Išvykstant dirbti į užsienį, ypač pirmą kartą, natūralu, kad kyla daug klausimų: ar darbas bus toks, koks žadėtas, ar bus kas pasitinka, kur reikės gyventi, kokios sąlygos? Įdarbinimo agentūra Retiva siekia, kad į šiuos klausimus nereikėtų spėlioti atsakymų ar laukti staigmenų. Mūsų tikslas - aiškumas ir atvirumas nuo pirmos iki paskutinės detalės.
Kaip patobulinti savo darbo paraišką Vokietijoje
Deja, Retivą pasiekia žinia iš darbuotojų, dirbusių kitose įdarbinimo agentūrose, jog šie buvo įdarbinti net nežinodami, kur gyvens, o nuvykus paaiškėdavo, kad iki darbo kasdien reikės keliauti per 80 kilometrų. Kai kurie grįžo atgal vos po kelių dienų nusivylę dėl netvarkingo būsto ar jo gyventojų. Mūsų sėkmingo darbo paslaptis - atviras bendravimas su darbuotojais. Mes nekuriame rožinių iliuzijų ir nesiunčiame į nežinomybę.
Stengiamės, kad gyvenamoji vieta būtų kuo arčiau darbo, tačiau dažnu atveju vis tiek reikės važiuoti kelis kilometrus nuo gyvenamosios vietos iki darbovietės. Vieni pasiekia darbą dviračiu ar paspirtuku, kiti nuosavu automobiliu (todėl didelis privalumas išvykti į Vokietiją su savo transporto priemone), treti automobiliu, tačiau dalijasi kelionės išlaidomis su kolegomis arba vyksta viešuoju transportu.
Asmeniniai kambariai švarūs, šviesūs, standartiškai su kokybiškais „IKEA” baldais: dvigulėmis lovomis, spintomis, naktiniais staliukais. Kai kuriuose būstuose įrengtos stogo terasos. Jose galėsite pailsėti gryname ore, pasimėgauti kavos puodeliu ar pasikalbėti su kolegomis.
Virtuvės, vonios kambario ir poilsio zonos - tai bendro naudojimo erdvės, kuriomis naudojasi keletas skirtinguose kambariuose gyvenančių asmenų. Įprastai bendromis patalpomis dalijasi iki 4 kambarių gyventojų. Siekiant užtikrinti visų gyventojų komfortą ir tvarką, kiekvienas asmuo prisiima atsakomybę už šių bendrų patalpų švarą ir priežiūrą. Esant poreikiui, darbuotojai gali papildomai įsirengti asmeninį kambarį savo įsigytais baldais ar daiktais. Visuose būstuose griežtai laikomasi ramybės laiko. Vidaus patalpose rūkyti draudžiama.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Asmuo, susiradęs gyvenamąją vietą Vokietijoje, savaitės laikotarpyje turi prisiregistruoti vietos policijoje. Asmenys, ne ilgiau kaip 2 mėn. gyvenantys viešbutyje, registruotis neprivalo. EEE (Europos ekonominės erdvės) šalių piliečiai, atvykstantys į Vokietiją ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui, tuojau po atvykimo turi kreiptis į vietos migracijos tarnybą dėl leidimo gyventi suteikimo.
Leidimui gyventi gauti pateikiami šie dokumentai:
- Galiojanti ID kortelė arba asmens pasas.
- 2 paso nuotraukos.
- Kai kuriose žemėse - medicinos pažyma.
Priklausomai nuo atvykimo tikslo (darbui, studijoms etc.), pateikiami šie dokumentai:
- Darbuotojai turi pateikti pažymą iš darbdavio, patvirtinančią darbuotojo statusą bei leidimą dirbti.
- Savarankiškai dirbantys turi pateikti dokumentus, įrodančius veiklos teisėtumą (pvz., PVM mokėtojo numerį).
- Studentai turi pateikti įstojimo dokumentus.
