Be socialinių tinklų savo gyvenimo turbūt jau nebeįsivaizduojame. Patogu visuomet būti įvykių sūkuryje, matyti, ką veikia jūsų draugai bei patiems dalintis savo aktualijomis. Tačiau kaip socialiniai tinklai veikia mūsų psichologinę sveikatą?
Kaip dažnai ir kam naudojamės internetu bei socialiniais tinklais
Statistikos portalo „Statista“ duomenimis, Lietuvoje 2019 m. net 95 proc. interneto vartotojų iki 25 metų amžiaus, internetu naudojosi kiekvieną dieną. Mažiau aktyvūs kasdienio interneto naudojime (85 proc.) 45-54 metų amžiaus interneto vartotojai, ir apie 75 proc. Lietuvoje internetas daugiausiai naudojamas ryšiams, informacijos paieškai apie prekes ir paslaugas (62 proc. gyventojų), naujienoms skaityti (72 proc. gyventojų) bei bendravimui socialiniuose tinkluose (54 proc.).
Vieno tyrimo metu nustatyta, kad išmaniųjų telefonų naudotojai savo telefonus vidutiniškai paliečia maždaug nuo 10 iki 200 kartų per dieną, kurių trukmė siekia nuo 10 iki 250 sekundžių. Net 80 proc. atlikti tyrimai rodo, kad beveik 70 proc. žmonių socialiniuose tinkluose siekia save pavaizduoti tokiais, kokie realybėje nėra.
Socialinių tinklų nauda
Yra nemažai pliusų, kaip kad, pavyzdžiui, galimybė matyti savo draugus iš viso pasaulio, palaikyti su jais kontaktą. Taip pat galimybė sergant, negalint išeiti iš namų ar tiesiog pasiilgus savo antrosios pusės bet kada paimti ir jiems parašyti. Galime dalintis savo akimirkomis per nuotraukas, dalintis įvairiausiomis žinutėmis, savo mintimis ir būti pasiekiami visame pasaulyje. Iš tiesų tai - nuostabus dalykas.
Paaugliai ir jauni suaugusieji iš interneto gali gauti naudos. Pavyzdžiui, gali būti pagerinami asmeniniai, socialiniai ir fiziniai gyvenimo aspektai. Internetas ir socialiniai tinklai suteikia galimybę bendrauti su draugais ir plėsti pažįstamų ratą, pagerinti bendravimo įgūdžius, puoselėti kūrybiškumą ir atvirai diskutuoti. Technologijos yra galingas įrankis mokantis apie sveikatą ir jos priežiūrą. Tyrimai parodė, kad paaugliai, naudojantys mobiliąsias technologijas sveikatai pagerinti, rečiau praleidžia vizitus pas gydytojus ir geriau suvokia savo organizmą.
Taip pat skaitykite: Vaikų su autizmu ugdymas
Kaip socialiniai tinklai keičia jausmus ir čia susidarančios rizikos
Kai visa galva pasineriama į socialinių tinklų gyvenimą, dažnai aplanko tokie jausmai, kaip kaltė, pavydas, pyktis, nepasitenkinimas. Socialiniuose tinkluose apie save galime išgirsti ne tik gerų, bet ir blogų dalykų. Galime matyti, kaip mūsų draugai dalinasi nuostabiomis savo gyvenimo, laisvalaikio akimirkomis ir pasijausti labai vieniši, ne tokie šaunūs ir nuostabūs, kaip kiti. Tad čia kyla ir savivertės problemų - atrodo, visi tokie puikūs, nuotraukos tokios gražios, o mes jiems nesugebame prilygti.
Socialiniai tinklai formuoja tam tikrą socialinį kapitalą, kurio pagrindu vyksta socializacija. Yra žinoma, kad socializacija vyksta sąveikaujant su aplinka, tame tarpe ir su socialiniai tinklais, kurie asmenybę tarsi „įveda“ į visuomenę, perteikiant turimą socialinę patirtį (žinias, vertybes, elgesio taisykles ir normas, bei nuostatas).
Socialiniai tinklai, kuriuose yra kuriamas savo idealiojo „aš“ paveikslas ar tikint kitų dalyvių skelbiama informacija, mūsų centrinėje nervų sistemoje gali susikurti tikrovės neatitinkantys prisiminimai. Laikui bėgant, nusivylimas ateina ne tik dėl to, kad aplinkiniai neva gyveną įdomų ir nekasdienišką gyvenimą, bet kad ir tu pats neatitinki to savo susikurto ir afišuojamo gyvenimo. Nusivylimas didėja, nepasitenkinimas savimi auga.
