Individuali veikla ir verslo liudijimai Lietuvoje suteikia lankstumo ir galimybę greitai pradėti uždarbį, tačiau kartu keliami specifiniai socialinės apsaugos ir išmokų klausimai. Šiame straipsnyje surinkta informacija apie darbo biržos (Užimtumo tarnybos) vaidmenį, bedarbio statuso derinimą su verslo liudijimu, galimas savivaldybių lengvatas, bei apie VSD ir PSD įmokų, ligos ir nedarbo išmokų sąlygas ir praktinius pavyzdžius.
Ką reiškia verslo liudijimas ir individuali veikla
Individuali veikla yra lanksti ir paprasta veiklos forma, kai žmogus savarankiškai vykdo komercinę, gamybinę, kūrybinę ar kitokią ekonominę veiklą, siekdamas uždirbti pajamas. Ši veikla ypač populiari tarp laisvai samdomų specialistų, konsultantų, amatininkų, kūrėjų ar mažų verslų savininkų. Individuali veikla nereikalauja steigti juridinio asmens, todėl pradėti ją galima greitai ir be didelių investicijų.
Užimtumo tarnyba, bedarbio statusas ir verslo liudijimas
Jeigu asmuo pradeda vykdyti savarankišką veiklą - įsteigęs juridinį asmenį, arba pradeda veiklą pagal pažymą ar su verslo liudijimu - jam negali būti suteikiamas arba „paliekamas“ bedarbio statusas. Vertinamas pats savarankiškos veiklos vykdymo faktas, o ne gaunamos pajamos. Taigi, atitinkamai ir į nedarbo socialinio draudimo išmoką toks asmuo pretenduoti negalėtų.
Užimtumo tarnyba teigia, kad jei asmuo vis dar ieško darbo (net ir pradėjęs savarankišką veiklą) - jis gali būti registruojamas suteikiant užimto asmens statusą ir jam toliau gali būti teikiamos tarpininkavimo įdarbinant paslaugos. Tačiau savarankišką veiklą pradėjusiam asmeniui gali būti sudėtinga derinti šias dvi skirtingas veiklos formas tarpusavyje.
Užimtumo tarnybos atstovė nurodo, kad vykdant savarankišką veiklą pagal verslo liudijimą atskiromis dienomis, pvz., pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, likusiomis dienomis, kada veikla nėra vykdoma, asmeniui gali būti suteikiamas bedarbio statusas išlaikant visas bedarbio teises ir pareigas, t.y. teisė į išmokas, teisė į Užimtumo tarnybos paslaugas, o tuo pačiu pareiga priimti tinkamą darbo pasiūlymą arba dalyvauti iš anksto aptartose užimtumą skatinančiose priemonėse.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Sustabdymas ir pakeitimas į „ieškančio darbo asmens su sustabdytu bedarbio statusu“
Pagal Ieškančių darbo asmenų registravimo ir apskaitos teritorinėse darbo biržose sąlygų ir tvarkos aprašą, gyventojui (turinčiam bedarbio statusą), įsigijus verslo liudijimą, jo bedarbio statusas sustabdomas ir keičiamas į ,,ieškančio darbo asmens su sustabdytu bedarbio statusu“. Vadinasi, toks gyventojas verslo liudijimo pratęsimo metu negalėtų turėti ,,bedarbio statuso“ ir lengvata neturėtų būti taikoma, jeigu prašymo pratęsti verslo liudijimą pateikimo metu jis neturi aktyvaus bedarbio pažymėjimo.
Savivaldybių lengvatos bedarbiams, įsigyjantiems verslo liudijimą
Savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti mažesnį fiksuoto dydžio pajamų mokestį už teritorinėse darbo biržose įregistruotų bedarbių, vykdančių individualią veiklą įsigijus verslo liudijimą, gautas pajamas. Įstatyme nenustatyta, kelis veiklos vykdymo mėnesius savivaldybių tarybos turi teisę nustatyti lengvatą bedarbiams, tai sprendžia kiekviena savivaldybė individualiai.
Tuo atveju, kai savivaldybės taryba priimdama sprendimą suteikti lengvatą teritorinėse darbo biržose įregistruotiems bedarbiams nenustato lengvatos taikymo laikotarpio, tai verslo liudijimo įsigijimo metu teritorinėje darbo biržoje įregistruotiems bedarbiams lengvata taikoma visam įsigyjamo verslo liudijimo veiklos vykdymo laikotarpiui.
Mokesčiai ir įmokos dirbant su verslo liudijimu
Pirmiausia, jeigu nusprendėte imtis veiklos patys, turite žinoti, jog ir mokesčius bei įmokas turėsite mokėti savarankiškai, nesvarbu, ar tai bus individuali veikla pagal pažymą ar verslo liudijimas. Ką pasirinkti, priklauso nuo veiklos pobūdžio, planuojamų pajamų, galiausiai norimų socialinių garantijų.
Valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos
Kiekvienas, dirbantis su verslo liudijimu, pats turi mokėti valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokas „Sodrai“. Tai suteikia teisę į senatvės pensiją ir užtikrina sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau svarbu žinoti, jog su verslo liudijimu dirbantis asmuo nėra draudžiamas ligos, motinystės/ tėvystės, nedarbo išmokoms.
