Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos vadovė Henrika Varnienė ne kartą išreiškė susirūpinimą dėl neįgaliųjų integracijos į darbo rinką.
Pagrindinė problema, su kuria susiduriama, yra itin žemas žmonių su negalia užimtumo rodiklis, nors valstybės skiriamos lėšos kasmet neadekvačiai auga. Netgi kaimyninėje Latvijoje neįgaliųjų dirba daugiau nei 40 procentų, Estijoje - per 50 procentų.
Lietuvos neįgaliųjų forumas (LNF), vienijantis 15 įvairioms negalioms atstovaujančių organizacijų ir vienijanti daugiau nei 300 tūkstančių žmonių su negalia bei jų artimųjų, nepritaria esamam neįgaliųjų įdarbinimo modeliui, kuris orientuojasi į paramą socialinėms įmonėms, o ne paskatas įdarbinti žmones su negalia atviroje darbo rinkoje.
LNF narių nuomone, socialinės įmonės yra labai brangi žmonių su negalia įdarbinimo priemonė, pasiekianti santykinai mažą tikslinės grupės dalį. Be to, didžioji finansinės paramos socialinėms įmonėms dalis - t.y. 92 proc. - skiriama žmonių su negalia darbo užmokesčiui ir valstybinio soc. draudimo įmokoms padengti.
Tai reiškia, kad parama nesukuria ilgalaikės pritaikytų darbo vietų infrastruktūros, neprisideda prie dirbančiųjų profesinio tobulinimo ar gilesnės jų socialinės integracijos, o yra skiriama užmokesčiui už darbą, kurį žmonės su negalia atlieka ir sukuria vertę, už kurią įmonė gauna pelną.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
LNF atkreipia dėmesį, kad socialinės įmonės gauna ne tik tiesioginę piniginę paramą, bet valstybės yra remiamos ir netiesiogiai - t.y. LNF laikosi nuostatos, kad didžiausia parama turi būti skiriama sunkiausios negalios žmonėms, kuriems atviroje darbo rinkoje susirasti darbą būtų neįmanoma.
Tuo metu Lietuvoje socialinės įmonės įdarbina daugiausiai lengvos ir vidutinės negalios žmones, puikiausiai galinčius dirbti įprastose darbovietėse, o mažiausią darbingumą turintieji ir toliau lieka izoliuoti. Iš 6815 socialinėse įmonėse dirbančių žmonių tik apie 305 (t.y. 4 proc.) turi mažiausio lygio darbingumą.
LNF atkreipia dėmesį, kad didelė dalis socialinių įmonių Lietuvoje užsiima paslaugomis, kurioms teikti reikia daug fizinių galimybių - pvz. valymo paslaugos, remonto darbai, baldų gamyba, fasavimo, pakavimo veikla, viešoji tvarka ir apsauga.
Socialinių įmonių įstatymas yra pateikiamas kaip Europos Komisijos Socialinio verslo komunikato įgyvendinimas Lietuvoje, tačiau esamas socialinių įmonių modelis prieštarauja ne tik šiam komunikatui, bet ir Lietuvoje patvirtintai Socialinio verslo koncepcijai.
Lietuvos neįgaliųjų forumas prieštarauja socialinių įmonių veikimo modeliui Lietuvoje, nes jis yra brangus ir neefektyvus, be to - neatitinka Lietuvos ratifikuotos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų.
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Lietuvos neįgaliųjų forumas ragina politikus bei atsakingas ministerijas keisti socialinių įmonių įstatymą bei orientuotis į paramą atvirai darbo rinkai ir tik toms socialinėms įmonėms, kurių tikslas - ne tik pelnas, bet ir socialinio pokyčio siekis.
Socialinės įmonės yra tik viena iš priemonių ir koks turėtų būti jų vaidmuo - vis dar atviras klausimas. Šiame procese ypač svarbus ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vaidmuo, nes būtent ji organizuoja darbo grupės dėl socialinių įmonių įstatymo veiklą.