Jeigu pateikiami visi reikalingi dokumentai, leidimo gyventi suteikimas neužtrunka, tačiau jeigu leidimo išdavimo procedūra užtrunka, išduodamas dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo pateikė dokumentus leidimui gyventi Vokietijoje gauti. Leidimas gyventi Vokietijoje išduodamas tam tikram laikotarpiui (dirbantiesiems- pagal darbo sutarties trukmę), jis gali būti pratęstas.
Apsigyvenimas Vokietijoje
Yra keletas gyvenamosios vietos paieškos galimybių. Miestuose gyvenamosios patalpos paprastai nuomojamos, kaimo vietovėse - perkamos. Patariama jau prieš išvykstant į Vokietiją pasirūpinti gyvenamuoju būstu.
Taip pat skaitykite: Neįgalumo pensijos gavėjų sveikatos draudimo įmokos
Kaip surasti gyvenamąjį būstą?
Būsto paieškai galite pasitelkti draugus, gimines, verslo partnerius. Dažnai būsimasis darbdavys padeda susirasti gyvenamąjį būstą arba jį suteikia.
Toliau pateikiami kiti galimi gyvenamosios vietos paieškos būdai:
- Skelbimai laikraščiuose: Skelbimai apie nekilnojamą turtą (nuomą, pardavimą, pirkimą) paprastai spausdinami trečiadienio ir šeštadienio laikraščiuose. Jūs taip pat galite įdėti skelbimą apie būsto paiešką.
- Nuomojami būstai Vokietijoje būsto nuomai išleidžiama 25-30 proc. mėnesinių pajamų. Nuomodamiesi kambarį, pasiteiraukite apie taip vadinamas papildomas išlaidas (apmokėjimą už komunalines paslaugas ir t.t.). Nuomojamo buto šeimininkas dažnai prašo sumokėti 2-3 mėnesinių įmokų dydžio užstatą. Dauguma butų šeimininkų naudoja standartines nuomos sutartis. Šias formas galima surasti www.mitwohnzentrale.de . Nors žodiniai susitarimai juridine prasme yra įpareigojantys, patartina reikalauti rašytinės sutarties. Įsikeldami į butą pasirašykite perėmimo aktą.
Sužinokite, prieš kiek laiko turite perspėti būsto šeimininką (atitinkamai būsto šeimininkas turi perspėti jus) apie sutarties nutraukimą (minimalus būtinojo įspėjimo terminas 3 mėnesiai, maksimalus - 12 mėnesių).
Socialinė Apsauga
Socialinis draudimas skirstomas į 5 kategorijas: sveikatos, nelaimingų atsitikimų, bedarbystės, senatvės ir ligos. Kiekviena draudimo kategorija turi savo specifinę paskirtį, taip pat, kaip atsakingą draudimo instituciją.
Privalomasis draudimas
Draudimas yra privalomas asmenims, kurie gauna pajamas iš darbinės veiklos. Darbuotojai, kurie per savaitę dirba mažiau negu 15 val. ir gauna mažesnes negu 400 EUR pajamas, neprivalo draustis. Tačiau jie turi būti registruoti sveikatos draudime. Nuo 1996 metų dirbantieji gali pasirinkti sveikatos draudimo formą. Pasirinkęs sveikatos draudimo įstaigą darbuotojas turi pranešti darbdaviui, kuris užregistruoja darbuotojus sveikatos draudimui.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Jeigu norite apsidrausti Vokietijoje anksčiau negu susirasite darbą, turite pateikti informaciją iš tos šalies, kurioje anksčiau buvote socialiai draustas, kad jūsų draudimo laikotarpis buvo ne trumpesnis negu 12 mėnesių (forma E104). Šis prašymas savanoriškai apsidrausti turi būti pateiktas ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo tos dienos, kada jūsų privalomasis draudimas buvo nutrauktas.
Socialinės apsaugos kortelė
Kiekvienas apdraustasis gauna draudimo numerį ir senatvės pensijų fondo valdytojo socialinės apsaugos kortelę. Tarnautojams socialinės apsaugos korteles išduoda federalinė pensijų draudimo tarnyba (Bundesversicherungsanstalt für Angestellte - BfA), darbininkams - vietos socialinio draudimo tarnyba (Landesversicherungsanstalt - LVA). Pasirašius darbo sutartį socialinės apsaugos kortelė perduodama darbdaviui.
