Kiekvienais metais visame pasaulyje nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. (Žmogaus teisių dienos) minimos 16 dienų be smurto prieš moteris, kurių tikslas - atkreipti piliečių ir institucijų dėmesį į smurtą lyties pagrindu, didinti visuomenės sąmoningumą, vykdyti prevenciją. Lapkričio 25-oji - Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Lapkričio 25-oji kasmet žymi tarptautinės kampanijos prieš smurtą prieš moteris pradžią. Ši kampanija trunka 16 dienų, iki gruodžio 10-osios - Žmogaus teisių dienos. Lapkričio 25 d. pasaulyje minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena, nuo kurios prasideda kasmetinė tarptautinė akcija „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą prieš moteris“.
Akcijos simbolinė spalva - oranžinė, reiškianti šviesą, viltį ir ateitį be smurto. Šia spalva kviečiama pasipuošti pastatus, langus ar aprangos detales, taip išreiškiant solidarumą su smurto aukomis. Tegul šios 16 dienų tampa prisiminimu, kad smurtas - niekada nepateisinamas, o pagarba, lygybė ir empatija turi tapti mūsų kasdienybės dalimi.
Jungtinės Tautos lapkričio 25 d. kviečia paminėti akcija „Nuspalvink pasaulį oranžine spalva“ (angl. Lapkričio 25 dieną prasideda ir 16 aktyvizmo prieš smurtą prie moteris dienų, kuri tęsiasi iki gruodžio 10 d., Tarptautinės žmogaus teisių dienos. Prisiminkime tarptautinės kampanijos „16 dienų prieš smurtą prieš moteris“ istoriją.
1989 m. gruodžio 6 d. Monrealio (Kanada) Inžinierinės politechnikos mokykloje buvo sušaudyta grupė studenčių. Šios žudynės paskatino viso pasaulio moterų teisių aktyvistes suvienyti jėgas ir imtis bendrų veiksmų, kad problema pagaliau taptų matoma. Taip 1991 metais buvo pradėta kampanija 16 dienų prieš smurtą prieš moteris. Baisiausia, kad ši istorija yra visai nesena - jai tik 28 metai. Dar baisiau - kad ir šiandien nuolat girdime žodžius - „nekenčiu feminisčių“.
Smurtas lyties pagrindu kyla dėl įsisenėjusių lyčių stereotipų ir per šimtmečius normalizuoto požiūrio, jog vyrai viešame ir privačiame gyvenime turi užimti galios pozicijas. Lapkričio 25-oji skirta paskatinti vyriausybes užtikrinti didesnį moterų saugumą ir teikti efektyvesnę pagalbą, reikalauti didesnės moterų ir vyrų lygybės. Šios dienos proga Europos Parlamentas ragina visas to nepadariusias Europos Sąjungos valstybes, įskaitant Lietuvą, kuo greičiau ratifikuoti Stambulo konvenciją, dar kitaip žinomą kaip Europos Tarybos Smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo konvenciją.
Taip pat skaitykite: Apie 16 aktyvizmo dienų
Smurto Paplitimas ir Formos
Smurtas gali būti įvairus - fizinis, emocinis, seksualinis, ekonominis ar psichologinis. Statistika sako, kad pasaulyje 1 iš keturių moterų patiria smurtą artimoje aplinkoje. Lietuvos tyrimai rodo, kad kas trečia moteris nuo 16 metų yra patyrusi smurtą.
2025 m. I-III ketvirčiais MIC SKPC gavo 5701 pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje (SAA) ar jo pavojaus. Iš jų didžiąją dalį sudarė pranešimai apie smurtą prieš moteris - net 4364 atvejai, arba 77 procentai visų gautų pranešimų. MIC vyr. „Kai per devynis mėnesius gauname daugiau kaip 5700 pranešimų, iš kurių 4364 susiję su smurtą patyrusiomis moterimis, tai aiškiai parodo problemos mastą. Didžioji dalis moterų smurtą patiria romantiniuose santykiuose, dažnai smurtauja yra buvę partneriai. Žvelgiant į mūsų turimą statistiką ir žinant apklausų išvadas, kad apie 60% smurtą patyrusių asmenų pagalbos nesikreipia, akivaizdu, jog smurtas prieš moteris Lietuvoje yra kasdienybė, o ne pavieniai atvejai,“ - sako K. Kiselytė.
Pernai atliktas Moterų informacijos centro tyrimas papildomai atskleidė, kad smurtas tarp jaunimo yra gerokai labiau paplitęs, nei manoma. Net 47,5 procento besimokančiųjų Lietuvoje nurodė patyrę fizinį smurtą, o trečdalis - seksualinį. Tyrimai rodo, kad romantiniuose jaunimo santykiuose psichologinis smurtas itin paplitęs, tačiau sunkiai atpažįstamas. Dalis jaunuolių mano, kad partnerio vietos sekimas ar telefono tikrinimas yra priimtinas elgesys. Dar labiau neramina jauno žmogaus požiūris į smurtą patyrusius asmenis. Dalis jaunimo vis dar įsitikinę, kad jei žmogus lieka smurtiniuose santykiuose, jis pats yra dėl to kaltas - taip mano ir jaunos merginos, ir dar dažniau vaikinai.