Tik 4,5 milijonai eurų buvo skirti atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia užimtumui per 2016 metus (preliminariais duomenimis), o socialinėse įmonėse - 24 milijonai eurų. Apytiksliai 40 tūkstančių žmonių su negalia dirba įprastose darbovietėse ir 6300 - socialinėse įmonėse, kur žmonės su negalia ar kitos pažeidžiamos grupės turi sudaryti nuo 40 iki 50 proc.
Sunku patikėti, bet statistika yra tokia - atviroje darbo rinkoje žmonių su negalia užimtumui per 2016 metus bus skirta (preliminariais duomenimis) 4,5 milijonai eurų, o socialinėse įmonėse - 24 milijonai eurų. Įsiskaitykite - 24 milijonai 6300 žmonių su negalia įdarbinti!
Žmonėms su negalia įsidarbinti padedančios agentūros jau ne kartą mus patikino, kad socialinės įmonės ieško „sveikų“ neįgaliųjų. Tą rodo ir skaičiai - iš beveik 6400 darbuotojų tik 330 yra su sunkesnėm negaliom, o didžioji dauguma - lengvos ir vidutinės negalios. Net sunkesnės negalios žmones be paramos įdarbina jau minėta Rimi.
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
Nuo tada, kai socialine įmone buvo leista tapti ne tik asociacijoms, bet ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, paramos skyrimas ėmė daugėti geometrine progresija - nuo 0,5 mln. eurų 2004 metais iki 24 mln. Tapti socialine įmone pasidarė netgi verslo niša.
Kita vertus, socialinių įmonių įstatymas reglamentuoja ne tik žmonių su negalia įdarbinimą, bet ir tokių kaip daugiavaikės motinos, išėję iš įkalinimo įstaigų, priešpensinio amžiaus žmonės, tačiau šiuo momentu sudaro vos 2 procentus (šiuo metu tai daugiausia darbuotojai virš 50 metų amžiaus).
Tiesą sakant, galėtume dar rikiuoti pastraipą po pastraipos kritikos socialinių įmonių modeliui Lietuvoje, tačiau jau norisi pereiti į kitą etapą, į diskusiją, kaip reikėtų iš esmės pakeisti žmonių su negalia įdarbinimo modelį, kad jis pagaliau išjudintų tokį aukštą nedarbo lygį.
Viliamės, kad naujoji Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išsigrynins aiškų šių įmonių tikslą ir jų vietą bendroje įdarbinimo strategijoje.
Asociacija Lietuvos neįgaliųjų forumas, jungianti 15 įvairioms negalioms atstovaujančių organizacijų ir vienijanti daugiau nei 300 tūkstančių žmonių su negalia bei jų artimųjų, nepritaria esamam neįgaliųjų įdarbinimo modeliui, kuris orientuojasi į paramą socialinėms įmonėms, o ne paskatas įdarbinti žmones su negalia atviroje darbo rinkoje.
Lietuvos neįgaliųjų forumas prieštarauja socialinių įmonių veikimo modeliui Lietuvoje, nes jis yra brangus ir neefektyvus, be to - neatitinka Lietuvos ratifikuotos Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos nuostatų.
Lietuvos neįgaliųjų forumas ragina politikus bei atsakingas ministerijas keisti socialinių įmonių įstatymą bei orientuotis į paramą atvirai darbo rinkai ir tik toms socialinėms įmonėms, kurių tikslas - ne tik pelnas, bet ir socialinio pokyčio siekis.
Kviečiame politikus į apvalaus stalo diskusiją aptarti susidariusią padėtį ir drauge ieškoti būdų kurti tokią žmonių su negalia įdarbinimo sistemą, kuri įtrauktų daugiau tikslinės grupės narių ir tenkintų ne tik verslą, bet ir visos visuomenės poreikius.
2015 metais socialinės įmonės gavo beveik 18 milijonų eurų paramą 6 815 žmonių su negalia įdarbinti. Tokiose įmonėse dirbantys neįgalieji sudaro tik apie 5 proc. visų darbingo amžiaus netekto darbingumo statusą turinčių žmonių.
Atviroje darbo rinkoje dirba 47 tūkstančiai ( 34 proc. ) žmonių su negalia, kurie įdarbinami su gerokai mažesne arba išvis be paramos.