Nerimas, depresija ir priklausomybė: empirinių tyrimų duomenys
Pasak Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto doc. dr. Ingos Truskauskaitės, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata yra susiję kur kas labiau nei gali pasirodyti. Intensyvus socialinių tinklų naudojimas labiausiai siejamas su nerimo ir depresijos simptomais. Tarptautiniai tyrimai rodo, kad paaugliai, kurie socialiniuose tinkluose praleidžia daugiau nei 3 valandas per dieną, 60 proc. dažniau susiduria su tokiais sunkumais.
2025 m. pabaigoje atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas parodė, kad penktadalis Lietuvos gyventojų patenka į nerimo sutrikimo rizikos grupę ir tiek pat į depresijos rizikos grupę. Šie skaičiai yra beveik dvigubai didesni nei kitose Europos Sąjungos šalyse. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad tarp aukštu nerimastingumu ar depresiškumu pasižyminčių asmenų yra beveik dvigubai daugiau tokių, kurie daug ir dažnai naudojasi socialiniais tinklais, nei grupėje tų asmenų, kurie pasižymi žemesniu šių psichologinių sunkumų lygiu.
Taip pat skaitykite: Pagalba Autizmo Atveju Lietuvoje
Eksperimentiniai tyrimai rodo aiškų priežastinį ryšį: kai žmonės sumažino socialinių tinklų naudojimą iki pusvalandžio per dieną - jų depresijos simptomai reikšmingai sumažėjo. Mokslininkės I. Truskauskaitės teigimu, socialiniai tinklai ir psichikos sveikata labiausiai susiję todėl, kad į soc. tinklus įnikę žmonės dažnai nepakankamai pasirūpina kitais svarbiais savo poreikiais.
FOMO, dopaminas ir „scroll'inimo“ mechanizmai
Moksliniai tyrimai taip pat atskleidžia, kad „scroll'inimas“ skatina dopamino išsiskyrimą ir „įjungia“ priklausomybės mechanizmus smegenyse. Pastaruoju metu vis dažniau girdime terminą FOMO, kuris reiškia „Fear of Missing Out“ - baimę praleisti ką nors svarbaus. FOMO atsiranda dėl socialinių tinklų ir skaitmeninės erdvės, kurioje žmonės nuolat dalijasi sukurta iliuzija, kad jų gyvenimas yra pilnas nuotykių ir sėkmės.
Pažeidžiamiausios grupės: paaugliai, merginos ir jauni suaugusieji
Pašnekovės teigimu, patys pažeidžiamiausi yra 10-14 metų paaugliai, ypač merginos, taip pat jauni suaugusieji. Tyrimai rodo, kad intensyvesnis socialinių tinklų naudojimas merginoms padidina depresijos riziką labiau nei vaikinams. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenys iliustruoja, kad 18-34 metų žmonių grupėje rizikingo socialinių tinklų naudojimosi paplitimas siekia net 40-55 proc. Tai atsispindi ir psichikos sveikatos vertinime: nerimo bei depresijos rizika pasižyminčių šioje amžiaus grupėje yra dvigubai daugiau nei kitose suaugusių amžiaus grupėse.
Taip pat ypač pažeidžiami yra tie asmenys, kurie jau turi psichikos sveikatos sunkumų ar diagnozuotų sutrikimų. Pavyzdžiui, tarp turinčių aktyvumo ir dėmesio sutrikimą (ADHD) priklausomybės nuo socialinių tinklų paplitimas gali būti kelis kartus didesnis nei bendrojoje populiacijoje.
Paauglių konkretūs rizikos elgesio pavyzdžiai
Paaugliai dažnai kontaktuoja su nepažįstamaisiais, naudojasi smurtinio ir seksualinio turinio interneto svetainėmis, populiarėja paauglių elektroninės patyčios. Internetinės patyčios (angl. Cyberbullying) - tai agresyvus ir pasikartojantis elgesys, siekiant ką nors įskaudinti ir įtraukti nelygų galių pasiskirstymą per elektroninę mediją. Tyrimuose nurodoma, kad net 20-40 proc. paauglių gali būti internetinių patyčių aukos.
Taip pat skaitykite: Informacijos saugumas „Sodroje“
Paaugliai, kurių santykiai su tėvais, bendraamžiais nėra tvirti, tikėtina, dažniau ieškos bendravimo galimybių internete. Rizikingas elgesys internete neigiamai veikia paauglio socialinio gyvenimo kokybę, jo fizinę ir psichinę sveikatą.
