Lietuvos pensininkai gyvena bene prasčiausiai visoje ES, nes Lietuva užima prasčiausius rezultatus visoje ES pagal tai, koks yra santykis tarp senjorų gaunamų pensijų ir gautų darbo pajamų.
Eurostato duomenimis, Lietuvoje pensininkai gauna tik 36 proc. pajamų nuo savo buvusio atlyginimo, o tai yra gerokai mažiau nei ES vidurkis (58 proc.) ir tik šiek tiek daugiau nei Kroatijoje (35 proc.), o su tokiu rezultatu patenkame į paskutinį trejetuką kartu su Airija (39 proc). Tokie žemi rezultatai signalizuoja, kad Lietuvos senjorams vis sunkiau išlaikyti deramą gyvenimo lygį išėjus į pensiją.
Pensininkų Pajamų Nelygybė Europoje
Pensininkų pajamų nelygybė didėja visoje ES. 2023 m. 15,5 proc. pensininkų grėsė skurdas, o prieš dešimtmetį tokių buvo 12 proc. Net ir atsižvelgus į vietines kainas, Rytų ir Baltijos šalių, įskaitant Lietuvą, pensininkai išlieka nepalankioje padėtyje, palyginti su kitų Vakarų šalių pensininkais.
Pietų Europos šalys, priešingai, siūlo daug dosnesnes pensijų sistemas. Graikijoje (78 proc.), Ispanijoje (77 proc.) ir Italijoje (75 proc.) pensijos padengia daugiau kaip tris ketvirtadalius pajamų, gautų prieš išeinant į pensiją. Tuo tarpu turtingesnės Vakarų šalys, tokios kaip Vokietija (49 proc.), Belgija (48 proc.) ir Danija (47 proc.), taip pat atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau jos paprastai mažesnius rodiklius kompensuoja didesne socialine parama ir didesnėmis faktinėmis pensijų išmokomis.
Tuo tarpu remiantis pernai metais pateikta „Eurostat“ statistika rodo aiškų kontrastą tarp kitų ES šalių - mat Lietuva pensijoms skiria tik 7,1 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai yra beveik du kartus mažiau nei Europos Sąjungos vidurkis - 12,9 proc. BVP. Kai kuriose šalyse šis rodiklis net dar aukštesnis - Graikijoje pensijoms tenka net 16,4 proc. BVP, Italijoje - 16,3 proc., Austrijoje - 15 proc., o Prancūzijoje ir Portugalijoje taip pat virš 14 proc.
Taip pat skaitykite: Pensijų išlaidų analizė
Kodėl Tai Svarbu?
BVP rodiklis leidžia palyginti ne tik absoliučius pensijų dydžius, bet ir realų valstybės dėmesį vyresniajai kartai - kiek šalis iš to, ką sukūrė, yra pasiruošusi skirti savo pensininkams. Ir šiame paveiksle Lietuva atrodo tarsi taupi teta, kuri džiaugiasi pabrangusiu sūriu, bet vis tiek perka pigiausią variantą.
Nors kasmetinė pensijų indeksacija išties vyksta, o skaičiai popieriuje kyla, bendras išlaidų lygis vis dar rodo, kad mūsų valstybė pensininkus vertina kur kas mažiau nei daugelis kitų ES šalių.
Pensijų Skyrimo Tvarka Lietuvoje
Ir, nors Lietuvoje veikia daugybė valdiškų duomenų bazių, sulaukus pensinio amžiaus išmokos savaime negausi. Reikia kreiptis į „Sodrą“, pildyti prašymus, pateikti krūvą dokumentų ir pereiti visą biurokratinį kelią. Parlamentaras Artūras Zuokas atkreipė dėmesį, kad ši sistema - ypač sudėtinga vyresniems žmonėms, gyvenantiems regionuose, todėl valstybė esą turėtų užtikrinti, kad pensijų skyrimas vyktų automatiškai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pripažino, kad tokia tvarka daugeliu atvejų būtų įmanoma. Tačiau kliūtimi tampa vis dar neišnykę popieriniai archyvai - ypač iš sovietmečio laikų, kai nemaža dalis darbo stažo nėra skaitmenizuota. Tokiais atvejais „Sodra“ pati turi kreiptis į senas darbovietes ar net užsienio institucijas, o procesas tampa ilgas ir sudėtingas.
