Leonidas Donskis (1962-2016) - žymus Lietuvos filosofas, politikos ir kultūros komentatorius, idėjų istorikas ir socialinis analitikas, aktyvus visuomenės veikėjas. 2009 m. jis buvo išrinktas atstovauti Lietuvai Europos Parlamente pagal Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio sąrašą. Be to, jis reiškėsi kaip žmogaus teisių ir pilietinių laisvių gynėjas - 2004 m. Europos Komisija suteikė jam Tolerancijos ir įvairovės ambasadoriaus Lietuvoje titulą.
Lietuvoje žinomas ir kaip populiarios LTV pokalbių laidos „Be pykčio“ (2003-2009 m.) autorius ir vedėjas. Ši laida atspindėjo jo gebėjimą diskutuoti ir analizuoti socialinius bei politinius klausimus.
Leonidas Donskis
Pašaukimo Paieškos ir Autoritetai
L. Donskis jaunystėje svajojo tapti muzikantu, vėliau - rašytoju. Baigęs mokyklą, jis pradėjo studijuoti lietuvių kalbą, literatūrą ir teatro režisūrą Muzikos ir teatro akademijoje. Tačiau netrukus įsimylėjo filosofiją, kuriai pasišventė po studijų Klaipėdoje ir Vilniaus universitete.
Atsakydamas į klausimą, ar buvo lengva save atrasti, L. Donskis teigė: "Anaiptol. Todėl niekada neraginu jaunų žmonių greitai apsispręsti dėl studijų ir profesijos. Lygiai kaip ir žmonių santykiuose, profesijos ir pašaukimo paieškos yra sunkus, neretai net dramatiškas dalykas. Geriau neskubėti ir eiti keliu, be kurio negali gyventi ir be kurio negali įsivaizduoti savęs ir savo ateities. Kaip ir su žmonėmis - lik su tais, kurių nenori ir negali užmiršti. Lengva nebuvo, todėl esu dėkingas savo likimui."
Taip pat skaitykite: Žemos savivertės įveikimas: patarimai
Tarp jo autoritetų ir mokytojų buvo profesorius Vytautas Jakelaitis, dėstytojas Povilas Žakaitis, aktorius ir teatro pedagogas Vytautas Anužis, sociologas Vytautas Kavolis, filosofai Robertas Ginsbergas, Olli Loukola, akademinių knygų leidėjas Ericas van Broekhuizenas ir sociologas Zygmuntas Baumanas.
Įkvėpimo Šaltiniai ir Kultūros Pasaulis
L. Donskis teigė esantis knygų, dailės muziejų, muzikos, teatro ir kino žmogus. Televizijos beveik nežiūrėjo, išskyrus BBC žinias ir kultūros kanalus. Visada svajojo gyventi knygų ir muzikos pasaulyje.
Mėgstama muzika:
- Klasika (ypač barokinė muzika)
- Džiazas (Keithas Jarrettas, Chickas Corea, Michelis Petrucciani)
- Art rokas (Genesis, Yes, King Crimson)
- The Beatles
Mėgstami filmai ir knygos:
- Miguelio de Cervanteso Don Kichotas
- Williamo Shakespeare’o Hamletas, Makbetas, Karalius Lyras, Romeo ir Džuljeta, Venecijos pirklys, Daug triukšmo dėl nieko
- Jonathano Swifto Guliverio kelionės
- Voltaire’o Kandidas
- Alaino René Lesage’o Šlubas velnias
- Michailo Bulgakovo Meistras ir Margarita
- Milano Kunderos Juoko ir užmaršties knyga, Nepakeliama būties lengvybė, Nemirtingumas
- Balio Sruogos Dievų miškas
- Isaaco Basheviso Singerio novelės
Jis taip pat nuolat lankėsi dailės muziejuose Niujorke, Vašingtone, Londone, Paryžiuje, Briuselyje, Amsterdame, Hagoje, Harleme, Briugėje ir Florencijoje.