Fiziniai ir struktūriniai padariniai
Per daug laiko praleistas socialiniuose tinkluose, nuolatinis informacijos srautas, pranešimai ir socialinių tinklų naudojimas prieš miegą gali sukelti fizinių sveikatos problemų - akių įtampą, galvos skausmus, sutrikdyti miegą. Tyrimai parodė, kad socialinių tinklų naudojimas likus 1 val. iki miego sutrumpina miego trukmę, suprastina jo kokybę.
Tyrėjai aptiko mikrostruktūrinius pokyčius paauglių, kurie priklausomi nuo interneto, smegenyse, įskaitant pilkosios medžiagos tūrio mažėjimą ir neurotransmiterių pakitimus. Paauglystėje priklausomybė nuo interneto yra susijusi su depresija, save žalojančiu elgesiu, miego sutrikimu, padidėjusiu alkoholio ir tabako vartojimu ir nutukimu.
Lyčių skirtumai ir psichologiniai aspektai
Didesnė dalis mergaičių naudojosi socialiniais tinklais, o berniukai intensyviau žaidė interaktyviuosius žaidimus ir lankėsi suaugusiųjų tinklapiuose. Nustatytos ir šių veiksmų priklausomybės: mergaitės gerokai dažniau negalėjo atsispirti socialiniams tinklams, berniukai - vaizdo žaidimams. Mergaitės dėl veiklos socialiniuose tinkluose labiau jautėsi prislėgtos, o berniukams tai dažniau buvo nerimo dirgiklis.
Socialiniai tinklai gali būti susiję su kūno įvaizdžio problemomis ir valgymo sutrikimais, ypač tarp merginų - pasak tarptautinių tyrimų, kas trečia paauglė sako, jog „Instagram“ naudojimas pablogino jos santykį su savo kūnu. Socialiniai tinklai lengvai gali provokuoti žalingą elgesį, pavyzdžiui, ekstremalią dietą ar savo išvaizdos keitimą pasitelkus injekcijas ar plastines operacijas, vardan „tobulo“ kūno.
Ar socialiniai tinklai yra tiesiog kaltininkai?
Neįmanoma aiškiai nustatyti, ar probleminis interneto naudojimas yra susijęs su ankstesniais psichikos sutrikimais ar sukelia naują rinkinį psichinių sutrikimų. Todėl tiek socialiniai tinklai, tiek kita veikla internete gali būti pagalba paaugliui ar vienintelis būdas užsimiršti, o absoliutūs jų draudimai tik pablogintų padėtį.
Taigi patys socialiniai tinklai galbūt nėra vienintelė priežastis - veikiau jų turinys, nekokybiškas miegas ir sumažėjęs fizinis aktyvumas lemia dalį problemų. Socialiniai tinklai dėl milžiniško jų populiarumo tarp paauglių tapo aktualia ir dažnai nagrinėjama tema.
Kaip atpažinti, kad santykis su socialiniais tinklais yra žalojantis?
Doc. dr. I. Truskauskaitė sako, kad norint suprasti, ar santykis su socialiniais tinklais yra sveikas, vertėtų atkreipti dėmesį į kelis specifinius požymius. Pavyzdžiui, jei darosi neramu, kai negalite patikrinti socialinių tinklų, arba jei jais daugiau naudojatės tuomet, kai nutinka kas nors nemalonaus, kai prasčiau jaučiatės. Kitaip sakant, jei naudojatės socialiniais tinklais norėdami pamiršti problemas ar pagerinti nuotaiką - tai gali būti probleminio santykio su socialiniais tinklais ar priklausomybės nuo jų požymiai.
Kiti perspėjamieji ženklai - jei pastebite, kad reikia vis daugiau laiko praleisti socialiniuose tinkluose, kad gautumėte tą patį pasitenkinimą, jei bandote mažiau naudotis, bet vis nepavyksta. „Rimčiausias priklausomybės nuo socialinių tinklų požymis - kai socialiniai tinklai pradeda trukdyti darbui, studijoms, miegui ar santykiams su artimaisiais.“
Prevencija ir praktiniai patarimai
Tikrai galima sau padėti, bet ne draudimais. Tyrimai aiškiai rodo, kad veiksmingiausia - ne drausti ar bausti, o išmokti sąmoningai naudotis socialiniais tinklais. I. Truskauskaitė sako, kad sąmoningumo ar dėmesingo įsisąmoninimo pratimai, kognityvinės strategijos, pvz., savo minčių stebėjimas ir keitimas bei švietimas apie sveikus įpročius padeda geriau nei griežti apribojimai, bauginimas ar informacija apie žalą.
