Praėjo 20 metų nuo Lietuvos įstojimo į ES. Įsivedėme eurą, perkame europietiškomis kainomis, tačiau daugelyje sričių vis dar atsiliekame nuo kitų bendrijos narių. Prieš kelias dienas paskelbtoje naujausioje Europos Komisijos (EK) ataskaitoje sakoma, kad Lietuva tebepatiria rimtų ilgalaikių iššūkių, kuriuos būtina spręsti.
Socialinė atskirtis šalyje išlieka aukšta, ypač tarp pažeidžiamų visuomenės grupių, o socialinės apsaugos adekvatumas dėl žemo socialinės srities išlaidų lygio Lietuvoje išlieka menkas.
„Pajamų nelygybė šiek tiek sumažėjo, tačiau, lyginant su kitomis ES šalimis, šis rodiklis kelia didelį susirūpinimą“, - rašoma EK ataskaitoje. Tiesa, ši ataskaita nepasakė nieko naujo, nes kelis metus iš eilės ataskaitose akcentuojami tie patys dalykai. Visgi situacija Lietuvoje beveik nesikeičia, skurdas mažėja lėtai, o atskirtis dar bado akis.
Specialistai tikina, kad Lietuva gaudama pinigų iš Europos Sąjungos (ES) skurdo mažinimui juos leidžia neišmaniai, taiko praeito amžiaus modelius ir nesupranta, kas yra gerovės valstybė. O skurdūs ir valstybe nepatenkinti žmonės yra daug imlesni propagandai ir hibridinėms grėsmėms, įsitikinę specialistai.
Ekonominė situacija ir socialinė apsauga
Neseniai buvo pristatytos naujos Lietuvai parengtos Europos Komisijos rekomendacijos. Jų ataskaitoje - pagyrimai Lietuvai dėl BVP augimo. Tačiau ataskaitoje teigiama, kad ekonomikos augimas nėra įtraukiantis. Taip pat išskiriamas ir prasta Lietuvos demografinė padėtis. Dėl senėjančios visuomenės, ateityje mažės dirbančiųjų skaičius.
Taip pat skaitykite: EST duomenys apie darbo pasitenkinimą
„2023 m. išlaidos socialinei apsaugai sudarė 14,0 proc. BVP, t.y. mažiau už ES vidurkį 2023 m. Be to, socialinės apsaugos išlaidų, susijusių su ligos ir negalios politika, efektyvumas atrodo ribotas. 2023 m. ligos ir neįgalumo išmokoms ir priemonėms Lietuva skyrė 3,7 proc. BVP. Nepaisant panašių negalios paplitimo rodiklių, 2023 m. Sveikatos paslaugos. Jai skirtas finansavimas 2023 m. buvo šeštas mažiausias ES (5,3 proc. BVP, palyginti su 7,4 proc. ES vidurkiu).
Nepakankamas finansavimas lemia, kad ypač mažas pajamas gaunančių asmenų poreikiai lieka nepatenkinti, o specialistams nėra galimybių pasiūlyti konkurencingus atlyginimus ir darbo sąlygas.
Viešosios paslaugos ir investicijos
Nepakankamai finansuojamas ir valstybės bei savivaldybių administravimas: „Joms skirtas finansavimas 2023 m. buvo trečias mažiausias ES (3,4 proc. BVP, palyginti su 6,0 proc. BVP ES vidurkio).
EK ataskaitoje pastebima, kad šalyje nėra vienos mokslinių tyrimų ir inovacijų strategijos. Egzistuoja kelios institucijos ir agentūros, įgyvendinančios nesuderintas paramos verslui bei mokslui programas.
Europos Komisija savo siūlymuose pabrėžia svarbą investuoti į inovacijų politiką, kuri Lietuvoje yra fragmentuota.
Taip pat skaitykite: ES socialinės apsaugos kodeksas
Regioniniai skirtumai ir energetika
Lietuvoje nemažėjančius regioninius skirtumus dar labiau didina skirtingos darbo našumo tendencijos. Lietuvos regionai, ypač kaimiškosios vietovės, lėtai prisitaiko prie sparčiai besikeičiančios demografinės situacijos, o ekonominiai ir socialiniai skirtumai išlieka dideli.
Nepaisant labai išaugusios atsinaujinančiųjų išteklių energijos gamybos, Lietuva tebėra priklausoma nuo importuojamos energijos. 2023 m. šalies priklausomybė nuo iškastinio kuro importo siekė 68 proc. ir buvo didesnė už 58,3 proc. ES vidurkį.
Tris ketvirčius Lietuvos pastatų ūkio sudaro iki 1992 m. pastatyti pastatai - tai lėmė mažą energijos vartojimo efektyvumą ir didelį energijos suvartojimą. Nepaisant renovacijos ir fiskalinės paramos namų ūkiams, energijos nepriteklius Lietuvoje tebėra vienas didžiausių ES: 2024 m. 18 proc. namų ūkių neišgalėjo pakankamai šildyti savo būstų - tai beveik dvigubai daugiau už 9,2 proc. ES vidurkį.