LNF narių nuomone, socialinės įmonės yra labai brangi žmonių su negalia įdarbinimo priemonė, pasiekianti santykinai mažą tikslinės grupės dalį. Be to, didžioji finansinės paramos socialinėms įmonėms dalis - t.y. 92 proc. - skiriama žmonių su negalia darbo užmokesčiui ir valstybinio soc. draudimo įmokoms padengti.
Tai reiškia, kad parama nesukuria ilgalaikės pritaikytų darbo vietų infrastruktūros, neprisideda prie dirbančiųjų profesinio tobulinimo ar gilesnės jų socialinės integracijos, o yra skiriama užmokesčiui už darbą, kurį žmonės su negalia atlieka ir sukuria vertę, už kurią įmonė gauna pelną.
LNF atkreipia dėmesį, kad socialinės įmonės gauna ne tik tiesioginę piniginę paramą, bet valstybės yra remiamos ir netiesiogiai - t.y. LNF laikosi nuostatos, kad didžiausia parama turi būti skiriama sunkiausios negalios žmonėms, kuriems atviroje darbo rinkoje susirasti darbą būtų neįmanoma.
Tuo metu Lietuvoje socialinės įmonės įdarbina daugiausiai lengvos ir vidutinės negalios žmones, puikiausiai galinčius dirbti įprastose darbovietėse, o mažiausią darbingumą turintieji ir toliau lieka izoliuoti. Iš 6815 socialinėse įmonėse dirbančių žmonių tik apie 305 (t.y. 4 proc.) turi mažiausio lygio darbingumą.
LNF atkreipia dėmesį, kad didelė dalis socialinių įmonių Lietuvoje užsiima paslaugomis, kurioms teikti reikia daug fizinių galimybių - pvz. valymo paslaugos, remonto darbai, baldų gamyba, fasavimo, pakavimo veikla, viešoji tvarka ir apsauga.
Socialinių įmonių įstatymas yra pateikiamas kaip Europos Komisijos Socialinio verslo komunikato įgyvendinimas Lietuvoje, tačiau esamas socialinių įmonių modelis prieštarauja ne tik šiam komunikatui, bet ir Lietuvoje patvirtintai Socialinio verslo koncepcijai.
2010 metais Lietuva ratifikavo JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, kurioje raginama remti žmonių su negalia įdarbinimą atviroje darbo rinkoje, tuo metu Lietuva didžiausią paramą skiria savo esme uždaroms socialinėms įmonėms, kurios įdarbina lengvos ir vidutinės negalios žmones ir veikia kaip įprastos pelno siekiančios organizacijos.
Socialinių įmonių įstatymas turi būti keičiamas taip, kad atitiktų Europos socialinio verslo komunikato reikalavimus - t.y. socialinės įmonės orientuotųsį į sunkią negalią turinčius žmones, lengvos negalios žmones įdarbintų laikinai, kol atstatomi darbo įgūdžiai, o pelnas reinvestuojamas į socialinės problemos sprendimą.
Šiandien Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje lankėsi asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ atstovės, kurios išreiškė susirūpinimą neįgaliųjų integracija darbo rinkoje.
Asociacijos administracijos vadovė Henrika Varnienė teigė, kad pagrindinė problema, su kuria susiduriama, yra itin žemas žmonių su negalia užimtumo rodiklis, nors valstybės skiriamos lėšos kasmet neadekvačiai auga - nuo 0,5 mln. eurų 2004 m. iki 35 mln.
„Iš esmės šiandien turime situaciją, kai iš socialinėms įmonėms skiriamų 35 mln. eurų 90 proc. lėšų naudojama darbo užmokesčiui žmonių su negalia atliekamam darbui finansuoti. Vadinasi, įmonės, įdarbinusios neįgaliuosius, gauna lėšas, kurios mažina jų pačių sąnaudas, o tai virsta piktnaudžiavimu, todėl įmonės klesti, o skirti neįgaliesiems - jų nepasiekia. Kartu įmonės, išnaudodamos lėšas subsidijoms, nekuria kitų pagalbinių priemonių savo darbuotojams“, - teigė H.