Nepaisant to, ministrė ramina - net jei pensijos skyrimas užtrunka, žmogus nepraras nei cento. Išmokos apskaičiuojamos ir išmokamos atgaline tvarka.
Taip pat skaitykite: Statistikos departamento duomenys apie pensijas
Naujas NT Mokestis ir Senjorai
Lietuvoje vis garsiau kalbant apie naują nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris palies vis daugiau gyventojų, jau svarstoma, kaip su tuo susigyventi teks visą gyvenimą vardan Lietuvos plušėjusiems mūsų senjorams, gyvenimo saulėlydį pasitinkantiems patogiai savo susikurtose tvirtovėse.
Panašu, kad nelengvos dienos lauktų tų, kurie paveldėjo ar patys savu laiku įgijo brangesnį turtą, pavyzdžiui, senamiestyje, kurio vertė dabar išaugusi kone dešimteriopai.
Ypač skaudi situacija - senjorams, kurie jau dabar sunkiai suduria galą su galu. Naujojo NT mokesčio įvedimas, kartu su nuolatiniais būsto vertės pervertinimais, gali tapti finansiniu iššūkiu.
Statistiniai Duomenys Apie Pensijas Lietuvoje
Didžiausia pensijas gaunančiųjų dalis - 668.760 - gauna įprastą senatvės pensiją. Našlių ir našlaičių pensiją gauna 244.857 žmonės, o nedarbingumo pensija skirta 25.381 asmeniui. Išankstiniais duomenimis, 2022 m. išlaidos pensijoms, palyginti su 2021 m., padidėjo 548 mln. Eur (13,7%) ir sudarė 4,6 mlrd. Eur. Šių išlaidų dalis, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP), 2022 m. sudarė 6,8%, arba 0,3 procentinio punkto mažiau nei 2021 m.
Lietuvos gyventojai labiausiai pageidautų gauti Skandinavijos arba Vakarų Europos pensijas, rodo Lietuvos pensijų fondų asociacijos (LIPFA) atlikta apklausa. Tadas Gudaitis, LIPFA vadovas, beda pirštu į Lietuvoje mažesnį darbdavių indėlį.
Taip pat skaitykite: Pensijų fondų pasirinkimas Lietuvoje
Senatvė galėtų būti tas metas, kai palikęs darbą ir turėdamas pakankamai gerą sveikatą žmogus mėgautųsi kiekviena šiame pasaulyje likusia diena. Tačiau tam reikalinga finansinė laisvė. Jei ne laisvė, tai bent ramybė, kad mėnesio pabaigoje bus ko pavalgyti ar už ką nusipirkti būtinų vaistų.
Pensijų Dydžiai Lietuvoje
Kaip skaičiuoja „Sodra“, šių metų rugpjūčio mėnesį Lietuvoje mažesnę nei 200 eurų senatvės pensiją Lietuvoje gavo 52 tūkst. šalies gyventojų.
„Jei žmogaus senatvės pensija nesiekia 130 eurų ir jis negauna jokių kitų išmokų, jis gali kreiptis ir gauti šalpos pensiją. Šalpos pensijos bazinis dydis šiuo metu yra 130 eur“, - aiškino „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis. Pavyzdžiui, jei žmogus sulaukė pensijos amžiaus, o senatvės pensija yra 100 eur, tokiu atveju jam primokama 30 eurų. Tai reiškia, kad žmogus bent minimaliai gaus 130 eur per mėnesį.