Žiedinė ekonomika ir transportas
EK sako, kad Lietuvai nuolat kyla iššūkių, susijusių su perėjimu prie žiedinės ekonomikos. 2023 m. žiedinio medžiagų naudojimo rodiklis buvo tik 3,9 proc., t.y. vienas mažiausių ES.
2023 m. 77,1 proc. Lietuvoje įregistruotų automobilių buvo senesni nei 10 metų - tai rodo lėtą transporto priemonių parko atsinaujinimą.
Taip pat skaitykite: Smurto darbe sprendimai
Ataskaitoje taip pat pabrėžiama, kad Lietuvos klimato neutralumo siekį stabdo reformų stygius susisiekimo sektoriuje, kuriame nuo 2005 metų išmetamas šiltnamio dujų kiekis padidėjo perpus. „Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, neturinčių metinio automobilių taršos mokesčio, o dėl nepakankamo dėmesio viešajam transportui naudojimasis juo Lietuvoje yra mažiausias ES“, - įspėja EK.
Sveikata ir švietimas
Taigi, dėl to Lietuvoje būdinga ir už ES vidurkį trumpesnė vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė. Pasak ataskaitos, sveikatos priežiūros sistemos rezultatai Lietuvoje nėra optimalūs. Pavyzdžiui, mirštamumas nuo ligų, kurių galima išvengti arba išgydyti, yra vienas aukščiausių ES, o vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė Lietuvoje yra gerokai mažesnė už ES vidurkį, nes nepakankamai dėmesio skiriama ligų prevencijos priemonėms ir pirminei sveikatos priežiūrai.
Mokytojų trūkumas, dar labiau didėjantis dėl darbo jėgos senėjimo, trukdo užtikrinti švietimo kokybę ir efektyvumą. 2022 m. 55 metų ar vyresni buvo beveik 40 proc. mokytojų.
„Švietimo sistema Lietuvoje nepakankamai efektyvi - nepaisant santykinai adekvataus finansavimo, Lietuvos moksleivių gebėjimai, tarptautinių vertinimų duomenimis, yra žemesni nei ES vidurkis, o aukštojo mokslo sistema nepakankamai orientuota į mokslo kokybę ir darbo rinkos poreikius“, - vardija EK.
Europos Komisijos vertinimu, švietimo reforma Lietuvoje vyksta lėtai, trūkstant koordinavimo ir ilgalaikės strategijos, kaip didinti švietimo įstaigų tinklo efektyvumą.
„Mažėjant moksleivių ir studentų skaičiui, o pedagogams senstant, darosi vis sunkiau užtikrinti efektyvų ir kokybišką ugdymą, ypač kaimo vietovėse. Lietuvos moksleivių pasiekimai išlieka žemesni už ES vidurkį, o vaikai iš pažeidžiamų visuomenės grupių susiduria su nevienodomis galimybėmis gauti visavertį ugdymą. Suaugusiųjų dalyvavimas švietimo programose išlieka žemas“, - sako vykdomoji Europos Sąjungos institucija.
EK teigia, kad nors Lietuva ėmėsi priemonių sveikatos priežiūros prieinamumui gerinti, tačiau Lietuvoje žmonių sveikata lieka viena prasčiausių, o mirštamumas nuo pagydomų ir išvengiamų ligų - vienas aukščiausių ES.
Skurdas ir pajamų nelygybė
Pajamų nelygybė ir skurdas Lietuvoje tebėra dideli. Todėl 2024 m. Problema Europos Komisijos 2022 metų ataskaitoje yra įvardinama, kad 24,5% Lietuvos gyventojų yra skurdo ar socialinės atskirties rizikoje.
Mes turtėjame, bet skurdo daugėja Ekonomistas Boguslavas Gruževskis sako, kad neribotos rinkos ekonomikos sąlygomis formuojasi nelygybė, ji gimdo skurdą, o šis - atskirtį.
Pasak jo, Lietuvos situacija išlieka kritinė bent trimis aspektais: pirma, pagal visuomenės dalį, kuri yra socialinės atskirties ir skurdo rizikoje, - Lietuvoje tai yra 28,3 proc., palyginti su Europos Sąjungos vidurkiu - 21,9 proc. Antra, pagal pajamų lygybę, tai yra, pagal penktadalio didžiausias ir mažiausias pajamas gaunančiųjų pajamų skirtumą (kartais): Lietuvoje tai yra 7,1 karto, o ES - 5,17 karto. Trečia, pagal išmokų vaidmenį mažinant skurdą: Lietuvoje šis vaidmuo yra 22,9 proc., ES vidurkis - 33 proc., tai yra, gerokai didesnis.
Skurdo ir socialinės atskirties rizika išlieka ypač aukšta bedarbių, žmonių su negalia, senyvo amžiaus asmenų, tėvų, vienų auginančių vaikus, grupėse. Šią riziką didina ribota prieiga prie viešųjų paslaugų, pavyzdžiui, slaugos ir socialinių paslaugų.
