Terorizmas ir psichologinis smurtas: apibrėžimai, priežastys, pasekmės ir prevencijos kryptys Vytauto Didžiojo universiteto tyrimų kontekste

Terorizmas ir psichologinis smurtas yra globalios problemos, turinčios didelį poveikį visuomenei. Šiame straipsnyje nagrinėjami terorizmo ir psichologinio smurto aspektai, jų priežastys, pasekmės ir prevencijos būdai. Straipsnyje remiamasi įvairių sričių mokslininkų įžvalgomis, atliktais tyrimais ir teisiniais dokumentais.

Psichologinis smurtas santykiuose yra opi problema, sukelianti daug fizinių ir psichologinių pasekmių aukai ir jos artimiesiems. Psichologinis smurtas yra viena rečiausiai atpažįstamų smurto formų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Terorizmas: apibrėžimas, priežastys ir pasekmės

Terorizmo apibrėžimas

Terorizmas yra sistemingas smurto naudojimas, siekiant politinių ar ideologinių tikslų. Tai apima smurtinius veiksmus, nukreiptus prieš civilius gyventojus, siekiant įbauginti visuomenę ir daryti spaudimą vyriausybei ar tarptautinėms organizacijoms.

Terorizmo priežastys

Terorizmo priežastys yra kompleksinės ir įvairialypės. Jos gali apimti:

• Politinės priežastys: politinis nestabilumas, autoritariniai režimai, diskriminacija ir marginalizacija.
• Ekonominės priežastys: skurdas, nelygybė, nedarbas ir ekonominė stagnacija.
• Socialinės priežastys: socialinė atskirtis, etniniai konfliktai, religinis fanatizmas ir ideologinis radikalizmas.
• Psichologinės priežastys: asmeninės traumos, psichikos sutrikimai, identiteto krizė ir noras priklausyti grupei.

Terorizmo pasekmės

• Žmonių aukos: teroristiniai išpuoliai sukelia žmonių žūtį, sužalojimus ir psichologines traumas.
• Ekonominiai nuostoliai: terorizmas destabilizuoja ekonomiką, mažina investicijas, trikdo turizmą ir prekybą.
• Politinės pasekmės: terorizmas silpnina vyriausybes, destabilizuoja regionus ir kelia grėsmę tarptautiniam saugumui.
• Socialinės pasekmės: terorizmas sėja baimę, nepasitikėjimą ir susiskaldymą visuomenėje.

Psichologinis smurtas: apibrėžimas, formos ir pasekmės

Psichologinio smurto apibrėžimas

Psichologinis smurtas yra elgesys, kuris kenkia asmens psichinei sveikatai, savigarbai ir gerovei.

Taip pat skaitykite: Terorizmo priežastys ir apraiškos

Psichologinis smurtas, kitaip nei fizinis, yra paslaptingas. Jis nepalieka žaizdų ant aukos kūno, tačiau žaloja aukos psichiką. Šį smurto būdą sunkiau atpažinti, kadangi tiesioginių įrodymų jam būna ne visada, o ir dažnai manoma, jog jis yra normali santykinio konflikto dalis.

Amerikos psichologų asociacija psichologinį smurtą apibūdina taip: tai ne fizinis smurtas, tai elgesys, kurio metu vienas asmuo specialiai, pakartotinai ir piktybiškai kankina kitą asmenį psichologiniais metodais. Kadangi psichologinio smurto sąvoka dar nėra konkreti, yra pravartu pažvelgti į konkrečius veiksmus, kurie klasifikuojami kaip smurto požymiai. Paprastas konfliktas poroje labiausiai skiriasi nuo psichologinio smurto savo dėmesio sutelkimu į problemą, o ne į asmenį.

Psichologinio smurto formos

• Žodinis užgauliojimas: šaukimas, keikimas, įžeidinėjimas, kritika ir žeminimas.
• Grasinimai: grasinimai fiziniu smurtu, atleidimu iš darbo, vaikų atėmimu ar kitomis sankcijomis.
• Bauginimas: agresyvus elgesys, demonstratyvus pyktis, grasinantis žvilgsnis ir kitos taktikos, skirtos įbauginti auką.
• Kontroliavimas: ribojimas aukos socialinių kontaktų, finansų, judėjimo ir sprendimų priėmimo.
• Manipuliavimas: melavimas, apgaudinėjimas, kaltės jausmo sukėlimas ir kitos taktikos, skirtos paveikti aukos elgesį.
• Izoliavimas: atskyrimas aukos nuo šeimos, draugų ir kitų socialinių ryšių.
• Ignoravimas: ignoravimas aukos poreikių, jausmų ir nuomonės.
• Nuvertinimas: nuolatinis aukos nuvertinimas, jos pasiekimų ir gebėjimų menkinimas.