Įmokos ir mokesčiai
Socialinės įmokas moka darbdaviai ir dirbantieji santykiu 50:50. Įmokų suma priklauso nuo atlyginimo dydžio. Apmokestinamų pajamų dydis skiriasi priklausomai nuo draudimo rūšies. Detalesnės informacijos teiraukitės draudimo įstaigoje, kurioje esate apdraustas. Įmokas nelaimingų atsitikimų draudimui moka darbdavys. Darbdavys moka socialinio draudimo įmokas sveikatos draudimo įstaigai, kuri paskirsto gautas įmokas atitinkamoms draudimo institucijoms.
Išmokos
Kiekviena draudimo šaka atlieka tam tikras funkcijas ir skiria atitinkamas išmokas. Toliau pateikiama trumpa informacija apie atskiras išmokų rūšis. Detalesnės informacijos teiraukitės atitinkamose draudimo institucijose.
Sveikatos draudimas
Dirbantieji, gaunantys tam tikras pajamas, turi draustis privalomuoju draudimu. Asmenys, nepriklausantys šiai kategorijai, gali draustis privačiai (savanorišku draudimu). Toliau bus kalbama apie privalomąjį sveikatos draudimą. Sveikatos draudimas teikia išmokas bei paslaugas ligos ar motinystės atveju.
Išmokų skalė plati- pateikiama trumpa apžvalga:
- Medicininis gydymas.
- Gydymo priemonės.
- Ligos diagnozavimas.
- Sveikatos priežiūra ir ligų prevencija.
- Medicininis aptarnavimas namuose.
- Medicininės priežiūra namuose.
- Gydymo procedūros (pvz. masažai).
- Pagalbinės med. priemonės (akiniai, klausos aparatai).
- Ortodontinis gydymas.
- Nedarbingumo pašalpa.
- Hospitalizacija.
- Motinystės išmokos, nėštumo pašalpa.
- Stomatologinis gydymas.
Už šias išvardytas gydymo procedūras apdraustasis neturi mokėti iš anksto. Tačiau taikant specifines gydymo priemones (gydymo kursus), apdraustasis dalį išlaidų turi padengti pats. Teisę į išmokas apdraustasis įgyja nuo pirmosios draudimo dienos. Darbuotojai, kurie dėl ligos negali dirbti, įgyja teisę į nedarbingumo išmokas po to, kai nebemokamas užmokestis už darbą (paprastai darbdavys moka 6 savaites 100 proc. darbo užmokesčio nuo pirmos nedarbingumo dienos). Paprastai ligos išmoka sudaro 70 proc. bruto uždarbio. Mokėjimo periodas - iki 78 savaičių, įskaitant ir darbdavio apmokėtą nedarbingumo laikotarpį. Privalomasis sveikatos draudimas apima ir apdraustųjų vaikus, sutuoktinius Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos: 6 savaitės iki gimdymo ir 8 savaitės po gimdymo. Šiuo laikotarpiu sveikatos draudimas moka motinystės išmokas, o darbdavys padengia skirtumą tarp uždarbio ir išmokos.
Darbo Sąlygos Vokietijoje
Vokietijoje nėra darbo kodekso. Užimtumo nuostatai pateikiamai Civiliniame kodekse (Buergerliches Gesetzbuch BGB). Vokietijoje dirbantieji skirstomi į tris grupes:
- Darbininkai.
- Darbuotojai (tarnautojai).
- Valstybės tarnautojai.
Darbininkai paprastai atlieka fizinį darbą, darbuotojai- protinį.
Darbo sutartis
Darbo sutartis gali būti tiek žodinė, tiek rašytinė. Bet kokiu atveju patariama reikalauti rašytinės sutarties. EB direktyva 91/533/EEA įpareigoja darbdavį pagrindines darbo sutarties sąlygas užfiksuoti raštu ir pateikti susipažinti darbuotojui ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo darbinių santykių pradžios. Pasirašančioms šalims paliekama teisė spręsti apie sutarties turinį. Tačiau teisiniai reikalavimai ir kolektyviniai susitarimai (darbo laikas, atostogos etc.) riboja šią laisvę. Darbo sutartis turi atitikti jų keliamus reikalavimus.