Net paprasti dalykai, tokie kaip, pavyzdžiui, taisyklė nesinaudoti socialiniais tinklais valgant ar telefono padėjimas toliau nuo savęs jau gali duoti matomų rezultatų. Taip pat veiksmingas gali būti telefonų funkcijų, ribojančių ekrano laiką, naudojimas. Be to, svarbu prisiminti, kad žalinga gali būti ne tik tai, kiek laiko praleidžiame socialiniuose tinkluose, bet ir kaip juos naudojame.
Tyrimai rodo, kad aktyvus bendravimas su artimais žmonėmis, prasmingų ryšių kūrimas ir turinio, kuris gerina nuotaiką, paieška socialiniuose tinkluose gali turėti net ir pozityvų poveikį psichikos sveikatai. O štai pasyvus kitų gyvenimų stebėjimas, nuolatinis lyginimasis ir neigiamo turinio „vartojimas“ dažniausiai blogina savijautą.
- Pastebėti ir spręsti vaikų psichologinius sunkumus;
- Skatinti gyvą bendravimą su šeima ir draugais;
- Nustatyti ribas - laiko valdymą, ekrano laiko apribojimus;
- Šviesti apie privatumo ir asmens duomenų apsaugą;
- Skatinti fizinį aktyvumą ir geresnį miegą.
Prevencijos svarba šeimoje ir mokykloje
Naudojimosi internetu dažnis, taip pat ir socialiniais tinklais, trukmė ir patiriamos rizikos glaudžiai susiję su įvairiomis šeimos charakteristikomis. Pastebėta, kad šeimos psichologinė atmosfera yra vienas pagrindinių rizikos veiksnių, užsiimant pavojinga veikla internete. Todėl labai svarbus vaidmuo tenka mus supančiai aplinkai ir jos kūrimui.
Svarbu, kad gydytojai, mokytojai ir tėvai kalbėtų apie duomenų ir asmeninio gyvenimo saugumą bei privatumą. Jei internetinės veiklos buvo tikslingos, probleminis jų naudojimas nepasireiškė. Šios veiklos dažniausiai buvo susijusios su informacijos ir naujienų paieška. Padėtų kuo ankstesnis švietimas apie tai.
Kada kreiptis pagalbos
Svarbu atpažinti nerimą keliančius ženklus laiku, nes ankstyvos intervencijos - pavyzdžiui, sąmoningas naudojimosi mažinimas ar specialistų pagalba - gali padėti išvengti ilgalaikių pasekmių psichikos sveikatai. Pastebėjus nerimą keliančių ženklų ar pajautus, kad patiems įveikti šios priklausomybės nepavyks, svarbu nebijoti, nesigėdyti ir laiku kreiptis pagalbos į psichologus.
Buvo sutrikusi socialinių tinklų „Facebook“ ir „Instagram“ veikla | Svarbi valanda | 2024-03-05
Santrauka
Socialiniai tinklai pajėgūs tiek sujungti ir įkvėpti, tiek ir priversti žmones pasijusti netinkamais, beviltiškais ir vienišais. Nieko negalima teigti absoliučiai: socialiniai tinklai suteikia daug naudos, bet jų netinkamas naudojimas gali daryti žalą emocinei būklei ir psichologinei sveikatai. Svarbu vystyti sąmoningą naudojimą, stiprinti šeimos ir visuomenės paramą, šviesti jaunimą ir stebėti pažeidžiamas grupes - paauglius, merginas ir jaunuolius, kurie jau turi psichikos sveikatos sunkumų.
| Aspektas | Teigiamas poveikis | Neigiamas poveikis |
|---|---|---|
| Palaikymas ryšių | Kontaktai su draugais, paramos grupės | Izoliacija, priklausomybė nuo virtualių santykių |
| Informacija ir švietimas | Sveikatos informacija, mokymasis | Dezinformacija, klaidinantis turinys |
| Kūno įvaizdis | Motyvacija dalintis pasiekimais | Neigiamas savęs vertinimas, valgymo sutrikimai |
| Laiko valdymas | Lankstus laisvalaikis | Miegas sutrumpėja, sumažėja fizinis aktyvumas |
tags: #kokius #jausmus #sukelia #socialiniai #tinklai