Taip pat skaitykite: Socialinių darbuotojų reikšmė Lietuvoje
Informacinės Technologijos ir Visuomenė
L. Donskis teigė, kad informacinės technologijos neatpažįstamai keičia visuomenę. Mūsų šalyje (ir ne tik pas mus) ką tik tyliai mirė popierinė spauda. Jos nebeliko tiesiog mūsų akyse. Jauni žmonės persikėlė į internetą. Jie ten sukūrė savo diskusijų ir bičiulystės tinklus, jie ten formuoja ateities pilietybės ir dalyvavimo bendruomenėje modelius.
Lietuvos politinis gyvenimas turėtų radikaliai pasikeisti per kokius dešimt metų būtent socialinių tinklų dėka. Žinoma, politikai mėgins šitą atitolinti ir likti sau įprastoje terpėje, bet jiems pavyks viso labo tik atitolinti savo eros pabaigą keliais metais - ne daugiau.
Elektroninis balsavimas ir aktyvus pasaulio lietuvių įsijungimas į jį jau dabar neatpažįstamai pakeistų Lietuvos politinį peizažą.
Socialinių tinklų įtaka:
- Akiračio ir bendravimo diapazono išplėtimas
- Ateities pilietybės ir dalyvavimo bendruomenėje modelių formavimas
- Lietuvos politinio gyvenimo radikalus pasikeitimas
Vis dėlto, L. Donskis perspėjo, kad internetas ir socialiniai tinklai nėra vien gėris. Jie išplečia akiratį ir bendravimo diapazoną, bet nesu tikras, ar jie padaro mus jautresniais, išmintingesniais ir sustiprina mūsų bendrystės galias. Bijau, kad tikrai ne.
Taip pat skaitykite: Apie socialinius įgūdžius
Socialinių tinklų įtaka visuomenei
Tautinė Tapatybė ir Ištikimybė Lietuvai
L. Donskis teigė, kad tautinė tapatybė yra žmogaus laisvai pasirinktos savo likimo bendruomenės ir kultūros išlaikymo galimybė. Būdamas lietuvis, jis palaikė savo žmogišką vertę, orumą ir išdidumą tuo, kad turi savo intymumo sferą, savo humorą ir kalbos gelmę, savo ištikimybę ir sykiu žinojimą, kad mano kalba ir kultūra yra su niekuo nesulyginama, unikali ir į nieką nepanaši.
Ištikimybę Lietuvai jam reiškė ištikimybę savo tėvams ir kalbai, kuria jie bendravo su juo, savo Mokytojo Vytauto Kavolio atminimui ir lojalumą savo draugams.
Pasirinkimo Laisvė ir Likimas
Būdamas idėjinis liberalas, L. Donskis tikėjo pasirinkimo laisve. Sykiu neabejojo, kad laisvė, mąstymas ir tikėjimas mus paverčia žmonėmis, o ne gamtos determinuotais gyvūnais. Jis mylėjo gamtą, bet kultūros žmogaus meile.
Nesu ateistas, bet nepriklausau ir organizuotai religijai bei tikėjimo bendruomenei. Veikiau esu filosofinis tikintysis be aiškios denominacijos - savęs ir Dievo ieškantis eklektikas, problemą dėl sunkaus jo radimo įžvelgiantis tik savyje ir savo likimo bei sielos komplikacijose. Neabejotinai artimiausia man yra krikščionybė, o dėl stipraus mano kultūrinio konservatizmo ir meilės istorinei Europai savo aristokratizmu ir dvasia man itin artima katalikybė.
Nesusikalbėjimas ir Babelio Bokštas
L. Donskis atkreipė dėmesį į tai, kad nors gyvename pasaulyje, kuris maišosi sparčiau nei bet kada lig šiolei, nors vis spartėja kultūrinė ir kalbinė niveliacija, Babelio alegorija šiais laikais vėl įgauna aktualumo. Tik kitu atžvilgiu - nors svetima kalba tampa vis mažiau reikšmingu barjeru dėl moderniųjų technologijų, būtent kalbėdami ta pačia kalba nesugebame susišnekėti.
Jis citavo Stepheną Hawkingą, kuris teigė, kad žmonija daugiausia pasiekė, kai kalbėjosi, o didžiausias nesėkmes patyrė, kai nesikalbėjo, tad svarbu nenustoti kalbėtis.
