Slaugytojo profesija yra viena iš svarbiausių sveikatos priežiūros sistemoje. Tačiau su kokiomis problemomis vis dar susiduria šios kilnios profesijos atstovai? Kas atperka finansinius nepriteklius, nuovargį po naktinio budėjimo? Pabandykime panagrinėti esminius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos slaugytojai.
Finansinis Aspektas ir Motyvacija
„Rinkdamasis slaugytojo specialybę negali galvoti, kad uždirbsi didžiulius pinigus. Čia finansinę naudą nusveria kiti dalykai - jausmai, pacientų dėkingumas", - sako dukart nusipelniusi Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotoja, buvusi Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotoja slaugai, šiemet pelniusi šios įstaigos garbės daktarės vardą, Onutė Mitalienė. "Nesigailiu nė vienos dienos iš visų 54-erių darbo metų, - tikina moteris. - Nors mokiausi labai gerai, mokyklą baigiau beveik vienais penketais, tik su dviem ketvertais (penkiabalėje sistemoje - aut. pastaba), tad galėjau studijuoti ką noriu. Medicinos mokyklos priėmimo komisija žiūrėjo išpūtusi akis, kodėl mano toks pasirinkimas.
Tačiau, anot specialistų, pasigirsta jau ir kaltinimų, kad slaugytojoms tik atlyginimai rūpi. „Taip, tikrai rūpi, - patikina specialistė. - Jeigu mano vyras būtų verslininkas, sutikčiau dirbti ir už tą menką algą. Bet jeigu mano vyras - paprastas darbininkėlis, ar taip jau blogai, kad aš, būdama slaugytoja, vis tiek nenoriu drabužių pirkti "Humanoje"?
Darbo Sąlygos ir Krūviai
Taip pat skaitykite: Turto pardavimas ir mokesčiai
Jeigu palygintume dabartines darbo sąlygas su buvusiomis prieš 50 metų, galima būtų sakyti, kad šiuolaikiniai žmonės gal labiau išlepę. Kalbu apie visus apskritai. Taip, slaugytojo darbas ir moraliai, ir fiziškai sunkus, bet dabar jį palengvina daugybė priemonių, kokių anksčiau neturėjome. Mes juk net švirkštus virindavome! Kita vertus, dabar labai sunkūs ligoniai, bet darbą lengvina technologijos, visokiausi keltuvai ir pan. - sako O. Mitalienė. - Pagarbą, manau, reikia užsitarnauti, nesvarbu kas bebūtum.
Nijolė Saulienė teigia, kad slaugytojams liautis vykdžius maisto tiekėjų funkcijas - vienas iš esminių iššūkių lietuviškoje slaugos sistemoje. „Pačiai teko gulėti ligoninėje ir matyti, kaip slaugytojos sultis, kefyrą pilsto vietoj padėjėjų, ir basonus išneša, kad tik daugiau uždirbtų! Bet gydytojų neteko matyti dirbant tokius papildomus darbus, nors universitetus ir jie, ir mes baigę, - kalba VLMEDICINA.LT pašnekovė. - Slaugytojas turi būti šalia paciento, o ne prie katilo. Deja, daugelyje įstaigų yra taip, kad administracijos atstovai netgi stebi, ar slaugytojos lėkštę, samtį teisingai laiko. Kol mes dalinsime košę, tol niekas nesikeis.
Slaugytojų atlygis daugumoje Europos šalių sudaro nuo 40 proc. iki 60 proc. gydytojų darbo užmokesčio, 2023 m. duomenimis Lietuvoje vidutinis gydytojo darbo užmokestis siekė 4137 eurus neatskaičius mokesčių. Kaip ir čia statistika palanki mums, bet turime ir vieną vidinę riziką, tai vis brangesne šalimi tampanti Lietuva. Slaugytoją vilioja ne tik kitos šalys, bet ir kiti, pelningesni, sektoriai Lietuvoje.
Susiduriame su didžiuliu slaugytojų trūkumu, sako ekspertai ir pabrėžia, kad paprastai vienam slaugytojui turėtų tekti septyni pacientai ir dar trys slaugytojo padėjėjai, tačiau šiuo metu naktį slaugytojui tenka ir 64 pacientai. „Jei pagal įsakymą turėtų būti septyni pacientai ir dar trys slaugytojos padėjėjos vienai slaugytojai, tai šiandien naktį slaugytojai tenka 64 ligoniai. Jau nebe saugu tokias paslaugas vykdyti. Tikrai ši sistema reikalauja labai radikalių pokyčių, radikalių reformų“, - tvirtino A.
Slaugos Sistemos Iššūkiai ir Pokyčiai
Taip pat skaitykite: Darbo laiko apskaitos sprendimai globos įstaigoms
N. Saulienė vardija didžiausius, anot jos, šio meto slaugos sistemos iššūkius: Lietuvoje sukurti slaugos modelį, kuris leistų slaugytojams kopti karjeros laiptais ("o ne valyti spinteles ir klijuoti gydymo istorijas"); išlaikyti jaunimą Lietuvoje, pasiekti, kad slaugos administratorių funkcijas vykdytų griežtai tik turintieji slaugos mokslų diplomą.