„Lietuva išlieka paradokso valstybe. Iš vienos pusės - gera ekonominė sveikata, stiprus ekonomikos augimas, mažėjantis nedarbas, sparčiai augantys atlyginimai ir labai geri viešieji finansai. Tačiau tuo pačiu metu - didėjantys regioniniai skirtumai ir kritinė padėtis dėl pajamų nelygybės, skurdo ir socialinės atskirties rizikos“, - žurnalistams tuomet sakė EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Jis pažymėjo, kad mokesčių ir išmokų sistema, kaip vertinama EK ataskaitoje, turi mažai įtakos mažinant skurdą.
„Lietuvos fronte nieko naujo. Nors iš pirmo žvilgsnio Lietuvos ekonomikos sveikata atrodo neblogai, tyrimai visai geri, tačiau ilgalaikės lėtinės ligos, tokios kaip skurdas, nelygybė, socialinė atskirtis, švietimo, sveikatos sistemų problemos nesitraukė ir jeigu bus uždelstos, gali turėti ilgalaikių pasekmių“, - trečiadienį spaudos konferencijoje sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.
Europos Komisijos rekomendacijos
Vykdydama ekonominės ir socialinės politikos koordinavimą, EK paskelbė kiekvienai ES valstybei narei, taip pat ir Lietuvai, skirtų rekomendacijų pasiūlymus ir šalies ataskaitas, kuriose analizuojami tos valstybės narės ekonominiai ir socialiniai iššūkiai.
Trečiadienį Europos Komisija (EK) paskelbė ekonomines ir socialines rekomendacijas Lietuvai. Tarp siūlymų - plėsti mokestinę bazę ir gerinti mokestinių prievolių vykdymą. Tarp rekomendacijų ir raginimas mažinti nelygybę, gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemas.
Pirmoji rekomendacija - Briuselis ragina Lietuvą gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę, pereinant prie šaltinių, kurių apmokestinimas mažiau kenkia augimui.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo pavaduotojas Marius Vaščega pastebi, kad „nors priemonės šešėlinei ekonomikai mažinti duoda rezultatų, svarbiu uždaviniu mokesčių sistemoje vis dar išlieka mokestinių prievolių vykdymo gerinimas. Taip pat siūloma mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį.
Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius pastebi, kad „nepaisant nuoseklaus ekonomikos augimo, skurdas, nelygybė ir socialinė atskirtis lieka didele problema, ypač senjorų, neįgaliųjų, šeimų, kuriose vaikas ar vaikai auga tik su vienu iš tėvų, ir bedarbių tarpe.
Antroji rekomendacija - gerinti visų lygių švietimo ir mokymo sistemos, įskaitant suaugusiųjų mokymąsi, kokybę ir veiksmingumą.
Trečioji rekomendacija - orientuoti su investicijomis susijusią ekonominę politiką į inovacijas, energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą, tvaraus transporto ir energijos jungtis, atsižvelgiant į regioninius skirtumus. Skatinti našumo augimą gerinant viešųjų investicijų veiksmingumą.
EK atstovybės Lietuvoje vadovas, apibendrindamas ataskaitą, teigė, kad Lietuva yra kryžkelėje, kurioje reikia padaryti „teisingą posūkį ir tapti labiau diversifikuota ekonomika“.
„Tolesniam sparčiam pajamų augimui būtina sėkmingai pereiti prie žiniomis pagrįstos ekonomikos, galinčios užtikrinti didesnį našumą ir išvengti vidutinių pajamų spąstų ir tai, be jokios abejonės, vargiai įmanoma be gilių struktūrinių reformų“, - teigė A. Pranckevičius.
Atsižvelgdama į ataskaitą Lietuva ruoš nacionalinę reformų programą, kurią pateiks Europos Komisijai balandžio pabaigoje. Gegužę EK pateiks šalims skirtas rekomendacijas.
Pagrindinės problemos, įvardintos Europos Komisijos ataskaitoje:
- Aukštas skurdo ir socialinės atskirties lygis.
- Didelė pajamų nelygybė.
- Nepakankamas socialinės apsaugos finansavimas.
- Regioniniai skirtumai.
- Priklausomybė nuo importuojamos energijos.
- Žemas energijos vartojimo efektyvumas.
- Lėtas perėjimas prie žiedinės ekonomikos.
- Problematiška sveikatos priežiūros sistema.
- Neefektyvi švietimo sistema.
Rekomendacijos Lietuvai:
- Gerinti mokestinių prievolių vykdymą ir plėsti mokesčių bazę.
- Mažinti pajamų nelygybę ir socialinę atskirtį.
- Gerinti švietimo ir mokymo sistemas.
- Investuoti į inovacijas ir energijos efektyvumą.
Ši ataskaita rodo, kad Lietuvai reikia imtis ryžtingų veiksmų socialinės atskirties ir nelygybės problemoms spręsti, siekiant užtikrinti tvaresnį ir įtraukesnį ekonomikos augimą.
Skurdas ir socialinė atskirtis (LRT radijo pasakojimas)
tags: #europos #komisija #ivertinos #lietuva #del #socialines