Kai vaikas negali augti savo šeimoje, geriausia išeitis jam - augti globėjo šeimoje. Dažnai vaikus globoti apsiima jų artimi giminės, o kai to neatsitinka, didžioji dauguma vaikų, netekusių tėvų globos, kuriems nustatoma laikinoji globa, yra apgyvendinami vaikų globos institucijose.
Šeimyna - teisės aktų nustatyta tvarka įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo. Šeimyna yra vaikų globėjas (rūpintojas), užtikrinantis šeimynoje globojamų (rūpinamų) vaikų teisių ir interesų įgyvendinimą bei apsaugą, teikiantis vaikams socialinę globą, reikiamą pagalbą pagal individualius vaikų poreikius šeimos aplinkoje.
Šio straipsnio tikslas - aptarti socialinio globėjo atsakomybę, kai globojami du vaikai, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir praktine patirtimi.
Šeimynos veiklos tikslas - užtikrinti šeimynos globojamo (rūpinamo) vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, bei saugią aplinką šeimynoje laikinai apgyvendintam vaikui.
Šeimyna savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Socialinių paslaugų įstatymu, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymu, šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamais šeimynų nuostatais (toliau - Šeimynų nuostatai), kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vaiko laikiną apgyvendinimą, jo globą (rūpybą) ir (ar) šeimynos veiklą, ir šeimynos įstatais.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Šeimynos veiklos paskirtis - užtikrinti vaikų globą (rūpybą), priežiūrą pagal vaikų globą (rūpybą) bei laikiną apgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus ir teikti socialinę globą pagal socialinę globą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinti reikiamą pagalbą ir paslaugas pagal individualius vaikų poreikius, įskaitant specialiuosius vaikų su negalia ir specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų poreikius, lemiamus jų amžiaus, brandos, įgimtų ar įgytų savybių arba kitų ypatumų, bei jų integraciją į visuomenę teisės aktų nustatyta tvarka.
Šeimynos steigimas ir reikalavimai dalyviams
Norint įsteigti šeimyną, reikia kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje šeimyna steigiama, administraciją dėl sutikimo steigti šeimyną savivaldybės teritorijoje. Savivaldybės administracija per vieną mėnesį nuo prašymo gavimo dienos turi pateikti šeimynos steigėjui rašytinį sutikimą dėl šeimynos steigimo ir finansavimo.
Reikalavimai šeimynos dalyviams:
- turi aukštąjį išsilavinimą ir ne trumpesnę kaip vienų metų tiesioginio darbo su vaikais patirtį socialinio darbo ir (ar) socialinės pedagogikos, ir (ar) specialiosios pedagogikos, ir (ar) psichologinės pagalbos teikimo, ir (ar) ikimokyklinio ugdymo, ir (ar) priešmokyklinio ugdymo srityse.
- Šeimynos dalyviai negali būti kitos šeimynos dalyviai.
Šeimyna laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos.
Šeimynos teisės ir pareigos
Šeimyna turi teisę:
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
- gauti ne valstybės ar savivaldybės garantuojamą kitų asmenų finansinę ir materialinę pagalbą šeimynos veiklai užtikrinti.
- socialinės globos ir laikino apgyvendinimo finansavimą teisės aktų nustatyta tvarka.
Šeimyna privalo:
- vykdyti kituose įstatymuose ir teisės aktuose jai nustatytas ir (ar) su jos veikla susijusias pareigas.
Šeimynos, kaip globėjos (rūpintojos), atsakomybės pagrindai ir tvarka nustatyti Civiliniame kodekse.
Šeimynos valdymas ir dalyviai
Šeimynos steigėjas, įregistravęs šeimyną Juridinių asmenų registre, tampa šeimynos dalyviu. Šeimyna įregistravimo Juridinių asmenų registre dieną turi vieną arba 2 šeimynos dalyvius. Jeigu šeimynoje globojami (rūpinami) ir (ar) prižiūrimi daugiau kaip 6 vaikai, ji gali turėti ir 3 šeimynos dalyvius. Visais atvejais šeimyna turi turėti bent vieną dalyvį, atitinkantį šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas.
Jeigu šeimynoje yra vienas šeimynos dalyvis, ji turi vienasmenį valdymo organą - šeimynos dalyvį. Jeigu šeimynoje yra 2 arba 3 dalyviai, ji turi kolegialų valdymo organą, kurio nariai yra visi šeimynos dalyviai. Šeimynos valdymo organas atlieka ir šeimynos dalyvių susirinkimo funkcijas.
