Lietuvos aukštųjų technologijų sektorius sparčiai žengia į priekį, demonstruodamas savo konkurencingumą globalioje rinkoje. Tai patvirtina ir sėkmingas bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis, tokiomis kaip CERN (Europos branduolinių tyrimų organizacija), bei eksporto augimas.
Bendradarbiavimas su CERN
Lietuva 2018 m. tapo CERN asocijuotąja nare. Ženevoje pasirašyti ketinimų memorandumai tarp CERN ir trijų Lietuvos aukštųjų technologijų įmonių: „Ostaralab“, „Ekspla“ ir „Sargasas“. Pasirašytais ketinimų protokolais įmonės „Ostaralab“, „Ekspla“ ir „Sargasas“ numatė galimybes stiprinti technologinį bendradarbiavimą ir ieškoti būdų prisidėti prie vieno ambicingiausių Europoje ateities mokslo projektų - būsimojo ciklinio greitintuvo (angl. Future Circular Collider, FCC).
Inovacijų agentūros laikinai einantis pareigas vadovas Paulius Kamaitis pabrėžė, kad Lietuva per pastarąjį dešimtmetį įsitvirtino kaip aktyvi ir patikima pažangių technologijų kūrėja.
Prezidentė lankosi Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijoje „CERN“
Lietuvos lazerių technologijų bendrovė „Ekspla“ su CERN bendradarbiauja jau daugiau nei dešimtmetį. Jo teigimu, naujas bendradarbiavimo etapas atveria kelius dar spartesniam kompetencijų augimui. Pasirašytas ketinimų protokolas yra oficialus pripažinimas, reiškiantis galimybes dar glaudesniam mūsų įsitraukimui į būsimus CERN projektus, tarp jų - ir ambicingąjį ciklinį greitintuvą (FCC).
Aukštųjų Technologijų Eksportas
Inovacijų agentūros ekspertų atliktos analizės duomenys rodo, kad Lietuvos aukštųjų technologijų eksporto vertė per metus išaugo net 12 proc.
Taip pat skaitykite: Technologijų priklausomybės gydymas
Prognozuojama, kad 2024 m. lietuviškos kilmės prekių eksporto (be energetinių produktų) vertė padidės 3,8 proc. per metus (iki 20,3 mlrd. eurų), o 2025 m. - 17,3 proc. (iki 23,9 mlrd. eurų). 2024 m. tikimasi eksporto apimčių augimo ir kainų mažėjimo.
Nepaisant spartaus aukštųjų technologijų sektoriaus eksporto augimo, pirmąjį metų pusmetį lietuviškos kilmės prekių eksporto struktūroje ir toliau didžiausia dalis teko energetiniams produktams (21 proc.), baldams (11 proc.), plastikui ir jo gaminiams (7,1 proc.).
Labiausiai (4,6 proc.) per metus išaugo chemijos pramonės gaminių eksportas, o didžiausias kritimas fiksuotas žemės ūkio produktų (-20 proc.) ir baldų pramonės gaminių (-7,8 proc.) eksporte.
Agentūros duomenimis, pagrindinėmis lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkomis išlieka Europos Sąjungos (ES) šalys. Joms teko 68 proc. Lietuvoje pagamintų prekių eksporto. Daugiausiai lietuviškos kilmės prekių eksportuojama į Lenkiją (10 proc.) ir Vokietiją (9,4 proc.). Šioms šalims tenka maždaug po dešimtadalį lietuviškos kilmės prekių eksporto.
Iš ne ES valstybių didžioji dalis lietuviško eksporto keliauja į JAV (6,2 proc.) ir Didžiąją Britaniją (4,6 proc.). Lyginant su pirmuoju 2023 m. pusmečiu, labiausiai išaugo eksportas į Estiją (24 proc.), o labiausiai smuko (-15 proc.) - į JAV.
Taip pat skaitykite: Apie fizinę raidą senatvėje
Tarp dešimties svarbiausių Lietuvos eksporto partnerių yra Ukraina, į kurią eksportas ūgtelėjo 13 proc.
Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją mažėjo 53 proc., o į Baltarusiją - 72 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto vertės mažėjimą pirmą šių metų ketvirtį lėmė sumažėjusi eksportuojamų prekių kaina, kuri, lyginant su atitinkamu laikotarpiu pernai, susitraukė vidutiniškai 4,7 proc. Antrąjį ketvirtį labiau buvo jaučiama šiek tiek (2,2 proc.) sumažėjusių eksporto kiekių įtaka, o kainos išliko panašiame lygyje kaip pernai. Vis dėlto kai kuriuose sektoriuose kainos sparčiai didėjo. Labiausiai (11 proc.) eksporto kainos augo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybos sektoriuje.
Lietuvos reeksportas į Rusiją per metus smuko 46 proc., o į Baltarusiją - 30 proc. Reeksportas į Tadžikistaną mažėjo 79 proc., Armėniją 76 proc., Kazachstaną 64 proc., Kirgiziją 62 proc., Turkiją 51 proc., Uzbekistaną - 49 proc. Visos šios šalys siejamos su sankcionuotų prekių patekimu į Rusiją.
Iššūkiai ir Tendencijos
Besitęsiančio Rusijos karo Ukrainoje kontekste lietuviškos kilmės prekių eksportas į šalis agresores - Rusiją ir Baltarusiją - toliau menko.
Taip pat skaitykite: Diagnostika ir pagalba vaikams
Lietuvos reeksportas į Rusiją per metus smuko 46 proc., o į Baltarusiją - 30 proc. Reeksportas į Tadžikistaną mažėjo 79 proc., Armėniją 76 proc., Kazachstaną 64 proc., Kirgiziją 62 proc., Turkiją 51 proc., Uzbekistaną - 49 proc.
Mūsų pagrindinės eksporto rinkos Lietuvoje pagamintoms prekėms vis dar išlieka Lenkija ir Vokietija, tad naujų rinkų plėtra ir paieška yra būtina norint padėti įmonėms persiorientuoti ir atrasti naujas galimybes.
| Šalis | Eksporto pokytis |
|---|---|
| Estija | 24% (augimas) |
| JAV | -15% (kritimas) |
| Rusija | -53% (kritimas) |
| Baltarusija | -72% (kritimas) |
tags: #aukstuju #technologiju #sektoriaus #raidos #poreikiu #ir