L. Donskis pabrėžė, kad kryptingame ir prasmingame dialoge ar poliloge reikia ir faktais remtis, ir vengti loginių klaidų, ir pašnekovą išklausyti, užčiuopiant atramos taškus ten, kur sutinkama, išsakant ir apginant savo požiūrį ten, kur nesutinkama, pabaigoje išvengiant poliarizacijos, kuria graso dažnas nepatogus pokalbis.
Taip pat, viena priežastis, ateityje galinti lemti dar rimtesnį nesusikalbėjimą, - tai vienišumo epidemija. Priklausant tokiam rateliui gali rastis vis mažiau poreikio kalbėjimuisi anapus ratelio dėl episteminės poliarizacijos - nuolat girdimo pritarimo aido tarp savų, galop ir racionalūs argumentai netenka prasmės prieš emocinę pagavą.
Grįždamas prie Babelio bokšto alegorijos, L. Donskis teigė, kad dabar jau spaudžiami laiko turime šio bokšto statybą atnaujinti. Suprasdami, kad nerealu tikėtis, jog prie to dėtųsi kiekvienas narys.
Pieter Bruegel the Elder - Babelio bokštas
Individualizmas ir Krikščionybė
Sociologas Rodney Starkas knygoje „Proto pergalė“ rašo, kad vakarietiško individualizmo samprata buvo daugiausia krikščionybės rezultatas. Net graikų filosofai neturėjo sąvokos, kuri tikrai prilygtų mūsiškei asmens sampratai. O krikščioniškosios politinės minties centre - priešingai: čia buvo individualus pilietis, o tai aiškiai suformavo vėlesnių Europos politikos filosofų, pavyzdžiui, Hobbeso ir Locke’o, mintis.
Atskirai individas įgyja tvirtą ontologinį pagrindimą, kurio jis neturėjo anksčiau, kai buvo svarbu tik statusas, luomas, lytis, tautybė ir t. t.
Filosofas Lucas Ferry antrina, kad moralės požiūriu krikščionybė sukėlė tikrą revoliuciją, nes galbūt pirmą kartą žmonijos istorijoje moralės pagrindu tapo laisvė, o ne prigimtis.
Vis dėlto, L. Siedentopas teigia, kad Renesansas kaip epochos lūžis gerokai pervertinamas. Be abejo, Vakarų liberalizmas nebuvo Bažnyčios puoselėtas projektas; jis gimė tarsi nenoriai, gana lėtai augo Biblijos pasaulėžiūros dirvoje. Vis dėlto liberalizmas remiasi krikščionybės suteiktomis moralinėmis nuostatomis.
Užmaršties Amžius ir Intelektualo Vaidmuo
Kultūros kritikas Leonidas Donskis savo filosofinių esė rinkinyje „Užmaršties amžiaus siužetai“ bando sugrąžinti žodžio „intelektualas“ sutaptį su žmogaus protine, akademine ir visuomenine veikla, kai mūsų šalyje šis žodis virtęs arba tuščiai liaupsinančiu, arba švelniai ironišku.
L. Donskis tvirtino, kad gyvename sąmoningų pastangų užmiršti tai, kas labai skaudu, susiję su kolektyvinėmis ir individualiomis traumomis, amžiuje, o atsimename tai, kas mus švelniai stimuliuoja ir teikia narcistinį pasitenkinimą savimi.
Knygos įvade L. Donskis pabrėžia, jog „Užmaršties amžiaus siužetai“ nėra pesimistinis esė rinkinys. Finalinis skyrius „Atminties pėdsakai“ įžiebia viltį, jog praeitis dar nėra prarasta, nors Marcelio Prousto romanas „Prarasto laiko beieškant“ turbūt galėtų būti pamatinė lietuvių knyga XXI amžiuje.