Džiugesio nesuteikia ir 200-300 eur senatvės pensiją gaunančių žmonių būrys. Jų Lietuvoje šiuo metu yra net 230 tūkst. 300-400 eur pensijos skiriamos 190 tūkst. Lietuvos pensininkų, o 400-500 eur gauna beveik 60 tūkst. pensijos amžiaus sulaukusių gyventojų. Nuo 500 iki 600 eurų siekiančiomis pensijomis gali džiaugtis jau tik 14 tūkst. gyventojų, 600-700 eur - 5 tūkst. Maždaug šalies vidutinį atlyginimą siekiančias 700-800 eur pensijas gaunančių žmonių kategorijoje - vos 2,5 tūkst. gyventojų. Iš jų didesnę nei 1 tūkst. eur pensiją gauna 80 Lietuvos gyventojų.
Šiuo metu vidutinė pensija Lietuvoje siekia apie 337 eur arba 46,66 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas šalyje.
„Šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija sudaro beveik pusę vidutinio darbo užmokesčio į rankas. Iš esmės pensijų dydis yra susietas su vidutinio darbo užmokesčio pokyčiais šalyje. Vis dėlto dėl demografinių priežasčių šis rodiklis gali keistis - mažėti. Trumpuoju laikotarpiu šią problemą išspręs senatvės pensijos amžiaus ir būtinojo stažo ilginimas, o ilgainiui gyventojas tokį santykį, prognozuojama, galės išlaikyti, jeigu dalyvaus pensijų kaupimo sistemoje, - kalbėjo „Sodros“ atstovas spaudai S. Jarmalis. - Minimali alga ir trumpas stažas garantuoja minimalias teises į senatvės pensiją, vidutinis darbo užmokestis - vidutinę pensiją“.
Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas Boguslavas Gruževskis svarstė, kad, tikėtina, jog tokia didelė dalis pensininkų gauna mažas pensijas, nes neturi pakankamo stažo arba turėjo mažas pajamas, nuo kurių mokėjo mokesčius.
„Reikia pripažinti, kad tikriausiai dalis žmonių iš tiesų turėjo daugiau pajamų, bet ne nuo visų mokėjo mokesčius valstybei. Žmogus turi jausti atsakomybę už savo ateitį“, - kalbėjo jis.
Pasak jo, kalbant apie pensijų dydžius, būtent didele problema tampa tai, kad gyventojai nori didelių pensijų, tačiau kartu nenori mokėti mokesčių, kol patys dirba.
„Žinoma, uždirbant 400 eurų negali tikėtis, kad gausi tokio pat dydžio pensiją. Vis dėlto kiekvienas galėtų tikėtis 300-400 eurų pensijos, jei sąžiningai mokėtų mokesčius. Be to, dar dalį pajamų senatvėje žmogus galėtų prisidėti kaupdamas antroje pakopoje. Todėl ir reikia kuo anksčiau rūpintis ir pradėti galvoti apie pensiją“, - šnekėjo B. Gruževskis.
Skurdo Rizikos Lygis Tarp Pensininkų
Skelbiama, kad pernai metais Lietuvoje skurdo rizikos lygis tarp vyresnių nei 65 m. amžiaus gyventojų siekė 33,4 proc (2016 m. buvo 5,7 proc. punkto mažesnis). Bendrai žemiau skurdo ribos pateko 22,9 proc. šalies gyventojų.
„Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos“, - yra konstatavęs Statistikos departamentas.
Kita vertus, kaip jau minėta anksčiau, kai kurios kitos Europos šalys dar labiau kenčia nuo pensininkų skurdo rizikos. Kaip skelbia Eurostat, prastesnė situacija yra ir kaimyninėje Latvijoje ir Estijoje. Latvijoje skurdo rizikos lygis tarp vyresnių nei 65 metų amžiaus gyventojų pernai siekė 39,9 proc. (skurdo rizikos riba - 330 eur), Estijoje - 41,2 proc. (skurdo rizikos riba - 469 eur).
Būtent Estija ir pirmauja Europos Sąjungoje pagal pensininkų dalį, kuri patenka žemiau skurdo rizikos ribos. Bene laimingiausi dėl savo pajamų ir mažiausios skurdo rizikos, Eurostat duomenimis, pernai buvo Slovakijos (6,9 proc.), Prancūzijos (7,8 proc.), Danijos (8,8 proc.) ir Vengrijos (9,1 proc.) pensininkai.