„Slaugos sistemos stiprinimas reikalingas tikrai ne vien slaugytojams. Slaugos sistemos stiprinimas pirmiausiai reikalingas žvelgiant į pacientus - slaugytojai yra ta grandis, kuri yra labai reikalinga paprastam žmogui, kuris yra sveikatos sistemoje. Mėgstu tą metaforą, kad slaugos sistemos pumpuras dar neišsiskleidė, jo dar labai trūksta. Jei jis išsiskleistų, atsiskleistų visai kitas potencialas“, - kalbėjo A. Jis taip pat atkreipė dėmesį į slaugytojų lyderystę: „Toks jausmas, kad patys slaugytojai yra susitaikę su broliuko ar sesutės vaidmeniu, su antraeiliu vaidmeniu, todėl negali iš to išsiveržti.
Vilniaus universiteto Sveikatos mokslų instituto profesorė dr. „Tyrimais jau įrodyta, kad pirmasis sutiktas specialistas turėtų būti slaugytojas. (...) Kol kas, deja, Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose geriausiu atveju sutinka slaugytojo padėjėjas arba registracijos darbuotojas. Taip yra ir kalbant apie skubiąją pagalbą, ir pirminę sveikatos priežiūrą“, - teigė N. „Tai reikalauja aukščiausių kompetencijų ir klinikinės priežiūros įgūdžių iš viso personalo. Slaugytojas prisiima tą vaidmenį, kai jis sutinka pacientą ir nusprendžia, kur jis turėtų greitai keliauti“, - pasakojo N. N. Fatkulinos teigimu, slaugytojų trūkumas proporcingai didėja tikriausiai kiekvieną dieną.
Slaugytojų Trūkumas ir Jo Poveikis
V. Lebedeva teigia, kad reikalinga atlikti tyrimą, kokio profilio slaugytojų labiausiai trūksta, kur dingsta beveik pusė jų, įgijusių diplomus. Vis dėlto direktorė įsitikinusi, kad resursų tam yra. Galbūt ne kiekvienoje sveikatos priežiūros įstaigoje atskirai, bet skaičiuojant visos sveikatos apsaugos sistemos mastu. „Nors yra ir tokių įstaigų, kuriose įsteigta nereikalingų etatų. Arba rajonų ligoninės samdo gydytojus už didžiulius atlyginimus, nors jie atvyksta tik kartą per savaitę, - sako V. Lebedeva. - Žinau atvejų, kad kai kuriems gydytojams finansiškai netgi labiau apsimoka važinėti į rajoną kartą per savaitę nei dirbti kasdien.
Taip pat skaitykite: Įdarbinimo pranešimo aspektai
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, didelė slaugytojų Euopoje dalis keturmyliais žingsniais artėja prie pensinio amžiaus, o žvilgtelėjus giliau pamatytume, kad 27,8 proc. slaugytojų yra 45-54 metų amžiaus ir net 19,4 proc. 55-64 metų. Lietuvos statistika atrodo gan panašiai, o tai reiškia, kad iki 2030 m. vien dėl senstančios visuomenės mes neteksime mažiausiai penktadalio slaugytojų. Dažnai jau dirbančius slaugytojus laikome duotybe, nekintančia konstanta, nors dažnai net nesusimąstome, jog slaugytojų bendruomenė sensta kartu su visa Lietuva. Dar dažniau susidaro įspūdis, kad mažiausiai dedama pastangų išlaikyti praktikuojantį specialistą.
Jos vertinimu, tam, kad nesusidurtume su slaugytojų trūkumu, reikėtų, jog kiekvienais metais slaugos studijas baigtų 2 tūkst. absolventų. Lietuvoje per metus paruošiama apie 600 slaugytojų. „Tyrimais įrodyta, kad slaugytojų skaičiaus didinimas praktikos vietose pagerina pacientų sveikimo proceso ir reabilitacijos efektyvumą iki 50 proc.“ - pabrėžė N.
Emocinė Aplinka ir Darbo Sąlygos
Verta pradėti nuo dalykų, kurie ne visada taip aiškiai matomi, ypač iš visuomenės pusės. Kalbu apie darbo aplinką - emocinį foną. Tenka konstatuoti, kad įžeidinėjimai, seksualinis priekabiavimas, žeminimas ir mobingas nėra retas palydovas slaugytojo darbe. Ir, kaip bebūtų paradoksalu, senas posakis „varnas varnui akies nekerta“ - čia negalioja, nes dažnu atveju slaugytojas slaugytojui yra didžiausias priešas ir konkurentas. Pakeisti emocinę aplinką darbe, kuriame yra dideli krūviai ir nuolat matomas žmonių skausmas, yra sudėtinga ir ypatingai imli laikui užduotis.
