Šio straipsnio komentaras atnaujintas atsižvelgianč į teisės aktų, teismų praktikos, Europos Komisijos, Viešųjų pirkimų tarnybos pozicijos pasikeitimus ir parengtas remiantis 2020 m. 1. 2. 3. Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. 4. Nr. XIV-1669, 2022-12-13, paskelbta TAR 2022-12-29, i. k. Tarptautinių pirkimų skelbimai CVP IS turi būti rengiami vadovaujantis 2019 m. rugsėjo 23 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2019/1780, kuriuo nustatomos viešųjų pirkimų skelbimo standartinės formos ir panaikinamas Įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/1986 (e. formos).
Pagal VPĮ 29 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir Skelbimų rengimo ir išsiuntimo skelbti Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis tvarkos aprašą pirkimo procedūrų pradžia laikoma nuo šių momentų: (i) tarptautinio pirkimo atveju - skelbimų paskelbimo data yra laikoma Europos Sąjungos leidinių biuro, CVP IS pirkimo informacijoje nurodyta paskelbimo data; (ii) supaprastinto pirkimo atveju - pirkimų paskelbimo data laikoma CVP IS pirkimo informacijoje nurodytą skelbimo paskelbimo data. Perkančiosios organizacijos vadovaujasi reglamentais ir atsižvelgia į tai, kada pradėtosios procedūros laikomos pradėtomis.
Pirkimo pradžios ir skelbimo turinio tikslumas
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPT netikrina skelbimo turinio teisėtumo, t. y. netikrina, ar skelbime pateikta informacija atitinka VPĮ bei su įgyvendinimu susijusių teisės aktų reikalavimus, taip pat skelbimo tikslumo kitų su skelbiamu viešuoju pirkimu susijusių aspektų. Tuo atveju, jeigu perkančioji organizacija nusprendžia pirkimą vykdyti neskelbiamų derybų būdu, tai pirkimo procedūrų pradžia laikoma tada, kai perkančioji organizacija išsiųs tiekėjams kvietimą dalyvauti neskelbiamose derybose. Taip pat Preliminariosios sutarties atveju atnaujinto tiekėjų varžymosi procedūros reglamentuojamos VPĮ 78 straipsnio nuostatose. Dinaminės pirkimo sistemos samprata, jos vykdymo ypatumai ir tvarka nurodyti VPĮ 79 straipsnyje. Perkančioji organizacija vienu metu raštu išsiunčia kvietimus visiems kandidatams, kuriems leista dalyvauti sistemoje, pateikti pasiūlymus. Kvietimai tiekėjams pateikiami CVP IS susirašinėjimo priemonėmis.
- Viešojo pirkimo procedūros baigiasi, kai esant VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkto, laikoma, kad pirkimas baigtas, ypač kai teismai pripažįsta neteisėtus sprendimus ar prireikus sugrąžina padėtį prieš pažeidimą.
- Supaprastintas pirkimas gali baigtis tuo pačiu metu, kai paskelbimo data yra laikoma CVP IS įrašu.
Pirkimo pabaigos pagrindai ir teismai
VPĮ 29 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti pirkimo arba projekto konkurso pabaigos pagrindai, kurie gali būti taikomi, kai visos paraiškos, pasiūlymai ar projektai yra atmesti arba kai dinaminė pirkimo sistema sukurta. Tai lemia, kad pirkimo procedūros yra laikomos užbaigtos. Priešingai, laimėtųjų eilė gali būti pripažinta neteisėta ir teismas gali priversti grąžinti situaciją į prieš pažeidimą buvusią padėtį.
Teismo sprendimai ir jų poveikis
Jei teismas pripažįsta, kad perkančioji organizacija netinkamai atliko jai pagal VPĮ tenkančią pareigą, perkančioji organizacija turi vykdyti savo funkcijas ir pareigas. Viešojo pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties sudarymas, dinaminės pirkimo sistemos sukūrimas ir projekto konkurso laimėtojo nustatymas yra tikslas, leidžiantis racionaliai naudoti lėšas įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Dėl teismo sprendimų gali būti atnaujintos pirkimo procedūros pagal pirminę sąlygų versiją, jeigu projektas buvo įtrauktas į teismo sprendimą kaip neteisėtas, tačiau reikia įvertinti, kaip tai paveikė tiekėjus ir jų teises.
Taip pat skaitykite: Kaip įveikti perdegimą?