Pensijų Prognozės Ateičiai
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad vidutinė senatvės pensija šių metų rugsėjį Lietuvoje sudarė 337 eur, arba apie 47 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas šalyje.
„Atsižvelgiant į tarptautinių institucijų rengiamas demografines prognozes Lietuvai, įvairūs vertinimai rodo, kad nesiimant veiksmų ateityje šis santykis gali sumažėti ir iki 30 proc. Būtent artėjantys demografiniai iššūkiai darys didžiausią spaudimą Lietuvos socialinio draudimo pensijų sistemai - šalies populiacijoje vis didesnę dalį sudarys vyresnio amžiaus gyventojai, ir atitinkamai vis mažiau dirbančiųjų išlaikys vieną pensininką“, - portalui DELFI komentavo Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorius Gediminas Šimkus.
Kaip teigė pašnekovas, nuo naujų metų įsigaliosianti nauja pensijų kaupimo tvarka turėtų užtikrinti, kad antroje pakopoje kaupiantys gyventojai, išėję į pensiją, galėtų tikėtis panašaus pensijų lygio, kokią gauna dabartiniai pensininkai.
„Neretai laikoma, kad „auksinis“ pajamų senatvėje ir buvusio atlyginimo santykis yra 60-70 proc. Atsižvelgus į pensijoje pasikeitusius kasdienio gyvenimo poreikius toks santykis turėtų užtikrinti pernelyg nepasikeitusią gyvenimo kokybę senatvėje. Neabejotinai šiuo metu didelė dalis gyventojų senatvei kaupia per mažai“, - įsitikinęs Lietuvos banko atstovas.
Pasak G. Šimkaus, ir toliau pensijoje pagrindiniu pajamų šaltiniu gyventojams išliks „Sodra“, tačiau papildomai lėšų bus galima gauti iš pusiau privataus (antros pakopos) ar privataus (trečios pakopos) kaupimo.
„Pensijų kaupimo sistema leidžia kiekvienam gyventojui į pensiją atsinešti finansinį rezervą, tokiu būdu išlyginant skirtumus tarp skirtingų kartų gaunamų pensijų dydžio. Visgi finansinio rezervo, kuriuo reikia rūpintis vis labiau, kaupimas tipiniam lietuviui niekada nebuvo lengvas dalykas. Naujausi praėjusių metų duomenys rodo, kad Lietuvoje namų ūkių taupymo norma yra neigiama. Tai reiškia, kad esame linkę išleisti netgi daugiau nei uždirbame. Ilgą laiką taupumu lietuviai Europoje neblizga. Tad svarstant apie pajamas senatvėje ir norint jų orių, būtina dėti pastangas atsakingam asmeninių finansų valdymui, ilgalaikio finansinio rezervo kaupimui, nes, kaip sako liaudies išmintis, roges reikia ruošti vasarą“, - priminė Lietuvos banko atstovas.
Seimui pristatytas Valstybės socialinių fondų biudžetų 2025 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-4230. Nagrinėjant šį projektą, svarbu atkreipti dėmesį į planuojamus pensijų pokyčius ir jų indeksavimo koeficientus.
Vyriausybė Seimui siūlo patvirtinti daugiau nei 8,646 mlrd. eurų sieksiančias Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto pajamas ir per 7,906 mlrd. eurų išlaidas (planuojamas metų rezultatas - pajamos viršija išlaidas beveik daugiau nei 739,5 mln. eurų).
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas teigia: „Matome, kad rezultatas bus teigiamas, o pagrindinė „Sodros“ išlaidų dalis apie 78 proc. yra pensijos. Tai pensijos irgi augs ir ganėtinai reikšmingai - 12,7 proc. Rezervinis fondas didėjo ir nuosekliai didės. Šiais metais planuojame pabaigti 55 proc.
Pensijų indeksavimo koeficientą - 1,1063; Bazinės pensijos dydį - 298,45 euro; Našlių pensijos bazinį dydį - 42,29 euro; Papildomo individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimo koeficientą - 1,014; Pensijų apskaitos vieneto vertės dydį - 7,16 euro.