Antroji dalis - darbo krūviai, tiksliau, jų racionalizavimas. Teko ne kartą girdėti su pasididžiavimu pristatomus skaičius, jog Lietuvoje 1000 gyventojų tenka 7,5 slaugytojai. Norėtųsi priminti, kad Lietuvoje gerokai trūksta slaugytojų padėjėjų, kad slaugytojai vis dažniau perima gydytojų funkcijas, o jų pačių funkcijų neperima niekas. Visuomenės senėjimas ir poliligotumas lemia didesnį paslaugų poreikį ir lygiagrečiai augantį krūvį slaugytojams. Būtent didžiulis darbo krūvis dažnu atveju tampa slaugytojų pasitraukimo iš profesinio kelio priežastimi. Esame vos viena iš kelių Europos šalių, kur slaugytojai vis dar dirba 24 valandų budėjimais. Visų pirma, tokie budėjimai blogina emocinę ir fizinę būkles, visų antra, nuovargis tiesiogiai koreliuoja su paslaugų kokybe, tuo pačiu didėja klaidos tikimybė.
Ketvirta dalis turėtų spręsti infrastruktūros problemas, kurios sukurtų slaugos procesui reikalingas komfortabilias ir ergonomiškas darbo sąlygas. Visų pirma, turėtume pradėti nuo priemonių: 21 a. ES šalyje negali trūkti elementarių priemonių, reikalingų tiesioginėms funkcijoms atlikti. Privalome turėti pakankamai slaugos ir kitos modernios įrangos, kuri palengvintų slaugytojų kasdienybę. Privalome suteikti slaugytojams atitinkamas poilsio sąlygas. Investuoti į įstaigų renovaciją, juk švarioje ir šviesioje aplinkoje dirbti yra kur kas maloniau. Jau nekalbant apie darbo aprangą, kuria darbdavys privalo pasirūpinti. Visos šios priemonės ne tik padėtų išlaikyti esamus slaugytojus, bet kurtų ir profesijos teigiamą reputaciją, o pagerintos sąlygos viliotų ir jaunuolius rinktis slaugytojo kelią. Deja, realybė tokia, kad gydymo įstaigos šiuo metu imtis visų šių priemonių savarankiškai neturi resursų (nei finansinių, nei žmogiškųjų), todėl yra būtinas politikų ir savivaldos įsitraukimas.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Slaugos ir rūpybos katedros profesorė doc. dr. Aurelija Blaževičienė atkreipė dėmesį į ilgas slaugytojų darbo valandas. Dėl tokių darbo valandų slaugytojai patiria stresą ir išsekimą - tiek fizinį, tiek protinį. Išsekęs darbuotojas dažniau daro klaidas, suteikia prastesnės kokybės paslaugas, dėl to turime didesnį pacientų nepasitenkinimą, vardijo A. Įtampą darbe taip pat kelia darbo aplinka ir fiziniai veiksniai: „Fiziškai sunkus darbas, pacientų transportavimas, kilnojimas, specialios įrangos stoka, dėl ko turime traumų darbe, kaulų - raumenų sistemos ligas, infekcijų pavojų. Pagerinus aplinkos veiksnius, galime turėti didesnį pasitenkinimą, didesnį darbo našumą, pagerinti paslaugų kokybę“, - kalbėjo A. „Dėl to kyla perdegimas, nuovargis, nerimas, depresija. Moksliniai tyrimai rodo, kad daugiau nei 30 proc. slaugytojų yra patyrę patyčias darbo vietoje. Tai - rimta žinutė ir raudonas signalas visai sveikatos priežiūros sistemai“, - pabrėžė A. „JAV duomenys rodo, kad iš visų klaidų, padarytų sveikatos priežiūros sistemoje, beveik 47 proc. buvo padaryti slaugytojų, nes trūksta slaugytojų darbo vietoje“, - teigė A.
Apibendrinant, slaugytojų darbo problemos Lietuvoje yra kompleksinės ir apima finansinius, darbo krūvio, emocinės aplinkos ir infrastruktūros aspektus. Sprendžiant šias problemas, būtina atsižvelgti į slaugytojų poreikius, gerinti darbo sąlygas, didinti atlyginimus ir stiprinti slaugos sistemą, kad būtų užtikrinta kokybiška sveikatos priežiūra pacientams.
Esminiai aspektai, kuriuos reikia gerinti:
- Darbo užmokestis
- Darbo krūvis
- Emocinė aplinka
- Infrastruktūra
- Slaugos sistemos stiprinimas
Onutė Mitalienė įvardija, kad svarbiausios savybės slaugytojo darbe:
- Stiprybė
- Kantrybė
- Pasišventimas
- Sąžiningumas
Nijolė Saulienė teigia, kad slaugytojas turi:
- Mylėti savo pacientą
- Glausti jį prie savo širdies
- Tobulėti
- Svajoti
- Saugoti sveikatą
- Nuolat siekti žinių
Kai slaugytoja mokosi, ji yra drąsi. Ir nesirūpinkite, ką apie jus galvoja administracijos vadovai, gydytojai.
| Šalis | Slaugytojų atlygis (procentais nuo gydytojų atlygio) |
|---|---|
| Dauguma Europos šalių | 40-60% |
| Lietuva (2023 m. duomenys) | Apie 40% (vidutinis gydytojo atlyginimas 4137 eurai) |
Nuo problemos iki sprendimo: pagalbos plano kūrimo menas
tags: #laiko #trukumas #slaugytojos #darbe