Psichologinio smurto pasekmės

• Psichikos sutrikimai: depresija, nerimas, potrauminio streso sindromas (PTSS), panikos atakos ir kiti psichikos sutrikimai.
• Fiziniai simptomai: galvos skausmai, skrandžio problemos, nemiga, nuovargis ir kitos fizinės problemos.
• Savižudybės rizika: psichologinis smurtas didina savižudybės riziką.
• Santykių problemos: psichologinis smurtas kenkia aukos santykiams su šeima, draugais ir partneriais.
• Darbo problemos: psichologinis smurtas gali turėti įtakos aukos darbo našumui ir karjerai.
• Socialinė izoliacija: psichologinis smurtas gali lemti aukos socialinę izoliaciją ir atskirtį.

Smurto poveikis vaikams gali turėti fizinių, psichologinių bei socialinių pasekmių. Aukoms gali pasireikšti psichosomatiniai sutrikimai, kurie dėl ilgalaikio patiriamo streso sukelia fizinės sveikatos pažeidimus. Tyrimai nurodo, kad smurto pasekmės jaučiamos ilgą laiką jau pasibaigus smurtui. Kuo intensyvesnis smurtas naudojamas, tuo didesnis poveikis fizinei bei psichinei sveikatai. Žvelgiant tik į psichologinį smurtą, jis turi įtakos fizinės sveikatos pablogėjimui: gali susiformuoti dirgliosios žarnos sindromas, fibromialgija, lėtinis skausmas, virškinimo ir kvėpavimo takų sutrikimai. Taip pat tyrimai rodo, kad moterys, kurios patyrė smurtą artimoje aplinkoje, turi didesnius depresijos, nerimo ir baimės sutrikimus nei moterys, nepatyrusios smurto artimoje aplinkoje.

Žiniasklaidos vaidmuo terorizmo ir psichologinio smurto kontekste

Žiniasklaidos funkcijos

Žiniasklaida atlieka svarbų vaidmenį informuojant visuomenę apie terorizmą ir psichologinį smurtą. Ji taip pat gali prisidėti prie šių problemų prevencijos, šviečiant visuomenę, skatinant diskusijas ir kritinį mąstymą. Tačiau žiniasklaida taip pat gali turėti neigiamą poveikį, jei ji pateikia informaciją sensacingai, dramatizuotai ar neobjektyviai.

Žiniasklaidos poveikis

Žiniasklaidos poveikis terorizmui ir psichologiniam smurtui yra kompleksinis ir prieštaringas. Kai kurie tyrimai rodo, kad žiniasklaida gali:

Taip pat skaitykite: Psichologinio smurto požymiai ir apibrėžimas

• Skatinti terorizmą: suteikdama teroristams platformą skleisti savo propagandą ir įbauginti visuomenę.
• Normalizuoti smurtą: pateikdama smurtą kaip priimtiną problemų sprendimo būdą.
• Sukurti baimės atmosferą: perdėtai akcentuodama terorizmo ir smurto pavojų.
• Traumuoti aukas: primindama aukoms apie patirtą smurtą ir sukeldama jiems psichologines traumas.
• Formuoti stereotipus: kurdama neigiamus stereotipus apie tam tikras grupes ar bendruomenes.

Žiniasklaidos atsakomybė

• Pateikti informaciją objektyviai ir nešališkai: vengti sensacingumo, dramatizavimo ir nepagrįstų teiginių.
• Atsargiai naudoti vaizdus ir kalbą: vengti vaizdų ir kalbos, kurie gali traumuoti aukas ar skatinti smurtą.
• Suteikti platformą įvairioms nuomonėms: užtikrinti, kad būtų išklausytos įvairios nuomonės apie terorizmą ir psichologinį smurtą.
• Šviesti visuomenę: teikti informaciją apie terorizmo ir psichologinio smurto priežastis, pasekmes ir prevencijos būdus.
• Skatinti kritinį mąstymą: padėti visuomenei kritiškai vertinti informaciją apie terorizmą ir psichologinį smurtą.