Biudžeto projekte valstybinio socialinio draudimo pensijoms numatoma skirti 77,8 proc. visų sąnaudų arba beveik 6,155 mlrd. eurų, tai 693,7 mln. eurų arba 12,7 proc. daugiau nei laukiama 2024 m.
Prognozuojama, kad 2025 m. vidutinė metinė senatvės pensija sieks 673 eurus, t. y., bus 73 eurais arba 12,2 proc. didesnė nei laukiama 2024 m., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, didės 12,7 proc. arba 81 euru ir sieks 721 eurą.
Vidutinės senatvės pensijos, turint būtinąjį stažą, ir vidutinio šalies neto darbo užmokesčio santykis 2025 m. bus 49,4 proc. arba 2,5 procentinio punkto didesnis nei 2024 m.
Prognozuojamas 2025 m. apdraustųjų, visomis socialinio draudimo rūšimis skaičius bus 1 453,4 tūkst. žmonių, t. y., 3,5 tūkst. arba 0,2 proc. didesnis nei 2024 m. laukiama.
Prognozuojama, kad vidutinis senatvės pensininkų skaičius 2025 m. bus 629 tūkst. žmonių - padidės 1,13 proc. (7 tūkst.
Lietuvos pensininkai jau gavo pirmąsias 2026 m. pensijas, todėl naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar gyventojai savo sąskaitose pastebėjo tokį pokytį, koks buvo prognozuotas. Taigi, kiek iš tikro padidėjo gyventojų pensijos? Pakilo bent 9 proc.?
Štai Aldona (vardas pakeistas) džiaugėsi, kad jos pensija paaugo 80 eurų, kaip ir buvo prognozuojama. „Anksčiau gaudavau apie 650 eurų, o šiemet jau pervedė 750 eurų“, - dalijosi ji. Jai paantrino ir Druskininkuose gyvenanti Nijolė (vardas pakeistas). Anot moters, jos pensija praėjusiais metais siekė 700 eurų, o šiemet - 780 eurų.
Tuo metu alytiškių Romo ir Rūtos (vardai pakeisti) pensijos paaugo kiek mažiau. Rūtos pensija padidėjo 54 eurais, o Romo - 60. „Anksčiau gaudavau 490, o sausį jau pakilo iki 544 eurų. Vyro šiek tiek daugiau pakilo. Gaudavo apie 520 eurų, o dabar jau bus apie 580“, - nurodė Rūta.
Moteris pasakoja, kad apie pensijas kalbėjosi su giminaičiais ir labiausiai jos kilo tiems, kurie ir taip gaudavo daugiau pinigų. „Mano sesės visada gaudavo didesnę pensiją nei aš, tai joms ir pakilo labiau. Bandėme net padauginti mūsų buvusias pensijas iš tų žadėtų 12 proc. Tai tikrai panašus padidėjimas ir įvyko“, - pasakojo ji.
Marytė (vardas pakeistas) pasakojo, kad su paprasta pensija ji papildomai gauna našlės pensiją, kuri pakilo per kiek daugiau nei 4 eurus. Praėjusiais metais ši išmoka siekė 42,29 euro, o šiemet - 46,46 euro. Tiesa, našlių pensija yra fiksuota ir visiems vienoda. Tuo metu įprasta pensija, anot moters, padidėjo 48,69 euro. „Paskutinį kartą praėjusiais metais gavau 452,84 euro, o šiemet jau 501,53 euro“, - dalijosi moteris.
Planuojama, kad šiemet „Sodros“ biudžeto išlaidos bus 861,1 mln. eurų arba 10,9 proc. didesnės nei 2025 metais. Didžiausią „Sodros“ išlaidų dalį, beveik 80 proc., sudarys išlaidos socialinio draudimo pensijoms.
Prognozuojama, kad 2026 m. senatvės pensininkų bus vidutiniškai 640 tūkst. Jų skaičius padidės 1,11 proc. arba 7 tūkst.
tags: #pensiju #islaidos #statistika