Nuo lapkričio 25 d. iki gruodžio 10 d. visame pasaulyje vyksta 16-os pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų kampanija. Šios akcijos metu siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į problemą ir didinti visuomenės nepakantumą smurtui prieš moteris.
Kaip sakė Kauno moterų draugijos pirmininkė Daiva Baranauskienė, kas trečia moteris Lietuvoje patiria smurtą: fizinį arba psichologinį. Pasak jos, moterys labai dažnai vis dar baiminasi arba gėdijasi pasakyti patiriančios prievartą. Akcijos „16 pasipriešinimo smurtui prieš moteris dienų“ tikslas yra kuo plačiau pristatyti opią problemą, didinti visuomenės nepakantumą smurtui šeimoje, suteikti informaciją apie galimybes gauti paramą, pagalbą.
Akcijos Iniciatyvos ir Dalyviai
Idėja įprasminti 16-os pasipriešinimo smurtui prieš moteris kampaniją nužygiuotais kilometrais gimė Vilkaviškio moterims. Žygiuoti jau yra pasiryžusios Kauno, Klaipėdos, Rokiškio, Vilkaviškio moterys. Prie šios akcijos jau prisidėjo ir žinomi Lietuvos vyrai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina smurtą prieš moteris išrauti su šaknimis, nors jis ir pasklidęs visame pasaulyje. L. Linkevičius sako: „Kviečiu nebūti nebyliais smurto prieš moteris liudininkais. Keisti padėtį galime pasisakydami prieš smurtą, jei esame jo liudininkais, skleisdami informaciją, skatindami problemos suvokimą, auklėdami jaunąją kartą. Kuriant saugią artimą aplinką, tokios akcijos yra ne tik prasmingos, bet ir būtinos“.
Prie akcijos organizatoriai kviečia prisijungti visus norinčiuosius.
Taip pat skaitykite: Ligos išmoka: svarbi informacija darbdaviams
Smurto Formos ir Poveikis
Psichiatras D. atkreipia dėmesį, kad smurtas yra ne tik durtinės žaizdos, kaukolės lūžiai ar mėlynės po akimis. Žodžiai, manipuliaciniai galios žaidimai, pažeminimai ir žmogaus menkinimas, D. „Kaip bebūtų gaila, jos būdingos ne tik tiems žmonėms, kurie atsiduria kriminaliniuose puslapiuose ar kituose žiniasklaidos pranešimuose. Mes visi šiek tiek smurtaujam ir to neatpažįstame. Gerai pagalvojęs, aš taip pat šiek tiek smurtauju - pasakau įžeidžiančių žodžių, o kiek jų dar ištariu sau galvoje“, - į šią problemą plačiau pažiūrėti kviečia D.
Individualios vyriškumo sampratos ir raiškos atsiejimas nuo agresijos, patyčių, smurtavimo ypač svarbus, kuriant saugią artimą aplinką. Jis įsitikinęs, kad tik apgailėtinas, dvasiškai menkas žmogus gali skriausti už save dar silpnesnį.
Tyrimai atskleidžia, kad intymaus partnerio smurtas jaunesnių nei 45 metų amžiaus moterų grupėje sukelia sunkesnes sveikatos sutrikdymo pasekmes. Jis tampa dažnesne ankstyvos mirties priežastimi nei kiti žinomi rizikos veiksniai, įskaitant rūkymą, nutukimą, aukštą kraujo spaudimą ar didelį cholesterolio kiekį.
Besitęsianti psichologinė įtampa dėl tiesiogiai patiriamo smurto ar nuolatinio jo stebėjimo (pavyzdžiui, kai vaikai stebi smurtą prieš motiną) gali pasireikšti nespecifiniu lėtiniu skausmu, psichiatrinio pobūdžio simptomais, virškinamojo trakto, ginekologiniais ir centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimais. Nerimą kelia tai, kad 30 proc. atvejų, kai pirmą kartą patiriamas partnerio smurtas, atsitinka nėštumo metu. Jei buvo smurtauta anksčiau, agresija nėštumo metu turi tendenciją stiprėti, sukeldama ypatingą pavojų motinos ir vaisiaus sveikatai. Persileidimai ir negyvi gimę kūdikiai yra dažna šeimoje patiriamo smurto priežastis.