Darbo sutartis gali būti terminuota arba neterminuota. Bet kokiu atveju terminuota darbo sutartis per 2 metus negali būti pratęsta daugiau kaip 3 kartus. Ilgesniam laikui turi būti sudaroma neterminuota darbo sutartis.
Bandomasis laikotarpis
Bandomasis laikotarpis negali viršyti 6 mėn. (kai kuriuose sektoriuose leidžiamas bandomasis laikotarpis trumpesnis). Šiuo laikotarpiu taikomi visi su darbo santykiais susiję teisės aktai, profesinių organizacijų susitarimai ir t.t. Bandomuoju laikotarpiu taikomas trumpiausias įspėjimo dėl atleidimo iš darbo (išėjimo iš darbo) terminas, numatytas įstatymuose. Šiuo laikotarpiu įmonė (darbuotojas) neprivalo pateikti darbo sutarties nutraukimo priežasčių.
Darbo sutartyje turėtų būti nurodyta:
- Darbo sritis, pareigos, papildomos užduotys, jei yra.
- Darbo santykių pradžia.
- Darbo laikas (pradžia, pabaiga), sutikimas (nesutikimas) dirbti viršvalandžius.
- Bandomojo laikotarpio trukmė ir įspėjimo terminas.
- Įspėjimo terminas pasibaigus bandomajam laikotarpiui.
- Mokėjimo rūšis ir dydis, apmokėjimo terminai ir sąlygos.
- Premijos (Kalėdinė premija, atostogų išmokos etc.).
- Atostogų trukmė.
- Antraeilių pareigų nuostatos.
- Veiklos apribojimai, nutraukus darbo sutartį, jei yra.
Darbo apmokėjimas
Darbo apmokėjimas už fizinį darbą vadinamas atlyginimu, už protinį darbą- alga. Taikomas bendras vienodo darbo apmokėjimo principas vyrams ir moterims už atliekamą vienodo lygio darbą.
Vokietijoje nėra nustatyto privalomo minimalaus mėnesinio atlyginimo. Paprastai abi pasirašančios pusės (darbuotojas ir darbdavys) sutaria dėl atlyginimo sumos. Tuo atveju, kai yra kolektyviniai susitarimai dėl darbo apmokėjimo, atlyginimas turi būti mokamas atsižvelgiant į juos. Tam tikruose sektoriuose įstatymų leidėjas nustato bendrai privalomas kolektyvines sutartis (pvz. statybų ir civilinės inžinerijos sektoriuose).
Atlyginimas/alga turi būti išmokama skaičiuojamojo laikotarpio pabaigoje (mėnesinio darbo užmokesčio atveju - mėnesio pabaigoje), jei individualus susitarimas ar įmonės vidaus tvarka nenumato kitų sąlygų. Darbuotojas gali reikalauti apmokėjimo išrašo.
Įstatymai numato nedarbingumo laikotarpio apmokėjimą darbuotojo ligos atveju, jei šis apie tai informuoja darbdavį ir per 3 dienas pateikia medicininę pažymą. Darbdavys pilnai apmoka nedarbingumo laikotarpį iki 6 savaičių. Jei nedarbingumo laikotarpis trunka ilgiau, sveikatos draudimas apmoka 70 proc. darbo užmokesčio.
Teisė į atostogas
Kiekvienas darbuotojas turi teisę į atostogas. Minimalus atostogų laikotarpis, numatytas Atostogų įstatyme (§3, 1 sk. BUrlG), yra 24 darbo dienos. Atostogos gali būti prailgintos atskiroms darbuotojų kategorijoms - paaugliams, neįgaliesiems, - taip pat pagal individualius ar kolektyvinius susitarimus. Vidutinė atostogų trukmė 24 - 30 darbo dienų.