Viešųjų pirkimų principų reikšmė
Viešųjų pirkimų principai, remiantis LAT praktika, yra imperatyviosios normos, kurios užtikrina lygiateisiškumą, nediskriminavimą, abipusį pripažinimą, proporcingumą ir skaidrumą. Jie laikomi pirkimo proceso centru, tačiau pirmiausia turi būti taikomos konkrečios VPĮ normos. Pirkimų principai veikia kaip stabdžių ir atsvarų mechanizmas, užtikrinantis viešojo intereso apsaugą. Nors principai yra esminiai, jų taikymui būtina derinti su konkrečiomis teisės normomis ir situacijos ypatumais.
Lygi teisė ir diskriminacijos užkirtimas
Lygiateisiškumo principas užtikrina, kad lygiaverčiai dalyviai būtų vertinami be diskriminacijos. Diskriminacija draudžiama tiek teisės aktuose nustatytose sąlygose, tiek dėl faktinių aplinkybių, kurios rastos esant išskirtinumui. Perkančiosios organizacijos turi vengti nuostatų, kurios nepagrįstai eliminuoja potencialius tiekėjus arba skatina nepagrįstą konkurencinį pranašumą. Tapačių standartų doktrina rodo, kad negalima nurodyti konkretaus prekės ženklo ar standartų, kurie užkerta kelią konkurencijai, kurios pažeistų lygiateisiškumą.
Etikos kodeksas socialiniame darbe
Socialinio darbo etika yra specifinės profesinės vertybės, kuriomis vadovaujamasi dirbant su klientais, kolegomis ir visuomene. Etika reiškia sprendimą ar veiksmą; vertybės nulemia, kas yra teisinga. Socialinio darbo teisingumo principai ir žmogaus teisės yra esminiai orientyrai. 2023 m. liepos 5 d. įstatymu priimtas Socialinių paslaugų srities darbuotojų etikos kodeksas nustato aiškius tikslus ir vertybes.”
Etikos kodeksas ragina tobulinti kompetencijas, gerbti kolegų žinias ir dirbti siekiant teigiamų pokyčių klietyse. Taip pat akcentuojama socialinių paslaugų teikimo procese dalyvaujančių gyvūnų teisių apsauga, tvarumas ir atsakomybė už gamtos išteklius. Darbo tikslas - analizuoti etikos kodekso taikymo iššūkius ir perspektyvas, nustatyti pagrindines etines problemas Lietuvos socialinio darbo sektoriuje ir pasiūlyti sprendimus.”
- Nustatyti, kaip etikos kodeksas integruojamas į kasdienę praktiką;
- Išanalizuoti ES ir Lietuvos teisinį reguliavimą;
- Įvertinti etikos problemų įtaką paslaugų kokybei ir klientų teisių apsaugai.
Vertybės ir jų iššūkiai
Vertybės egzistuoja tarp žmonių ir jų santykių; jos turi paskirstymą, sistemas ir lygius. Etikos kodeksas kviečia nuolat tobulinti kompetencijas, gerbti kolegas ir su klientais kurti pasitikėjimu grįstą santykį. Socialinio darbo etikos laikymasis yra būtina sąlyga veikti teisingai, o pažeidimai gali kilti dėl žinių stokos ar profesinės etikos stokos.
Praktiniai patarimai vadovams ir specialistams
Analizuokite VPĮ nuostatas, lygiateisiškumo ir diskriminacijos principus, kaip jie taikomi perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams. Nustatykite, kaip teikti skaidrias sąlygas, sudaryti teisinius tikslus, užtikrinti konkurencingumą ir laikytis etikos kodekso principais socialiniame darbe. Vertinkite galimus pažeidimus ir nutraukimo pagrindus, kad išvengtumėte teisinių rizikų ir užtikrintumėte teisėtą viešųjų paslaugų teikimą.
Taip pat skaitykite: LSMU katedros veikla
Santrauka ir praktiniai ištekliai
Pagrindiniai elementai - viešųjų pirkimų principai, jų taikymas, teismai ir ES teisė, taip pat etikos kodeksas socialiniam darbui - sudaro kompleksinę sistemą, užtikrinančią efektyvų paslaugų teikimą, teisinį aiškinimą ir profesinę atsakomybę.
Taip pat skaitykite: Karjeros formavimas ir žalioji ekonomika
tags: #derybos #del #socialiniu #paslaugu