Teisinė Bazė ir Visuomenės Nuostatos
Mūsų šalies įstatymai smurtą artimoje aplinkoje laiko nusikaltimu ir dėl jo žalos priskiria prie visuomeninę reikšmę turinčių veikų, kurios vertinamos kaip žmogaus teisių ir laisvių pažeidimas. Skaičiuojama, kad šio nusikaltimo nuostoliai per metus Lietuvoje galėtų siekti 1300 mln.
Taip pat skaitykite: Apie 16 aktyvizmo dienų
Tačiau nepaisant šių didžiulių problemos mastų, smurtas artimoje aplinkoje ne visada vertinamas adekvačiai: kartais problemą stengiamasi užglaistyti siekiant „išsaugoti šeimą“, kartais tiesiog bijoma kreiptis pagalbos, susiduriama ir su visuomenės abejingumu. Būtent todėl kasmet lapkritį daugelyje pasaulio šalių, taip pat ir Lietuvoje, skelbiama „16 dienų be smurto“ akcija - kampanija, skirta garsiau kalbėti apie smurto artimoje aplinkoje problemą ir ieškoti būdų ją spręsti.
Labdaros ir paramos fondo FRIDA vadovė Daiva Baranauskė mano, kad kovoje prieš smurtą artimoje aplinkoje būtina kalbėti ir apie lyčių nelygybę bei kultūroje įsitvirtinusias normas. Prisidėdamas prie akcijos „16 aktyvizmo dienų prieš smurtą lyties pagrindu“, Vilniuje ir Kaune fondas FRIDA organizuoja „Baltojo kaspino“ festivalį. Pati kampanija truks iki gruodžio 10-osios.
Šiuo metu LR Seimo Žmogaus teisių komitetas dirba prie „Apsaugos nuo smurto privačioje erdvėje įstatymo“. Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė džiaugiasi, kad galų gale buvo atsižvelgta ir į Nevyriausybinių organizacijų rekomendacijas.
Lietuvoje (Eurobarometro duomenimis) kas trečia moteris (31 proc.) nuo 15 metų amžiaus yra patyrusi fizinį ir (arba) seksualinį smurtą ir seksualinį priekabiavimą (35 proc.).
Tačiau Lietuvoje vis dar atsiranda organizacijų, kurios prisidengdamos rūpesčiu šeimos gerove neigia smurto problemą ir imasi aktyvaus nusikaltėlių gynimo vaidmens. Net 45 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad pati moteris išprovokuoja smurtą, kai ES tokiai nuomonei pritaria tik 17 proc.
Taip pat skaitykite: Atkūrimas po insulto
Statistika apie smurtą šeimoje Kauno apskrityje 2009 m.
| Rodiklis | Skaičius |
|---|---|
| Policijos iškvietimai | 5116 |
| Išnagrinėta pareiškimų | 1447 |
| Iš jų dėl smurto prieš moteris | 908 |
| Pradėta ikiteisminių tyrimų | 130 |
Kauno apskrityje 2009 m. policija gavo 5116 iškvietimų, išnagrinėta pareiškimų dėl smurto šeimoje - 1447, iš jų dėl smurto prieš moteris - 908, pradėta ikiteisminių tyrimų - 130.
Saugus prieglobstis, sukurtas pagal europinius standartus, Lietuvoje yra tik vienas - Vilniaus motinos ir vaiko pensionas, deja, jis priima tik vilnietes.
„Daug pagelbėjo įstatymas dėl smurto artimoje aplinkoje. Per pirmuosius tris įstatymo veikimo mėnesius užfiksuoti 7 tūkst. kreipimųsi į policiją, 2015 metais registruota jau apie 40 tūkst. Prieš teisės akto priėmimą, 2010-aisiais, Lietuva atsiskaitė vos už 200 atvejų. Kaip tai vertinti? Pirmiausia, pozityviai, nes tai rodo latentiškumo mažėjimą.
Parama Nukentėjusiems ir Prevencija
Akcijos renginių metu siekiama paskatinti moteris, patiriančias smurtą kreiptis į moterų nevyriausybines organizacijas, kur jos gali gauti kompleksinę pagalbą ir palaikymą, vaduojantis iš smurto gniaužtų. Kauno moterų draugija tęsia „Erdvės be smurto“ idėją, kurios metu kavinės skelbiamos erdvėmis be smurto bei akcijos ambasadorėmis. Antradienį Kauno Rotušėje surengtas akcijos atidarymo iškilmės.