Kartu posėdyje buvo pažymėta, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dar šių metų pradžioje paviešino išvadą dėl socialinių įmonių įstatymo (ir su juo susijusių teisės aktų) antikorupcinio vertinimo.
„Siekiame, kad dabartinė sistema, užtikrinanti darbuotojų segregaciją - išnyktų, o pinigų krepšelis/paslaugų paketas ir pagalba - eitų paskui kiekvieną neįgalųjį, kuriam ta pagalba reikalinga kad ir kokioje darbovietėje - socialinėje įmonėje ar įprastoje - jis įsidarbintų. Manome, kad šiandien skiriamus 35 mln.
„Įvedus darbo vietos pritaikymo neįgaliesiems įvertinimą ir sukūrus mechanizmus, kaip pritraukti galimus darbuotojus, būtų galima išvengti tokios situacijos. Parlamentarė M. Navickienė pažymėjo, kad „būtina spręsti neįgaliųjų integracijos atviroje darbo rinkoje problemas, tam pasitelkiant ne tik gausius išteklius, tačiau ir gerąsias tarptautines praktikas.
Pastaruosius ketverius metus Lietuvos neįgaliųjų forumas kritikuoja šiuo metu veikiantį Socialinių įmonių įstatymą, todėl labai vertina dalies Seimo narių pastangas jį keisti. Visgi, šis žingsnis yra dalis būtinų permainų, kurių laukia žmonių su negalia bendruomenė.
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė pabrėžia, jog esama žmonių su negalia įdarbinimo sistema, kai atviros darbo rinkos darbdaviai beveik nėra skatinami priimti žmonių su negalia, o socialinės įmonės finansuojamos neribotai ir netikslingai, prisideda prie žmonių su negalia segregacijos ir riboja jų darbo pasirinkimą.
Lietuvos Sutrikusio intelekto žmonių globos draugijos „Viltis“ vadovė Dana Migaliova teigia, kad dabartinis socialinių įmonių veikimo modelis visiškai neįtraukia sunkiausią negalią turinčių asmenų, nors socialinės įmonės visame pasaulyje vertinamos kaip būtent jiems skirtos apsaugotos darbo vietos. Lietuvoje veikiančių socialinių įmonių darbuotojų darbingumo struktūra rodo, jog įmonės įdarbina lengviausios ir vidutinės negalios žmones, t.y. tokius, kurie su tikslinga pagalba galėtų dirbti ir dirba atviroje darbo rinkoje.
Lietuvos neįgaliųjų draugijos pirmininkė Jelena Ivančenko taip pat kritikuoja, kaip socialinės įmonės išleidžia valstybės skiriamas subsidijas: „Užuot tikslingai įvertinusios, kokios pagalbos reikia konkrečiam žmogui, kad jo negalia būtų kompensuota ir netrukdytų darbo našumui, beveik visą paramą jie skiria darbo užmokesčio kompensavimui. Tai - pagalba darbdaviui, o ne žmogui su negalia.
Vertinant žmonių su negalia įsidarbinimo tendencijas Lietuvoje, kitų šalių patirtį ir tarptautinių negalios organizacijų rekomendacijas, šiai grupei ypač reikalingos tikslingos pagalbos ir palaikymo darbo rinkoje paslaugos: kompetencijos kėlimas, mokymai, darbo asistentai, atvejo vadybininkai, tarpininko ir kitos pagalbos formos įsidarbinant, dirbant ir išsilaikant darbo vietoje.
Lietuvos neįgaliųjų forumo organizacijos siūlo alternatyvių priemonių paketą, išbandytiną pilotinio projekto metu keliose savivaldybėse. Vertinant esamą socialinių įmonių sistemą pagal tokių paslaugų teikimą, rezultatai nuviliantys. Daugiau nei 90 procentų subsidijų iš socialinių įmonių gaunamos paramos buvo panaudojamos darbuotojų darbo užmokesčiui kompensuoti, taigi alternatyvių paslaugų galimybės visiškai neišnaudojamos. Asmeninio asistento paslaugas, įrangos pritaikymą naudojo kelios kurčiųjų ir aklųjų įmonės.