Filosofija ir Šiandieninis Pasaulis
Filosofijos daktaras Donatas Večerskis teigia, kad jam baisu, jog žmogus šią savo prievartą siekia legitimizuoti ir pagrįsti ideologijomis ar idėjomis. Tačiau džiugina tai, kad turime galimybę apie šias grėsmes kalbėti ir diskutuoti. Kad matome visas šias problemas ir tai nebėra mažo žmonių kiekio diskusijos dalis. Kad turime galimybę keisti tai, su kuo nesutinkame.
A. Šliogeris sakė, kad žmogus iš vienos pusės yra tuštuma be branduolio, o iš kitos - tai užduotis. Todėl mes visi esame atsakingi už žmogiškumo puoselėjimą. Aplink mus vykstantys geopolitiniai dariniai kaip tik ir kelia grėsmę ne kam kitam, o žmogiškumui. Jei prievarta ar galia prieš kitus tampa esminiais santykio elementais, įvyksta ne kas kita, o mūsų turimos ir kurtos žmogaus idėjos griūtis. Kitaip sakant, esame nužmogėjimo grėsmės akivaizdoje.
D. Večerskis teigia, kad filosofijos bakalauro studijos - tai puiki startinė pozicija tolimesnėms studijoms, pavyzdžiui, teisės ar psichologijos mokslų srityse. Tai ne tik įsigilinimas į save, tai - mąstymo kūrybiškumo ugdymas. Nepažįstu nė vieno filosofo bedarbio. Studijų metais jie paruošia save tapti gyvenime imlesniais ir atviresniais. Taip tampa paprasčiau atrasti savo sritį.
Leonido Donskio Konferencija ir Moral Imagination
Aštuntoji Leonido Donskio konferencija skirta Helsinkio susitarimui. Filosofas Paulius Gritėnas teigia, kad šis dokumentas privertė tuometinę Sovietų Sąjungą į savo teisės aktus priimti kalbą ir sąvokas, kurios bent jau formaliai gina žmogaus teises.
P. Gritėno teigimu, politikos mes negalime aptarinėti negalvodami apie kultūrinius kontekstus, moralines dilemas, istorijos analogijas, apie apskritai alternatyvos galimybę - tai Donskiui buvo labai svarbu. Moralėje visada turi būti alternatyva, kitaip mes negalėsime atlikti moralinio sprendinio. Nes dabarties pasaulyje vis labiau įsivyrauja negebėjimas vaizduotis kitokios būklės, kitokios situacijos.
Donskio filosofija yra svarbi tuo, kad padeda atremti tą dabartyje įsivyravusį negebėjimą vaizduotis, kad gali būti kitaip. Trūksta vaizdavimosi, kaip tam tikra situacija turėtų atrodyti. Mes neturime plano, neturime strategijos, koks būtų pasaulis, jeigu Rusija galėtų būti demokratinė. Ta neįsivaizduojamybė yra persmelkusi mus kaip šiandienos būklė.
P. Gritėnas teigia, kad Europos Sąjunga yra stiprus darinys, nes ji turi tą antrinę galimybę, ji save permąsto, įvertina ir geba pasikeisti. Tas periodiškumas patvirtina, kad turėjome bent jau pakankamai vaizduotės galvoti kitaip, atkurti pasaulį net po baisiausių pasaulinių karų, kurie didžiąja dalimi vyko būtent Europos teritorijoje.
Europietiška sėkmė erzina, dėl to Senasis žemynas tampa taikiniu. Amerikoje tas pats - dalis neapykantos ir kaltinimų, neva Europa pralobo Amerikos sąskaita, reiškiasi dėl to, kad amerikiečiai mato, jog Europos projektas yra sėkmingas ir ji konkurencinga.
Taigi problemas europiečiai sprendžia visai racionaliai, kita vertus, jeigu ta inercija įvairiose šalyse atves vis daugiau žmonių į valdžią, kurie netiki šia idėja ir darys viską, kad sutrukdytų jos sėkmei, galime turėti rimtų problemų.
Mano požiūriu, įtikinamesnis optimistinis scenarijus, juolab kad Ukrainos pavyzdys rodo, kad yra žmonių, kurie miršta dėl idėjos gyventi Europoje, būti europiečiai, nebūti vergai.
tags: #donskis #bernardinai #socialiniai #tinklai