Psichologinis smurtas artimoje aplinkoje: įrodinėjimo problemos

Šio magistrinio darbo tema „Psichologinio smurto artimoje aplinkoje įrodinėjimo problemos“. Psichologinis smurtas yra viena rečiausiai atpažįstamų smurto formų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kadangi psichologinis smurtas įvyksta artimoje aplinkoje, jo įrodymas gali būti grindžiamas pagrinde tik subjektyviais duomenimis - nukentėjusiojo parodymais. Dėl šios priežasties, susiduriama su sunkumais įrodinėjant psichologinį smurtą artimoje aplinkoje.

Atsižvelgiant į tai, jog šios problemos analizė yra aktuali, tačiau nepakankamai išnagrinėta, išryškėja poreikis identifikuoti psichologinio smurto artimoje aplinkoje įrodinėjimo problemas. Baigiamojo darbo objektas yra psichologinio smurto artimoje aplinkoje įrodinėjimo problemos. Atsižvelgiant į šią temą išsikeltas tikslas - atskleisti psichologinio smurto artimoje aplinkoje įrodinėjimo problemas. Minėtam tikslui pasiekti darbe nusistatyti keturi uždaviniai: atskleisti psichologinio smurto artimoje aplinkoje sampratą, pasireiškimo formas bei pasekmes; apžvelgti psichologinio smurto artimoje aplinkoje atvejų statistinius duomenis; nustatyti psichologinį smurtą artimoje aplinkoje reglamentuojančius teisės aktus bei atskleisti kvalifikavimo ypatumus; išanalizuoti psichologinio smurto artimoje aplinkoje įrodinėjimo probleminius aspektus teismų praktikoje.

Tyrimo rezultatai parodė, kad nukentėjusiojo parodymai, vertinant grasinimų faktą, turinį ir realumą, nėra lemiami, o nukentėjusiojo manymas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis. Tais atvejais, kai tarp proceso šalių vyksta skyrybų procesas, teismas yra linkęs nukentėjusio asmens parodymus vertinti, kaip siekį apkalbėti kaltinamąjį, todėl tokie parodymai neretai pripažįstami, kaip netinkama įrodinėjimo priemonė, o grasinimai laikomi neatitinkantys realumo elemento. Teisinėje sistemoje vis dar neatpažįstamas nukentėjusiojo emocinis prisirišimas prie smurtautojo arba finansinis priklausymas nuo jo. Todėl tokiais atvejais, kai psichologinį smurtą patiriantis asmuo ir toliau gyvena su smurtautoju, pasak teismo, įrodo, jog nukentėjusysis iš tiesų nejaučia realios grėsmės, o jo parodymai neįgauna įrodomosios reikšmės. Bylose, dėl psichologinio smurto prieš vaikus, pastebimas skirtingas mažamečių nukentėjusiųjų parodymų vertinimas.

Smurtas artimoje aplinkoje ir kibernetinio smurto iššūkiai

Lietuvoje smurtas artimoje aplinkoje yra opi problema, turinti savo sisteminius pagrindus. Viena iš naujausių psichologinio smurto formų yra kibernetinis smurtas. Tyrėjai numano, jog toks smurtavimo būdas yra patogus smurtautojui, nes pasitelkiant technologijas galima kontroliuoti, sekti ir žeminti savo auką, nesvarbu, koks atstumas juos skirtų. Vienas iš rizikos veiksnių kibernetiniam psichologiniam smurtui - tai dažnas technologijų naudojimas, ypač socialinių medijų. Šie smurto artimoje aplinkoje rizikos veiksniai gali padėti geriau atpažinti besiformuojančią smurtinę situaciją mūsų arba kito asmens aplinkoje.

Kodėl aukos neišeina?

Dažnai galime išgirsti klausimą: kodėl auka negali tiesiog palikti savo smurtautojo? Tyrimai rodo, kad dažniausiai moterys aukos nėra pasyvios, jos dažnai randa strategijas, kurios didintų jų ir jų vaikų saugumą. Taip pat kalbant apie aukos pasitraukimą iš santykių, svarbu paminėti smurto ratą. Šis susiformavęs ir santykiuose įsisenėjęs smurtinis ratas galimai trukdo smurto aukoms palikti savo partnerį, iš šio rato išeiti yra sunku.