Darbo santykių nutraukimas
Darbdavys privalo pranešti iš anksto apie sprendimą atleisti iš darbo, tačiau tam tikrais atvejais darbuotojas gali būti atleidžiamas be priešlaikinio įspėjimo (pvz. vagystės ar kt. nusižengimo atveju). Tokiais atvejais darbdavys turi pranešti atleidimo priežastį. Įmonėse, kuriose veikia darbuotojų taryba, pranešimas apie atleidimą iš darbo prieš jį įteikiant darbuotojui turi būti apsvarstytas, kitu atveju pranešimas laikomas negaliojančiu. Įspėjimas gali būti pasakytas žodžiu liudininkų akivaizdoje arba pateikiamas rašytinėje formoje. Tačiau, jeigu kolektyvine sutartimi ar individualiu susitarimu numatyta tam tikra įspėjimo dėl numatomo atleidimo iš darbo forma, jos turi būti laikomasi, kitu atveju pranešimas laikomas negaliojančiu.
Bandomuoju laikotarpiu apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta prieš 2 savaites. Pasibaigus bandomajam periodui tiek darbdavys, tiek dirbantysis turi laikytis minimalaus įspėjimo dėl darbo santykių nutraukimo termino. Nustatytas terminas- 4 savaitės.
Darbo santykiai skirstomi į tris kategorijas: darbo santykiai, kuriems nėra įstatymo numatytos tvarkos dėl apsaugos nuo neteisėto atleidimo iš darbo; darbo santykiai, kuriuos reguliuoja įstatymas ir darbo santykiai, kuriuose įstatymas numato ypatingą dirbančiųjų apsaugą.
Ypatinga įstatymais numatyta apsauga taikoma šioms dirbančiųjų kategorijoms:
- Neįgaliesiems.
- Besilaukiančioms moterims.
- Motinoms, auginančioms mažamečius vaikus.
- Darbo tarybos nariams.
- Stažuotojams.
- Darbuotojams motinystės (tėvystės) atostogose.
- Pašauktiems į privalomą karinę tarnybą.
Darbuotojų apsaugos nuo neteisingo atleidimo iš darbo įstatymas taikomas, jeigu atleistas iš darbo asmuo dirbo:
- Ilgiau negu 6 mėn. pagal tuos pačius darbinius santykius.
- Įmonėje, turinčioje daugiau negu 5 darbuotojus.
Pagal šį įstatymą, atleidimas iš darbo gali būti svarstomas darbo teisme. Tačiau ieškinys turi būti pateiktas per 21 dieną nuo atleidimo dienos. Detalesnę informaciją apie darbo teisę teikia privatūs advokatai, arba atitinkamos profesinės sąjungos (nariams).
Mokesčiai Vokietijoje
Vokietijoje mokesčiai atskaičiuojami nuo visų gautų pajamų bei viso priklausančio turto (esančio bet kurioje pasaulio šalyje). Vokietija neapmokestina pajamų, kurios apmokestinamos kitoje valstybėje (jei su ta šalimi pasirašyta dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis).
Mokesčius darbdavys perveda atitinkamai institucijai. Atsakinga vietos savivaldos institucija išduoda dirbantiesiems mokesčių mokėtojų korteles. Jeigu asmuo nėra įsikūręs Vokietijoje, jam išduodamas sumokėtus mokesčius patvirtinantis dokumentas (mokesčių tarnyboje pagal įmonės, kurioje dirba, registracijos vietą).
Vokietijoje taikomas progresyvinis mokesčių skaičiavimas. Mokamų mokesčių dydis priklauso nuo mokesčių mokėtojo kategorijos ir nuo gaunamų pajamų dydžio. Minimalus pajamų mokesčio tarifas 2000 m. buvo 22.9 proc., maksimalus - 51 proc. Asmenys, priklausantys protestantų ar katalikų bažnyčių bendruomenei, gyvenantys Vokietijoje, moka bažnyčios mokestį. Priklausomai nuo žemės, mokestis svyruoja nuo 8 iki 9 proc. Ekonominiam buvusių Rytų Vokietijos žemių restruktūrizavimui numatytos kritinės įmokos. Jos sudaro 5.5 proc.