„Organizacija teikia pagalbą moterims, patyrusioms smurtą artimoje aplinkoje ar šiaip patekusioms į krizines situacijas“, - teigia socialinė pedagogė, šeimų konsultantė Renata Ališevičienė. Tačiau R. Ališevičienės pastebėjimu, moterys dažnai laikosi įsitikinimo, jog šeimos problemos, krizinės situacijos - tik jų pačių asmeninė problema, ir niekas joms negali padėti: „Vyras pateks į policijos skyrių, grįš, smurtas vėl kartotis“.
Psichiatro Dainiaus Pūro nuomone, nustoję reprodukuoti smurtinę kultūrą, vyrai padėtų patys sau: „Prisijungiau prie akcijos, nes žinau kaip gydytojas ir pilietis, kaip skausmingai kenčia nuo smurtaujančių vyrų moterys ir vaikai. O dar žinau, kad nuo smurto prieš moteris kenčia patys smurtaujantys vyrai. Tas nelemtas tariamas vyriškumas, palaikomas nevykusių stereotipų apie moterį ir vyrą, bumerangu kerta per vyrų dvasinę ir fizinę sveikatą“, - sako D. Jo nuomone, būtent dėl to, kad vyrai tapo smurto kultūros įkaitais, jie Lietuvoje žudosi kelis kartus dažniau negu moterys, ir netgi miršta vidutiniškai visu dešimtmečiu anksčiau.
Todėl siekiant veiksmingai kovoti su smurto artimoje aplinkoje problema, būtina formuoti ne agresijos valdymo įgūdžius, o suvokimą, kad smurtas - smurtautojo pasirinkimas, pagrįstas vyro galia ir privilegijomis, kurias suteikia lyčių nelygybe grindžiama visuomenės struktūra.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad ši prievartos forma pasiekė pandemijos lygį, o jos ignoravimas valstybių biudžetams atsieja milijardus. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) 2012 m.
Jungtinės Tautos paskelbė, kad 25-oji kiekvieno mėnesio diena yra Oranžinė (angl. Orange Day). Taip siekiama didinti visuomenės sąmoningumą apie būtinybę stabdyti smurtą prieš moteris ir mergaites.
„Smurtas artimoje aplinkoje tiesiogiai arba netiesiogiai paliečia labai didelę visuomenės dalį, tačiau nukentėjusieji su savo problema dažnai jaučiasi vieni. Tarptautinė akcija „16 dienų be smurto“ vyksta lapkričio 25-gruodžio 10 dienomis. Pasauliniais duomenimis, smurtas prieš moteris yra tokia pat dažna mirties ir nedarbingumo priežastis kaip ir vėžys, tik retai kada nurodoma oficialiai. Nėra ir tikslios smurto atvejų statistikos. Remiantis neoficialiais nevyriausybinių organizacijų duomenimis, Lietuvoje smurtą patiria kas trečia moteris. Deja, tikrasis smurto prieš moteris mastas niekada nebus tiksliai žinomas, nors ir aišku, kad jis būdingas daugeliui šeimų - nebūtinai fizinis, galbūt psichologinis, ekonominis. Lietuviai šiai problemai - gana abejingi, o nukentėjusios moterys vengia apie tai kalbėti. Į statistiką smurto atvejai patenka tik kraštutiniais atvejais, kai kreipiamasi į policiją. Tokie iškvietimai sudaro apie 10 proc. visų iškvietimų.
Smurtą patiriančios aukos kenčia tylėdamos, dauguma jų gėdijasi ieškoti pagalbos. Visų pirma dėl to, kad baiminasi nepalankios visuomenės nuomonės, ir ne be pagrindo - nesitikėdami perauklėti smurtautoją, visi ima „auklėti“ auką: apipila absurdiškais patarimais, bando įrodinėti, kad moteris pati kalta, pasirinkusi netinkamą partnerį, ir t. t. Be to, moterys nenori skaudinti artimųjų, mano, kad pasiskundusios sulauks dar didesnio smurto, ir šios baimės daugeliu atvejų pasitvirtina.
„Smurtas prieš moteris šeimose - taip pat ir teisinė problema“, - teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento direktorius Alfredas Nazarovas. Pareigūno teigimu, visų pirma smurtas prieš moteris šeimose dažnai naudojamas dėl to, kad dauguma smurtaujančių vyrų žino, jog už jų veiksmus negresia didelė atsakomybė. Smurtas šeimose nepriskiriamas prie kriminalinių nusikaltimų, ir daugeliu atvejų baudžiamasis procesas gali būti pradėtas tik privataus, o ne valstybinio kaltinimo tvarka. Pakeisti šios situacijos ir sugriežtinti bausmių esą nepavyksta, nes teisininkai teigia, kad tokių priemonių (privataus kaltinimo, kai smurtautojas lieka namuose, ir teisminiai veiksmai nėra vykdomi) užtenka smurto šeimoje problemai spręsti.