Jaunuoliai ir jaunuolės taip pat yra linkę galvoti, kad merginos pačios kaltos, jei jų intymios nuotraukos yra paviešinamos be jų sutikimo - Lietuvoje yra pasitaikę atvejų, kai būtent mergina dėl paviešintų nuotraukų susilaukia patyčių, yra priversta keisti mokyklą, o tai padaręs vaikinas - pasekmių nesusilaukia. Eurobarometro 2024 m. tyrimas atskleidė, kad Lietuvos gyventojai turi kur kas daugiau smurtą pateisinančių stereotipų nei ES vidurkis. Europoje didžioji dauguma respondentų mano, kad smurtas prieš moteris bet kokia forma yra visiškai nepriimtinas. Tyrimas taip pat parodė, kad dalis Lietuvos gyventojų mano, jog moterys perdeda ar išgalvoja pranešimus apie smurtą ir išžaginimą, o atsakomybė dėl be sutikimo išplatintų intymių nuotraukų neretai nepagristai perkeliama nukentėjusiajai ir suaugusiųjų tarpe.
Pagalba Šiauliuose
Smurtas artimoje aplinkoje - vis dar aktuali problema ir Šiauliuose. Remiantis Šiaulių miestą aptarnaujančio Specializuoto kompleksinio pagalbos centro duomenimis, Šiaulių mieste apie 80 proc. smurto pavojųpatiriančių asmenų sudaro moterys. Tai rodo, kad lyties pagrindu patiriamo smurto problema mieste išlieka itin aktuali. Smurtą patiria įvairaus amžiaus, socialinės padėties ir išsilavinimo moterys. Dažnai smurtas prasideda nepastebimai, o aukos ilgai delsia kreiptis pagalbos dėl baimės, gėdos ar aplinkinių reakcijos.
Taip pat skaitykite: Parama Smurto Aukoms
Šiaulių mieste veikia pagalbos paslaugos smurtą patyrusiems asmenims. p. (VŠĮ Šiaurės Lietuvos kolegija). +370 652 24 232, +370 415 20 239, el. p. dalyvauti organizuojamuose renginiuose ir edukacijose:VšĮ ,,Šiaurės Lietuvos kolegija" teikianti Specializuotos kompleksinės pagalbos centro pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje organizuoja šiuos renginius:
- Lapkričio 25 d., gruodžio 2, 9, 23 d., 18:00-20:00 val. Savitarpio pagalbos grupė MOTERIMS Kai meilė virsta sąmoningumu
- Lapkričio 26 d., 10:00-12:00 val. moderuojamos savipagalbos grupės užsiėmimas Mano-Tavo socialinis kompasas
- Lapkričio 26 d., gruodžio 3, 10, 17 d., 18:00-20:00 val. Krizių ir konfliktų įveikos grupė
- Lapkričio 28 d., 17:00-19:00 val. seminaras Psichologinės vaikystės traumos ir kompleksai
- Gruodžio 1, 8, 15 d., 18:00-20:00 val. psichologinių susitikimų ciklas MOTERIMS Prieraišumo tipai santykiuose: tarp artumo ir laisvės
- Gruodžio 1 ir 8 d. 17.00-20.00 val. individualios konsultacijos EMOCINIS VEDLYS
- Gruodžio 3 d., 17:30-20:30 val., Pagrindinės mūsų gyvenimo baimės
- Gruodžio 10 d., 18:00-20:00 val. seminaras Pilnatvės sąmonė
- Gruodžio 11 d., 17:30-20:30 val. Smurtui vietos mūsų bendruomenėje nėra.
Emocinė parama ir savirefleksija
Šatrijos g. Lapkričio 26 dieną Radviliškio socialinių paslaugų centre vyko „Emocinės dirbtuvėlės moterims“, kurias vedė Globos centro ir Paramos šeimai tarnybos psichologės Rūta Repšienė ir Neringa Jankauskaitė. Šis susitikimas tapo ne tik smurto prevencijos veikla, prisidedančia prie moterų įgalinimo, bet ir erdve savireflekcijai. Štai keletas emocinės paramos organizacijų:
- Motinos linija: Pagalba moterims, patiriančioms smurtą.
- Krizių įveikimo centras: Teikia psichologinę pagalbą krizinėse situacijose.
Jei nukentėjai nuo smurto artimoje aplinkoje, tai nėra tavo kaltė. Tik kartu kurdami saugią ir palaikančią aplinką galime padėti toms, kurioms pagalba reikalinga.
Moterų informacijos centras (MIC) - didžiausia ir seniausiai Lietuvoje dirbanti moterų nevyriausybinė organizacija, nuolat primena, kad smurtas turi būti panaikintas. Šis straipsnis yra projekto „Smurtas artimoje aplinkoje: prevencija, apsauga, pagalba, bendradarbiavimas“ dalis.
Taip pat skaitykite: 16 dienų kampanija Lietuvoje: detali apžvalga