Taip pat skaitykite: Smurto artimoje aplinkoje požymiai ir pagalba

Prevencija: kompleksinės strategijos

Terorizmo prevencija

Terorizmo prevencija yra kompleksinis procesas, apimantis įvairias strategijas ir priemones. Jos apima:

• Kovą su terorizmo priežastimis: mažinant skurdą, nelygybę, socialinę atskirtį ir politinį nestabilumą.
• Stiprinant teisėsaugos institucijas: užtikrinant, kad teisėsaugos institucijos turėtų reikiamus išteklius ir įgaliojimus kovoti su terorizmu.
• Gerinant žvalgybos darbą: renkant ir analizuojant informaciją apie teroristines grupuotes ir jų veiklą.
• Stiprinant sienų apsaugą: užkertant kelią teroristams patekti į šalį ir išvežti ginklus bei sprogmenis.
• Šviečiant visuomenę: teikiant informaciją apie terorizmo pavojų ir prevencijos būdus.
• Bendradarbiaujant su tarptautinėmis organizacijomis: dalijantis informacija ir koordinuojant veiksmus su kitomis šalimis.

Psichologinio smurto prevencija

Psichologinio smurto prevencija apima švietimą, ankstyvą intervenciją ir paramą aukoms. Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai.

Psichologinio smurto aukos atpažinimas sudėtingesnis nei fizinės smurto aukos, kadangi psichologinis smurtas nepalieka jokių fizinių žaizdų. Lietuvoje yra ne vienas pagalbos resursas smurto aukai, tačiau verta paminėti kelis savipagalbos būdus, kai sprendimas nutraukti santykius priimtas.

• Ieškoti pagalbos: pagalba gali svyruoti nuo savipagalbos knygos ieškojimo bibliotekoje iki susitikimo su psichologu. Svarbiausia kažką daryti. Nenaudoti šių veiksmų smurtautojui gąsdinti ar grasinti.
• Raskite jus supančių bendraamžių pagalbos grupę: grupės padeda rasti palaikymą ir susitapatinti su kitomis smurto aukomis. Dažnai dėl savitarpio pagalbos grupių kyla konfidencialumo klausimas, atsiranda baimė, kad aplinkiniai sužinos apie lankymąsi grupėje.
• Kasdienėmis veiklomis ugdykite savo dvasingumą. Dvasingumas nebūtinai reiškia Dievą, galite tikėti bet kuo, kas jus skatina judėti į priekį. Gal tai Aukščiausioji visatos galia, pats Dievas ar gal savitarpio pagalbos grupė?

Psichologinis smurtas turi aiškius rizikos veiksnius, juos žinant galime atpažinti auką, suteikti pagalbą ir taip apsaugoti auką nuo intensyvesnio smurto ateityje.

Psichologinis smurtas darbo vietoje: VDI rekomendacijos ir ribos

VDI primena, kad, patyrus psichologinį smurtą ar priekabiavimą iš kolegų ar tiesioginio vadovo, pirmiausia šią situaciją reikėtų spręsti organizacijos viduje. Darbuotojas turėtų kreiptis pagal įmonėje nustatytą pranešimų apie smurtą ir priekabiavimą teikimo bei nagrinėjimo tvarką arba vadovautis Smurto ir priekabiavimo prevencijos politika. Jei tokie lokaliniai teisės aktai nėra parengti arba darbuotojas su jais nebuvo supažindintas, rekomenduojama raštu kreiptis į darbdavį ar įmonės vadovą, pateikiant prašymą ištirti situaciją bei visus turimus įrodymus. Tais atvejais, kai darbdavys nesiima veiksmų spręsti problemos arba smurtauja pats, darbuotojas gali kreiptis į VDI su skundu. Be to, jei darbuotojas mano, kad darbdavys neužtikrino psichologiškai saugios darbo aplinkos ir dėl to patyrė turtinę ar neturtinę žalą, jis turi teisę inicijuoti individualų darbo ginčą dėl teisės, kreipdamasis į darbo ginčų komisiją su prašymu ją atlyginti. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tai būtina padaryti per nustatytus terminus - per tris mėnesius nuo pažeidimo sužinojimo dienos, o dėl neteisėto nušalinimo ar atleidimo - per vieną mėnesį.

