinti poreikį šlapintis, todėl sergantysis nejaučia poreikio eiti į tualetą ar sulaikyti šlapinimosi, iki galės pasinaudoti tualetu. Ligai progresuojant, sergantysis gali šlapintis ir tuštintis ne tam skirtose vietose, tualeto reikmenis naudoti ne pagal paskirtį, nesugebėti laiku nusimauti apatinių. Dažnai ištinkantys šlapimo nelaikymo epizodai gali labai paveikti žmogaus orumą ir pasitikėjimą savimi.
Sergančiųjų demencija globai reikia daug pastangų ir laiko. Prižiūrint Alzheimeriu sergantį žmogų, kuriam reikia apsaugos nuo šlapimo pratekėjimo, rekomenduojama rinktis sauskelnes-kelnaites, kurios mūvimos kaip įprasti apatiniai. „TENA Pants“ dėvimos kaip įprasti apatiniai, jas lengva nusimauti ir užsimauti, tad slaugomajam dėvėjimo įpročiai nesikeis. Sauskelnės-kelnaitės yra diskretiškos, pagamintos iš dermatologų patikrintos, laidžios orui medžiagos, kuri primena audinį, nečeža, yra švelni odai. Šis gaminys patikimai sugeria šlapimą ir apsaugo nuo pratekėjimo esant vidutiniam, sunkiam ir labai sunkiam šlapimo nelaikymui (priklausomai nuo sugėrimo).
Jeigu pacientas bijo vandens, kasdienį prausimąsi palengvina vandeniu nenuplaunami produktai. Naktį tualeto duris palikite atidarytas, o šviesą - įjungtą, kad būtų lengva rasti. Prižiūrint Alzheimeriu sergantį žmogų, kuriam reikia apsaugos nuo šlapimo pratekėjimo, rekomenduojama rinktis sauskelnes-kelnaites, kurios mūvimos kaip įprasti apatiniai.
Aplinka ir orientacijos priemonės kaip slaugos pagalba
Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Aplinka turi būti jauki ir pažįstama. Padėti įvertinti namų aplinką dėl galimų pavojų (paslepiant ar užrakinant potencialiai pavojingus daiktus) ir ją optimaliai pritaikyti sergančiajam galėtų ergoterapeutas. Patalpa turi būti tinkamai apšviesta, kad būtų išvengta klaidžiojimo naktį. Naktį patariama palikti įjungtą apšvietimą, nes tai padeda orientuotis ir sumažina klaidžiojimo tikimybę. Tualeto ir vonios duris vertėtų nudažyti šviesia išsiskiriančia spalva, kad būtų lengviau rasti. Duris, skirtas tik personalui, galima nudažyti maskuojama spalva. Laiptų pakopų kraštus reikėtų pažymėti kontrastinga spalva, laiptų turėklai turi būti tvarkingi, tinkamame aukštyje. Jei veidrodžiai trikdo, juos reikia uždengti. Nuotraukos, paveikslai, įvairios puošmenos turi būti atpažįstami, turintys ryšį su praeitimi. Rašytinės instrukcijos ir užrašai su pavadinimais ant daiktų primena pamirštus daiktų pavadinimus.
Efektyvaus bendravimo strategija
Gydant demenciją, ypač svarbus bendravimas su sergančiuoju. Bet daugelis neturi pakankamai žinių, kaip bendrauti su sutrikusio elgesio ir emocijų artimaisiais. Tai kelia didelį stresą tiek sergančiajam, tiek jį slaugančiajam ir yra dažniausia priežastis, kodėl kreipiamasi pagalbos į specialistą. Efektyvaus bendravimo strategija: kreiptis vardu, stengtis sugauti žvilgsnį. Kalbėti aiškiai, trumpai ir neskubant, maloniu, ramiu tonu, įsijautus į pašnekovo padėtį, aplinkoje neturi būti daug dirgiklių. Kalbėti reikia atsisukus veidu į pašnekovą, geriausiai - prieš šviesos šaltinį, kad veidas būtų apšviestas.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Klausimus formuluoti taip, kad į juos būtų galima atsakyti „taip” arba „ne”. Instrukcijos turi būti pakopinės, jei reikia, pakartoti tais pačiais žodžiais. Naudoti neverbalines priemones: klausiant rodyti, liesti, pradėti daryti tai, ko prašoma iš sergančiojo. Svarbu žinoti, kurie žodžiai pacientui žinomi ir stengtis juos dažniau vartoti. Kalbant pabrėžti svarbiausią žodį (pvz., „Prašau, tai JŪSŲ arbata”). Nevartoti vaizdingų ir perkeltinės reikšmės posakių, nes pacientas gali suprasti tiesiogiai. Negatyvius teiginius keisti pozityviais (pvz., užuot sakius „Neikite čia”, sakyti „Eikite čia”). Niekada neprieštarauti pacientui, nes tai gali sukelti audringą reakciją: riksmą, verksmą, pyktį. Rodyti pagarbą, meilę ir rūpestį. Nesakyti, kad pacientas neteisus, nekritikuoti ir netaisyti jo.