Taip pat skaitykite: Ar senatvės pensijos gavėjams priklauso ilgalaikio darbo išmoka?
Dirbančiųjų pagal verslo liudijimą valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos „Sodrai“ priklauso nuo verslo liudijimo galiojimo trukmės. Jei verslo liudijimas galioja mėnesį - nuo pirmos iki paskutinės jo dienos - žmogus „Sodrai“ moka 96,14 Eur, t.y. 25,3 proc. nuo minimalaus mėnesio algos. Kiek didesnę įmoką už mėnesio verslo liudijimą moka tie, kurie dalyvauja pensijų kaupime. Jų VSD įmoka siekia 103,74 Eur, arba 27,3 proc. nuo MMA.
Jei verslo liudijimas galioja trumpiau ar ilgiau nei mėnesį, VSD įmokos skaičiuojamos proporcingai dienų skaičiui. Pvz., verslo liudijimas spalį galiojo 20 dienų - VSD įmoka apskaičiuojama: 96,14 : 31 x 20 = 62,03 Eur.
Dirbančiųjų pagal verslo liudijimą PSD įmoka yra fiksuota - 9 proc. nuo minimalios mėnesio algos, ir mokama kas mėnesį, jei dirbama tik pagal verslo liudijimą. Jei PSD įmokas moka darbdavys už kitą veiklą arba asmuo yra draudžiamas valstybės lėšomis, PSD galima mokėti proporcingai verslo liudijimo galiojimo laikui.
Stažas ir pensija
Pagal verslo liudijimą dirbančių žmonių VSD įmokos yra fiksuotos. Daugiausiai per metus jie gali sumokėti įmokų tik nuo 12 MMA. Tuomet sukaupiamas vienerių metų stažas pensijai. Jei įmokos sumokėtos nuo didesnės ar mažesnės sumos, stažas kaupiamas proporcingai daugiau ar mažiau, bet per kalendorinius metus daugiau nei 12 mėn. stažo sukaupti negalima.
| Įmoka | Suma (pavyzdys) | Pastabos |
|---|---|---|
| VSD (mėnesiui) | 96,14 Eur | 25,3% nuo MMA |
| VSD (mėnesiui, dalyvaujant pensijų kaupime) | 103,74 Eur | 27,3% nuo MMA |
| PSD (mėnesiui) | 34,2 Eur | 9% nuo MMA |
Ligos išmoka dirbant savarankiškai ir su verslo liudijimu
Ligos išmoka - piniginė kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo. Ji ypač svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Ligos išmokas administruoja „Sodra“. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas. Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Sąlygos gauti ligos išmoką
- Socialinio draudimo įmokų mokėjimas (VSD, PSD).
- Stažo reikalavimas: nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.
- Gydytojo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas - be jo „Sodra“ išmokos neišmokės.
- VSD įmokos turi būti sumokėtos ir pateiktas SAV pranešimas už kalendorinį mėnesį, ėjusį prieš mėnesį, kurį asmuo susirgo.
Jei socialinio draudimo įmokos už einamąjį mėnesį nesumokėtos, ligos išmoka gali būti paskirta vėliau, kai asmuo deklaruos pajamas ir sumokės VSD įmokas už praėjusius metus (iki gegužės 1 d.).
Kaip apskaičiuojama ligos išmoka
Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu:
Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius.
Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį. 62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos. Išmokos išmokėjimo dieną iš priskaičiuotos sumos išskaitomi mokesčiai: gyventojų pajamų mokestis (15 %) ir PSD (6 %).
Praktiškai „Sodros“ tinklapyje galima preliminariai pasiskaičiuoti ligos išmoką, pasinaudojus ligos išmokos skaičiuokle.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?
- Jeigu dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, išduos elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- Nedarbingumo pažymėjimas automatiškai perduodamas į „Sodros“ sistemą.
- Savitarnos sistemoje pasirinkti „Prašymai“ → „Ligos išmoka“ ir užpildyti prašymo formą: nurodyti nedarbingumo pažymėjimo numerį, patikrinti draudžiamąsias pajamas bei draudimo laikotarpius, pasirinkti banko sąskaitą.
- Pateiktą prašymą „Sodra“ peržiūri ir suteikia atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
SAV pranešimas ir jo reikšmė
SAV pranešimas - „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis“ - yra dokumentas, kurį reikia teikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis. SAV pranešimą teikia asmenys, kurie vykdo veiklą, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai, žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys ir kt.
SAV pranešimas turi būti teikiamas iki kito mėnesio 15 dienos už praėjusį kalendorinį mėnesį. Per 3 darbo dienas pranešimas pateikiamas, jei nutraukiate individualią veiklą. „Sodra“ pagal pateiktą informaciją apskaičiuoja įmokas ir patikrina jų mokėjimą. Sumokėjus įmokas, bet nepateikus SAV pranešimo, ligos išmoka neskiriama - be šio pranešimo įmokos neįskaitomos.