Statistika:
- Lietuvoje yra apie 170 000 darbingo amžiaus žmonių su negalia. Šiuo metu tik 47 000 (apie 27 proc.) jų dirba. ES vidurkis - 40 proc.
- 2016 m. duomenimis, 6 231 žmogus su negalia dirbo socialinėse įmonėse ir jų darbo vietoms išlaikyti buvo skirta 23,8 mln. eurų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto.
- 4,5 mln. eurų subsidijų buvo suteikta ne socialinių įmonių darbdaviams įdarbinant 3 300 darbuotojų su negalia, taigi vieno darbuotojo su negalia išlaikymas atviroje darbo rinkoje sudarė vidutiniškai 1 360 eurų.
- Likusius beveik 37 000 darbuotojų su negalia įdarbinę darbdaviai atviroje darbo rinkoje negavo visiškai jokios paramos.
- Socialinės įmonės aktyviai dalyvauja viešuosiuose pirkimuose ir teikia paslaugas valstybiniam sektoriui.
- Iš 170 socialinių įmonių - 46-ios teikia įvairaus pobūdžio paslaugas (statybų ir medicininių atliekų utilizavimo, pastatų priežiūros ir valymo, konsultavimo).
- 2015-2016 metais socialinės įmonės dalyvaudamos viešuosiuose mažos vertės pirkimuose sudarė sutarčių už 18 mln. eurų.
Tai reiškia, kad Lietuvos biudžetas kai kurioms socialinėms įmonėms už neįgaliųjų darbą sumoka dvigubai, t.y. socialinė įmonė gauna darbo užmokesčio kompensaciją iš Darbo biržos (nuo 65 iki 75 procentų įdarbinto neįgaliojo algos) ir pajamas kaip paslaugos teikėjas (už jau atliktą neįgaliųjų darbą) taip pat iš valstybės biudžeto.
Todėl socialinių įmonių veiklos finansavimas valstybei kainuoja jau nebe 24 mln. eurų, tačiau 33 mln. Būtina įvertinti ir tai, kad socialinės įmonės atleistos nuo pelno mokesčio ir tai sudaro, Finansų ministerijos duomenimis, apie 2,7 mln. Taigi, iš viso socialinės įmonės valstybei kainuoja 35,7 mln. eurų. Atitinkamai vienas darbuotojas su negalia - vidutiniškai apie 5 028 Eur. Tuo metu, kaip jau minėjome, už ne socialinėje įmonėje dirbantį darbuotoją valstybė darbdaviui skiria vidutiniškai 1 360 eurų.
Jeigu tas pačias socialinėms įmonėms skirtas lėšas, t. y. 35,7 mln. eurų orientuome į paramą ne socialinių įmonių darbdaviams, pagal Užimtumo rėmimo įstatymą galėtume įdarbinti ne 6 231 neįgalųjį, kiek dabar dirba socialinėse įmonėse, bet daugiau kaip 26 tūkst. žmonių su negalia.
Nuo įstatymo įsigaliojimo pradžios (2004 m. socialinėse įmonėse dirbančių neįgaliųjų skaičius padidėjo beveik 10 kartų (nuo 655 iki 6 231 (2016 m), o joms skiriamos tiesioginės subsidijos - beveik 20 kartų (nuo 1,2 mln. eurų iki 24 mln. eurų). Per visą įstatymo veikimo laikotarpį socialinėms įmonėms skirta daugiau kaip 150 mln.
Tai, kad socialinėms įmonėms skiriama gerokai didesnė parama nei atvirai darbo rinkai, rodo, jog valstybė skatina žmonių su negalia atskirtį. Šią Lietuvos žmonių su negalia įdarbinimo sistemos ydą pastebėjo ir Jungtinės Tautos. 2016 m. „Komitetui daug susirūpinimo kelia dažnas „nedarbingumo“ sąvokos vartojimas, dėl kurio asmenų su negalia užimtumo lygis yra žemas, taip pat daug susirūpinimo kelia susitelkimas į atskirtą darbo aplinką, pavyzdžiui, socialines įmones, kurioms skiriamos Europos Sąjungos lėšos.
tags: #henrika #varniene #socialines #imones