Vietos atsakingos institucijos išduoda mokesčių mokėtojo kortelę. Paprastai ji atsiunčiama paštu kiekvienų metų pradžioje. Mokesčių mokėtojo kortelė turi būti perduota darbdaviui darbinių santykių pradžioje. Darbdavys moka mokesčius mokesčių tarnybai atitin...
Darbo Paieška Vokietijoje
Rasti nuolatinį darbą Vokietijoje nėra paprasta, nes nedarbo lygis šioje šalyje vis dar išlieka gana aukštas. Naujųjų ES valstybių narių piliečiai pereinamuoju laikotarpiu (Vokietija ketina taikyti maksimalų 7 m. pereinamąjį laikotarpį pagal formulę 2+3+2) privalės įsigyti leidimą dirbti. Į Vokietiją darbo paieškai galima atvykti ne ilgiau kaip 3 mėn. Piliečiai, ketinantys šalyje apsistoti ilgesniam negu 3 mėn. laikotarpiui, turi kreiptis dėl leidimo gyventi Vokietijoje.
Federalinės įdarbinimo tarnybos tinklapyje www.arbeitsagentur.de rasite darbo pasiūlymų duomenų bazę. Nacionaliniai ir tarptautiniai darbo pasiūlymai taip pat skelbiami spaudoje (pvz. Patariame prieš išvykstant į Vokietiją kreiptis į artimiausią darbo biržą (kiekvienoje Lietuvos darbo biržoje dirba EURES patarėjo padėjėjas, o 8 apskričių darbo biržose - EURES patarėjai).
„Die Zeit“ kiekvieną ketvirtadienį skelbiami darbo pasiūlymai akademinių profesijų žmonėms. Savaitgalio „Die Welt“, „Frankfurter Allgemeine“ ir „Süddeutsche Zeitung” numeriuose spausdinamos laisvos darbo vietos. Darbo pasiūlymai ekonomistams skelbiami „Karriere“ priede „Handelsblatt“ penktadieniais ir šeštadieniais.
Vokietijoje veikiančios įdarbinimo tarnybos turi turėti Federalinės darbo tarnybos leidimą. Laikino įdarbinimo tarnybos „išnuomoja“ darbuotojus laikinam darbui kitoms įmonėms. Tokie kreipimaisi dėl darbo siunčiami į pasirinktas įmones net ir tada, kai nėra paskelbtos laisvos darbo vietos. Ši darbo paieškos forma reikalauja itin išsamiai susipažinti su įmonės, kurioje norėtumėte dirbti, veikla, struktūra etc.
Paraiškos Forma
Paraiškos forma yra itin svarbus darbo paieškos elementas, nes pagal ją susidaromas pirmasis įspūdis. Paprastai darbdaviui pateikiama spausdinas motyvacijos laiškas ir kiti paraiškos dokumentai plastikiniame arba kartoniniame aplanke.
Motyvacijos laiškas turi būti tikslingai nukreiptas į poziciją, į kurią jūs pretenduojate. Čia reikia parodyti, kad jums žinoma organizacijos (įmonės) vidaus struktūra. Paaiškinkite, kuo jūsų kvalifikacija ir darbo patirtis atitinka reikalavimus, ir kuo galite būti naudingas įmonei. Motyvacinis laiškas neturėtų viršyti dviejų A4 formato lapų, ilgi paaiškinimai vargina skaitytoją.
Kreipimosi dėl darbo dokumentų aplanke pateikiamas gyvenimo aprašymas (paprastai lentelės forma) su nuotrauka (data ir parašas kitoje pusėje), taip pat pilnas ankstesnių darboviečių sąrašas bei sertifikatai, diplomai ir kiti jūsų kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai.
Vokietijoje yra įprasta, kad įmonė patvirtina jūsų dokumentų gavimą, nors įstatymas to nereikalauja. Jeigu įmonė jumis susidomės, būsite pakviestas į pokalbį dėl darbo. Gerai jam pasiruoškite.