Nors visuomenė po truputį pripažįsta šią problemą - Moterų informacijos centro atlikti sociologiniai tyrimai rodo, kad prieš dešimtmetį lietuviai manė, jog žmonas muša tik asocialūs žmonės (lyg tai būtų pateisinama), o dabar jau 80 proc. respondentų teigia, kad tokia problema vis dėlto egzistuoja.
Mitas yra tai, kad moteris muša tik alkoholikai ar narkomanai. Iš tiesų smurtas prieš moterį šeimoje neturi konkrečių socialinių ribų: jis keroja tarp bemokslių ir išsilavinusių, jaunų ir pagyvenusių žmonių, skurdžiose ir turtingose šeimose, eilinių darbininkų ir valdžios atstovų sluoksniuose. Dažniausiai vis dėlto linkusios smurtauti socialinių sluoksnių priešingybės, t. y. gana pasiturinčių arba socialiai remtinų šeimų vyrai.
Dramatiškiausia suvokti, kad mūsų smurtingoje visuomenėje, nepraleidžiančioje progos pažeminti žmogų, parodyti jo vietą, daugybė moterų ir vaikų net savo šeimoje nesijaučia saugūs, atvirkščiai - gyvena smurto epicentre, ir iš jo išsiveržti, kaip vėliau tvirtins mūsų pašnekovė, galima tik titaniškomis pastangomis, patiriant ne tik smurtą, bet ir visuomenės pasipriešinimą keisti savo padėtį.
Kaip atpažinti smurto artimoje aplinkoje požymius
Menas ir Išsilaisvinimas
Įvairius renginius sujungsiančioje akcijoje dalyvaus ir „Elfų“ teatras. Teatro direktoriaus Romo Vikšraičio teigimu, į akciją aktorius privertė įsitraukti ne statistika, o konkretus atvejis.
„Prieš metus mums teko laimė ir nelaimė pagal tikrą istoriją pastatyti spektaklį „Tu šiandien dar neverkei, kale, arba Tikroji Eglės žalčių karalienės istorija“. Ta informacija, kurią išgirdome iš pirmų lūpų, mus, kaip žmones, sukrėtė. Ir privertė labai giliai susimąstyti apskritai apie teatro misiją“, - sakė R. Vikšraitis.
Spektaklio premjera įvyko pernai rudenį, tačiau šiemet per šią akciją jis vėl bus rodomas. Aktorė Edita Kauzaitė parašė šią pjesę remdamasi savo patirtimi, nors nemano, kad tai būdas išspręsti problemą - tiesiog būdas išsikalbėti. Pašnekovių smurto šeimoje tema vargiai galėtume rasti - moterys kalbėtų nebent prašydamos neskelbti pavardės, tačiau aktorė kalbėti apie tai nevengia ir net laiko savotiška savo misija. Pasak jos, smurtautojai bijo viešumo.
Praėjus metams po pjesės premjeros ir dvejiem po skyrybų, E. Kauzaitė turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo gyvenimą. Laimei, aktorė nesijaučia kalta dėl savo santuokos ir istorijos, tad galbūt dėl to ji, ištvėrusi tai, ko, rodos, neįmanoma ištverti, iki šiol sugebėjo išlaikyti sveiką protą ir paversti savo išgyvenimus menine kūryba. Paprastai smurtą patiriančias moteris žlugdo ne tik pats smurtas, bet ir slegiantis kaltės jausmas - pirmiausia dėl vaikų, kuriems sukūrė tokį gyvenimą.
Aktorės ir dramaturgės teigimu, jos vaikai kartu su ja išgyveno svaiginantį išsilaisvinimo jausmą - jaunesnioji dukra, kai mama švytėdama grįžo su ištuokos liudijimu rankose, sušuko: „Pagaliau mes išsiskyrėme!“. Šeimoje Edita su vaikais sudarė vieną nedalomą komandą, su vyresniuoju sūnumi netgi tarėsi rašydama pareiškimus teismui, kartu slapstėsi ir kalbėjosi, kaip išgyventi.