Šeimynos dalyvis veikia šeimynos vardu vienasmeniškai pagal šeimynos įstatuose nustatytą kompetenciją, o šeimynos dalyviai sprendimus priima bendru sutarimu Šeimynų nuostatuose nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Finansinė parama šeimynoms
Šeimynai mokamos šeimynos išlaikymo pajamos. Jos apskaičiuojamos ir mokamos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos tvirtinamoje socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje (toliau - Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodika) nustatyta tvarka.
Savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna ir (ar) kurios teritorijoje likę be tėvų globos vaikai apgyvendinami šeimynoje, administracija turi sudaryti su šeimyna sutartį dėl vaiko socialinės globos finansavimo, o gavusi šeimynos dalyvio Šeimynų nuostatuose nustatyta tvarka pateiktą prašymą - ir sutartį dėl finansinės paramos šeimynos naudojamam ar nuosavybės teise valdomam nekilnojamajam turtui, skirtam šeimynos veiklai vykdyti, rekonstruoti ar remontuoti.
Šeimynoje globojamo (rūpinamo) vaiko ir laikinai apgyvendinto vaiko socialinė globa finansuojama Socialinių paslaugų įstatyme ir Socialinių paslaugų finansavimo ir lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka.
Savivaldybės, kurioje įsteigta šeimyna, administracija, gavusi šeimynos dalyvio Šeimynų nuostatuose nustatyta tvarka pateiktą prašymą, savivaldybės administracijos direktoriaus nustatyta tvarka turi kompensuoti faktiškai patirtas ir pagrįstas šeimynos steigimo išlaidas.
Šeimynos lėšos ir turtas
Šeimyna turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja teisės aktų nustatyta tvarka.
Šeimynos dalyviai sau nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, reikalingą šeimynos veiklai vykdyti, jeigu jis neišnuomotas, nesuteiktas neatlygintinai naudotis, neareštuotas, neįkeistas, nėra teisminio ginčo objektas, gali perduoti šeimynos nuosavybėn arba panaudos pagrindais.
Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas šeimynai jos veiklai vykdyti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir juo naudotis Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Iš šeimynos poreikiams tenkinti naudojamo kilnojamojo ir nekilnojamojo turto negali būti išieškoma pagal kreditorių reikalavimus, jeigu kreditoriai žinojo arba turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas nesusijęs su šeimynos poreikių tenkinimu ir prieštarauja šeimynos veiklos tikslams.
Šeimynos globojamų (rūpinamų) vaikų turtą administruoja šeimyna. Šeimynos globojamų (rūpinamų) vaikų turtas turi būti atskirtas nuo šeimynos turto. Jam taikomas nemokamas paprastasis administravimas.
Šeimynos globojamų (rūpinamų) vaikų turto administratoriumi savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ar teismo nutartimi gali būti skiriamas ir kitas asmuo, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje.
Šeimynos reorganizavimas ir likvidavimas
Šeimyna gali būti reorganizuojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų reorganizavimo pagrindais ir tvarka.
Reorganizuojant šeimyną, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius įvertina, ar yra Civiliniame kodekse nustatyti globėjo (rūpintojo) atleidimo nuo globėjo (rūpintojo) pareigų pagrindai, ir, jeigu yra, inicijuoja globėjo (rūpintojo) atleidimą ir naujo globėjo (rūpintojo) skyrimą vaikui.
Šeimyna negali būti pertvarkoma.
Šeimyna likviduojama Civilinio kodekso nustatytais juridinių asmenų likvidavimo pagrindais ir tvarka.
Likviduojant šeimyną, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius teisės aktų nustatyta tvarka inicijuoja globėjo (rūpintojo) keitimą ir naujo globėjo (rūpintojo) skyrimą vaikui.
Grąžintas šeimynos globojamiems (rūpinamiems) vaikams iki jų apgyvendinimo šeimynoje dienos turėtas ir (ar) gyvenant šeimynoje įgytas turtas.
Jeigu, sumažėjus šio įstatymo nustatytam šeimynoje globojamų (rūpinamų) ir (ar) laikinai apgyvendintų vaikų skaičiui, į šią šeimyną dėl objektyvių aplinkybių (dėl šeimynos dalyvių amžiaus ar jų ligos) negali būti priimami kiti likę be tėvų globos vaikai, šeimyna tęsia veiklą tol, kol visi jos globoj
Apibendrinant, socialinio globėjo atsakomybė globojant du vaikus yra didelė ir apima daugybę aspektų - nuo tinkamos priežiūros ir auklėjimo iki finansinės atsakomybės ir bendradarbiavimo su valstybinėmis institucijomis. Svarbu, kad globėjai būtų pasirengę ir tinkamai apmokyti, kad galėtų užtikrinti vaikams saugią ir tinkamą aplinką augti ir vystytis.
Koks yra socialinių darbuotojų vaidmuo vaikų apsaugos srityje? - Vaiko gerovės tinklas