Nedarbo išmoka ir kodėl jos nėra dirbant pagal individualią veiklą
Nedarbo išmokos Lietuvoje yra socialinės apsaugos priemonė, kuria siekiama paremti verslą netekusius ar darbo netekusius žmones. Norint ją gauti būtina: būti registruotam Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui, turėti bent 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių, nebūti atleistam dėl savo kaltės. Tačiau vykdant individualią veiklą nedarbo draudimo įmokos nėra mokamos - todėl nedarbo išmokos asmeniui, dirbančiam pagal verslo liudijimą, nepriklauso.
„Užimtumo tarnyba asmenims nesuteikia bedarbio statuso, kuomet asmuo turi įregistravęs individualios veiklos pažymą“, - patikina Martynas Endrijaitis. Jeigu asmuo uždaro arba laikinai sustabdo individualią veiklą, yra galimybė registruotis Užimtumo tarnyboje kaip bedarbiui ir teikti paraišką nedarbo išmokai (jei tenkinami kiti reikalavimai).
Subsidijos ir parama savarankiškai dirbantiems
Yra buvę specialių programų bei subsidijų (pvz., COVID-19 laikotarpiu) savarankiškai dirbantiems gyventojams. Paraiškas subsidijai gauti galėjo pateikti gyventojai, kurie 2020 m. vykdė individualią veiklą, įtrauktą į ribojamų veiklų sąrašą, ir atitiko konkrečius kriterijus (pajamos 2019 m., veiklos trukmė ir kt.). Subsidijos dydis priklausė nuo 2019 m. apmokestinamųjų pajamų arba verslo liudijimo kainos, buvo nustatytos minimalios ir maksimalios ribos (pvz., ne mažiau kaip 100 Eur ir ne daugiau kaip 10 926 Eur).
Praktiniai patarimai planuojantiems darbą su verslo liudijimu
- Prieš pradedant savarankišką veiklą, įvertinkite socialinių garantijų trūkumą - nedarbo išmokos šios veiklos formato atveju nėra užtikrintos.
- Jeigu planuojate reguliariai gauti ligos ar kitokias išmokas, apgalvokite papildomus draudimo sprendimus arba mokėjimą VSD įmokų kas mėnesį bei laiku teikite SAV pranešimus.
- Jei vykdote veiklą ir norite išsaugoti galimybę gauti bedarbio statusą tam tikromis dienomis, aptarkite galimybes su Užimtumo tarnyba ir užtikrinkite atitiktį nustatytiems reikalavimams.
- Neignoruokite savivaldybių siūlomų lengvatų - jos gali ženkliai sumažinti mokesčių naštą pradiniame verslo laikotarpyje.
- Naudokitės „Sodros“ skaičiuoklėmis ir paslaugomis, kad tiksliai sužinotumėte, kokią ligos išmoką galite gauti, bei tvarkykite SAV pranešimus laiku.
Kaip įsigyti verslo liudijimą?
Įsigyti verslo liudijimą patogiausia elektroniniu būdu per Mano VMI > Paslaugos > Verslo liudijimai > Verslo liudijimo užsakymas. Verslo liudijimas išduodamas ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo dokumentų pateikimo dienos. Verslo liudijimas gali būti išduodamas pageidaujamam laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip iki kalendorinių metų pabaigos. Trumpiausias laikotarpis, kuriam gali būti išduodami paslaugų ir gamybos verslo liudijimai - 5 dienos, prekybos verslo liudijimas - 1 diena.
Apibendrinančios įžvalgos ir praktiniai aspektai
Individuali veikla Lietuvoje kasmet populiarėja; 2022 metais individualią veiklą pagal pažymą ar verslo liudijimą vykdė 224,5 tūkst. fizinių asmenų. Tokį augimą lemia lankstumas - pats pasirenki, kada ir su kuo dirbti, nereikia sudarinėti ilgalaikių sutarčių. Vis dėlto ši laisvė turi kainą: dirbant pagal individualią veiklą, nedarbo išmokos nėra mokamos. Todėl jei planuojate dirbti savarankiškai, verta iš anksto pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ ar kitus draudimo sprendimus.
Praktikoje svarbu suprasti skirtumą tarp galimybių gauti ligos išmoką (jei mokamos VSD ir PSD įmokos ir yra reikalingas stažas) ir nedarbo išmokos (kuri verslo liudijimo atveju nepriklauso). Taip pat verta žinoti apie savivaldybių teikiamas lengvatas bedarbiams įsigyjant verslo liudijimą bei apie SAV pranešimo ir VSD/PSD įmokų tvarką, kad netektų netikėtai prarasti teisės į išmokas.
Jeigu individuali veikla nepasiteisina, prieš pereinant prie bedarbio statuso ar kreipiantis dėl išmokų, vertėtų tinkamai sustabdyti veiklą, pateikti SAV pranešimus ir susimokėti reikiamas įmokas - tik tuomet bus galima sėkmingai užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir (jei tenkinami reikalavimai) pretenduoti į išmokas bei Užimtumo tarnybos paslaugas.
tags: #darbo #birzos #kompensacija #imant #patenta