Kas nėra laikoma psichologiniu smurtu? VDI atkreipia dėmesį, kad psichologinio smurto darbe vertinimas dažnai yra subjektyvus, todėl pasitaiko situacijų, kai teisėti darbdavio veiksmai nepagrįstai laikomi netinkamu elgesiu. Dažniausiai pasitaikantys atvejai, kurie patys savaime nėra laikomi psichologiniu smurtu ar priekabiavimu: konstruktyvi, pagarbi darbdavio kritika; darbdavio reiklumas ir kontrolė, siekiant užtikrinti tinkamą darbo pareigų vykdymą; reikalavimas pateikti paaiškinimą dėl galimų pažeidimų; įspėjimai apie galimą atleidimą iš darbo teisės aktų Darbo kodekse nustatytais pagrindais; pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu; pasiūlymas keisti darbo sutarties sąlygas laikantis Darbo kodekso reikalavimų. Vis dėlto pabrėžiama, kad visais atvejais tiek darbuotojai, tiek darbdaviai privalo veikti sąžiningai, laikytis teisės aktų, gerbti vieni kitus ir nepiktnaudžiauti savo teisėmis. „Svarbu ne tik atpažinti psichologinį smurtą, bet ir aiškiai suprasti, kokiais atvejais darbdavio veiksmai yra teisėti, - sako VDI Psichologinio smurto darbe prevencijos skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Liudmila Mironovienė. - Tik tai leidžia efektyviai spręsti konfliktus ir užtikrinti saugią darbo aplinką.“

VDI procesų santrauka

Situacija	Veiksmas	Terminas
Patirtas psichologinis smurtas darbe	Kreiptis organizacijos viduje pagal nustatytą tvarką	Nedelsiant
Darbdavys nereaguoja ar smurtauja	Kreiptis į VDI su skundu	Per 3 mėn. nuo sužinojimo
Žala dėl nesaugios aplinkos	Inicijuoti individualų darbo ginčą dėl teisės	Per 3 mėn.; dėl neteisėto nušalinimo ar atleidimo - 1 mėn.
Teisėti darbdavio veiksmai	Nelaikomi psichologiniu smurtu (pvz., konstruktyvi kritika)	Nuolat

Pagalbos tinklai ir vietiniai resursai

Jei patiriate smurtą ar pažįstate, kas jį patiria, Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras siūlo nemokamas psichologų konsultacijas, taip pat žemiau nurodyti kontaktai, kuriais susisiekus galima gauti pagalbos. Mob. El.

Psichologinio smurto prevencija apima švietimą, ankstyvą intervenciją ir paramą aukoms. Apie smurtą artimoje aplinkoje tenka daug girdėti žiniasklaidoje, Lietuvoje veikia ne viena pagalbos įstaiga ir pagalbos linija, skirta būtent smurto artimoje aplinkoje aukoms padėti fiziškai, psichologiškai ir socialiai.

Mokslinių šaltinių gairės

APA Dictionary of Psychology. (n.d.). American Psychological Association. Mahoney, J. C., Farrell, D. M., Murphy, C. M. (2022). Prevalence and predictors of cyber psychological abuse among adults. Journal of Family Violence, 37, 151-163. Smurtas artimoje aplinkoje. (2021, January 29). Oficialiosios Statistikos Portalas. Aizpurua, E., Copp, J., Ricarte, J. J., Vazquez, D. (2021). Controlling behaviors and intimate partner violence among women in Spain: An examination of individual, partner, and relationship risk factors for physical and psychological abuse. Journal of Interpersonal Violence, 36(1-2), 231-254. Lutgendorf, M. A. (2019). Intimate partner violence and women’s health. Obstetrics & Gynecology, 134(34), 470-480. Understanding and addressing violence against women: Intimate partner violence. (2012). World Health Organization. Psychological abuse. (n.d.). Hourglass. O‘Leary, K. D. & Maiuro, R. D. (Eds.). (2004). Psychological abuse in violent domestic relations. Norwood, R. (2016). Moterys, kurios myli per stipriai.

tags: #terorizmas #ir #psichologinis #smurtas #vdu