Kaip kalbėtis su demencija sergančiu asmeniu
Nemedikamentinės priemonės ir kasdienė veikla
Pagrindiniai demencijos gydymo būdai yra elgesio terapija ir nemedikamentinės priemonės. „Todėl mūsų aplinkybėmis labai svarbios nemedikamentinės priemonės, ypač - bendravimas”, - pabrėžia Kauno medicinos universiteto Geriatrijos klinikos gerontologė doc. dr. Jūratė Macijauskienė. Sergančiojo demencija skatinimas gyventi sveiką ir aktyvų gyvenimą, socialiniai santykiai, geras miego režimas gali palengvinti ligos simptomus. Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus. Svarbu patį sergantįjį įtraukti į įvairią, jam patinkančią veiklą. Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu.
Jeigu sergantis asmuo dalyvauja dienos centruose ar užsiėmimuose, tai yra smegenų stimuliavimo forma: „Gyvybiškai svarbu tam žmogui užimtumas, darbas dienos centre, susitikimas su kitais žmonėmis ir specialistais”. Jau vien buvimas tarp žmonių formuoja arba atkuria prarastus įgūdžius. Kai sergantieji demencija atvažiuoja į dienos centrą, vyksta terapijos, žmonės atsigauna.
Paramos sistemos: socialinės paslaugos ir teisės
Socialinės paslaugos - tai paslaugos, kuriomis suteikiama pagalba asmenims ar šeimoms, kai dėl asmens amžiaus, neįgalumo ar socialinių problemų nepakanka galimybių ar gebėjimų savarankiškai rūpintis asmeniniu arba šeimos gyvenimu bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šių paslaugų tikslas - sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) ugdyti ar stiprinti gebėjimus ir galimybes spręsti savo socialines problemas, palaikyti socialinius ryšius su visuomene, taip pat padėti įveikti socialinę atskirtį. Kas gali gauti socialines paslaugas? Socialines paslaugas gali gauti įvairios žmonių grupės: senyvo amžiaus asmenys ir jų šeimos, asmenys, turintys negalią, ir jų šeimos, be tėvų globos likę vaikai ir kt.
Kiekvienas demenciją turintis asmuo turi teisę kreiptis dėl socialinių paslaugų gavimo. Socialinių paslaugų poreikio vertinimą atlieka savivaldybės institucijos nustatyta tvarka paskirti socialiniai darbuotojai. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Sprendimas dėl socialinių paslaugų skyrimo asmeniui priimamas savivaldybės nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Kompetencijų tobulinimas slaugoje
Skiriamos socialinių paslaugų rūšys
Socialinės paslaugos parenkamos tokios, kurios leistų kuo ilgiau išlaikyti žmogų savo namuose, dalyvauti sociokultūrinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, kuo ilgiau išlaikant jį savarankišką. Asmeniui, turinčiam demenciją, gali būti nustatytas kelių rūšių socialinių paslaugų poreikis. Jam gali būti skiriamos tiek bendrosios socialinės paslaugos, kurios teikiamos be nuolatinės specialistų priežiūros, tiek specialiosios socialinės paslaugos, kurios gali būti teikiamos asmens namuose arba socialinių paslaugų įstaigose.
| Paslaugų grupė | Pavyzdžiai |
|---|---|
| Bendrosios socialinės paslaugos | Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, psichosocialinė pagalba, maitinimo organizavimas, transporto organizavimas |
| Specialiosios socialinės paslaugos | Pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas, laikino atokvėpio paslauga, dienos socialinė globa, trumpalaikė ir ilgalaikė socialinė globa |
Laikino atokvėpio paslauga senyvo amžiaus asmenį prižiūrintiems artimiesiems asmens namuose ir institucijoje (iki 720 val. per metus, išimtiniais atvejais - iki 90 parų). Dienos socialinė globa: integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val. per parą, iki 7 d./sav.); dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (iki 3 val. per dieną, 1-5 d./sav.). Trumpalaikė socialinė globa: asmens namuose (daugiau kaip 10 val. per parą iki 6 mėn. per metus); institucijoje (iki 6 mėn. per metus arba iki 5 parų per savaitę). Ilgalaikė socialinė globa slaugos ir socialinės globos namuose (daugiau nuo 6 mėn. per metus, neterminuotai).
Kaip kreiptis ir kiek laiko trunka sprendimo priėmimas
Pirmas žingsnis siekiant gauti socialines paslaugas yra kreiptis į seniūniją pagal asmens deklaruotą gyvenamąją vietą arba tiesiogiai į savivaldybės socialinių paslaugų skyrių. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos (nuo 2021 m. balandžio), o ilgalaikės socialinės globos poreikis - per 20 kalendorinių dienų. Sprendimas dėl socialinės priežiūros priimamas per 10 kalendorinių dienų nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, sprendimas dėl socialinės globos - per 20 kalendorinių dienų.
Jeigu paslaugos reikalingos skubiai, į šias paslaugas teikiančią įstaigą galima kreiptis tiesiogiai, tuomet paslaugos būtų apmokamos asmens lėšomis. Pareiškus pageidavimą, socialines paslaugas teikianti įstaiga tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei įvertinti socialinių paslaugų poreikį ir spręsti dėl jų finansavimo.
Parama globėjui ir būtinybė mažinti naštą
Sergančiųjų demencija globai dažniausiai tenka artimiesiems. Globėjai irgi yra vyresnio amžiaus, juos kamuoja depresija, pablogėjusi fizinė būklė, socialinė izoliacija. Stresinė globėjo būsena turi įtakos sergančiojo demencija pažintinei funkcijai, elgesiui, funkciniams sugebėjimams, bendravimui. Todėl svarbu rūpintis globėjo sveikata ir gerove. Kai artimasis susirgo Alzheimerio liga, patarčiau pasižiūrėti filmą „Vis dar Elis“, nustoti neigti ligą, susitaikyti ir pamilti ją - ligą reikia padėti išgyventi, kaip ir netektį. Ir nebijoti ieškoti pagalbos - tiek psichologo pagalbos, tiek socialinių paslaugų bendruomenėje.
Asmens, turinčio demenciją, globėjas / prižiūrintis / slaugantis asmuo gali gauti ligos išmoką susirgus šeimos nariui, jei dėl būtinybės juos slaugyti ar prižiūrėti globėjas prarado darbo pajamas. Globėjas turi teisę į ligos išmoką tuo atveju, jei yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir atitinka kitus reikalavimus.
Specializuotos paslaugos ir jų trūkumas Lietuvoje
Deja, ligonius prižiūrinčių institucijų paslaugos Lietuvoje neišplėtotos taip, kaip kitose Europos šalyse, kur šiems žmonėms skiriama daug dėmesio. Lietuvoje daugėja paslaugų žmonėms su negalia, tačiau specializuotos pagalbos sergantiesiems Alzheimerio liga ir jų šeimoms labai trūksta. Savo ruožtu specializuotų namų sergantiesiems Alzheimerio liga beveik nėra. Liūdina dėl įvairių slaugos priemonių kompensavimo ne itin pasistūmėję reikalai. Jei esant sunkiai ligos stadijai žmogus jau guli patale ir yra nesavarankiškas, pagal higienos normas jam būtinos bent trejos sauskelnės per dieną. Tačiau valstybė kompensuoja tik vieną vienetą dienai. Tai yra per mažai.
Gydant demencija sergančiuosius vaistais ne visada pavyksta sulaukti gerų rezultatų. „Deja, taip jau yra, kad mūsų valstybėje viskas gerai yra ant popieriaus, o realybėje susikalbėjimo labai trūksta.” Asociacijos „Demencija Lietuvoje“ vadovė Ieva Petkutė sako, kad ne tik visuomenė labai mažai žino apie Alzheimerio ligą, bet ir specialistams trūksta žinių. Yra daugybė istorijų, kad šeimos daktarai neatpažįsta ir nenusiunčia konsultuotis.
Patarimai slaugantiems: pamokos ir geros praktikos
- Lavinkite sergančio asmens stiprybes ir gebėjimus; įtraukite į veiklą, kuri jam patinka.
- Sakykite ir darykite tik vieną dalyką vienu metu; sudėtingos instrukcijos glumina.
- Turėkite kantrybės laukti atsakymo; nepertraukinėkite pokalbio metu.
- Jei pritrūksta žodžio, subtiliai pasiūlykite numanomą žodį; jei suprantama, ką jis sako, nebūtina siūlyti teisingo žodžio.
- Negalima kritikuoti ar taisyti sergančiojo; rodykite pagarbą, meilę ir rūpestį.
- Rūpinkitės savo sveikata: globėjui būtina psichologinė pagalba ir atokvėpio paslaugos.
Ramūnas Lygaitis ir kiti šeimų nariai iš patirties patvirtina, kad asmeniniai asistentai ir dienos centrai gali iš esmės pagerinti situaciją: „Asmeninė asistentė Silvija padeda mamai namuose... Su mama užsiima veiklą, kuri lavina: skaito knygas, spalvina, leidžia jai pasirinkti.”
Ką daryti ir kur kreiptis
Norintys gauti socialines paslaugas asmenys, jų šeimos nariai, globėjai ar artimieji gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. Kompleksiškai įvertinus asmens (šeimos) socialinių paslaugų poreikį, atsižvelgiant į individualius asmens (šeimos) interesus ir poreikius, gali būti teikiamos bendrosios ir specialiosios socialinės paslaugos. Nemokamos palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugos pacientams yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Pacientai pageidaujantys gauti paliatyviosios pagalbos namuose paslaugas gali kreiptis telefonu nurodytu telefonu pagal vietines paslaugas.
Gyvenant su sergančiuoju demencija svarbu ieškoti pagalbos, šviesti šeimos narius ir gydytojus, planuoti dienas, užtikrinti užimtumą ir saugią aplinką. Kada reikia skubios pagalbos ar paslaugos nedelsiant, galima kreiptis į paslaugą teikiančias įstaigas tiesiogiai arba į seniūniją, kad būtų pradėtas socialinių paslaugų poreikio vertinimas.