Turbūt nė vienas gydytojas savo praktikoje neišvengs linkusių į konfliktus pacientų. Patys gydytojai, remiantis tyrimų duomenimis, nurodo, kad apie 15 proc. pacientų galima laikytis sunkiais (kabant apie bendravimą). Deja, nepaisant geriausių gydytojų intencijų, būna nesutarimų ir su pacientais, ir su jų šeimos nariais.
Konfliktą reikia priimti kaip normalią, suprantamą ir neišvengiamą situaciją, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria kiekvienas gydytojas. Svarbu, kad situacija nebūtų priimta kaip asmeninė.
Sunkaus būdo pacientai gydytojui gali sukelti neigiamas emocijas ir neadaptyvias reakcijas - pyktį, kaltinimus, įžeidinėjimą, atsisakymą gydyti (Nieko čia jums nėra. Niekuo daugiau negaliu padėti.), nebendravimą su pacientu (pvz., neatsako į telefono skambučius). Taip gydytojas neturėtų reaguoti.
Slaugytojas bendrauja su pacientu. Šaltinis: rn.com
Kaip elgtis su sunkiais pacientais?
Pamėginkite išvengti bendravimo su pacientu problemų jau pirmųjų kontaktų registratūroje ar priėmimo skyriuje metu. Bendraukite su pacientais šiltai, atidžiai ir supratingai. Dėmesingai išklausykite pacientus. Kai kurie žmonės susijaudinę leidžia pykčiui save užvaldyti arba jiems sunku pyktį kontroliuoti dėl ligos. Neatsakykite jiems pykčiu. Taip elgdamiesi tik dar labiau pabloginsite padėtį, bendravimas taps nesaugus. Elkitės su tokiais pacientais pagarbiai, kaip su atsakingais subrendusiais žmonėmis, ir jie palaipsniui atvės, taps protingesni. Svarbu tiksliai ir teisingai pildyti medicinos dokumentaciją, nes yra pacientų, linkusių nepasitenkinimą reikšti įvairiais būdais.
Taip pat skaitykite: Slaugytojo dienos istorija
Kaip elgtis su sunkiais pacientais? Šaltinis: verywellhealth.com
Amerikietis Billas Eddy (terapeutas, vėliau - teisininkas, lektorius, daugelio knygų apie konfliktiškas asmenybes autorius, High Conflict instituto įkūrėjas ir prezidentas) 2003 metais ėmė vartoti terminą labai konfliktiškos asmenybės (angl. High Conflict People (HCP), High Conflict Personalities). Jo teigimu, labai konfliktiškos asmenybės yra asmenys, pasižymintys konfliktišku elgesiu, kurie iškilusį konfliktą visada dar labiau sustiprina, užuot jį išsprendę ar sušvelninę. Tokia jų elgsena nuolat kartojasi įvairiomis situacijomis ir su įvairiais žmonėmis.
10 geriausių būdų, kaip valdyti sunkius pacientus 😡
Labai konfliktiškų asmenybių bruožai:
- mąstymas viskas arba nieko. Užuot išanalizavę iškilusį nesutarimą, išklausytų įvairias puses, nuomones, jie mato vienintelį sprendimo kelią. Kompromisas, lankstumas jiems nebūdingas. Atrodo, kad jų gyvenimas sugrius, jei viskas nevyks taip, kaip jie reikalauja. Jie grasina, gąsdina, prognozuodami pačius blogiausius dalykus, jei bus elgiamasi nepaisant jų reikalavimų.
- nevaldomos emocijos. Labai konfliktiškos asmenybės kiekvieną gali priblokšti audringomis emocijomis, kurias išreiškia gindami savo požiūrį; čia gali būti pyktis, intensyvi baimė, rėkimas, įvairiais būdais reiškiama nepagarba. Emocinės reakcijos savo neadekvatumu gali šokiruoti aplinkinius.
- ekstremalus (ribinis) elgesys. Labai konfliktiškai asmenybei būdingas ekstremalus elgesys. Tai gali būti stumdymas, mušimas, apkalbos, gandų skleidimas, atviras melavimas, įkyrus bendravimas, persekiojimas arba, atvirkščiai - kontakto, kai labai konfliktiška asmenybė jums labai reikalinga, vengimas, slapstymasis. Labai konfliktiškai asmenybė, nekontroliuodama emocijų, gali imti mėtyti, daužyti daiktus.
- kitų kaltinimas. Labai konfliktiškoms asmenybėms būdinga elgsenos ypatybė - kaltinti aplinkinius, ypač esančius artimiausioje aplinkoje, ar savo vadovus. Jie kritikuoja, atakuoja tuos asmenis nuolat, nesvarbu, ko jie imtųsi ir ką bedarytų. Tokiais atvejais labai konfliktiškos asmenybės atrodo labai ramūs, nes jaučiasi visiškai nesusiję, neatsakingi už tuos dalykus, kurie sprendžiami.
Labai konfliktiškos asmenybės bruožai. Šaltinis: highconflictinstitute.com
Pacientų lūkesčiai ir realybė
Liga pacientui ir jo artimiesiems - sunkus išgyvenimas. Dera teisingai suprasti, kodėl kartais pacientai elgiasi taip, kaip jie elgiasi. Dažnai jie paprasčiausiai, nenori ar nesugeba suprasti, kad medicina ne visada gali išpildyti visus jų lūkesčius. Taip pat reikėtų nuolat sau priminti, kad ligoniai paprastai yra įsibaiminę ir nuogąstaujantys, susirūpinę ir nerimastingi - taip juos veikia situacija, su kuria netikėtai ar ilgam susidūrė, t. y.
Gydytojui vertėtų pasitikslinti, ar pacientas išgirdo, suprato ir prisimena informaciją, kuri jam buvo suteikta. Mokslininkai atliko tyrimą, kuris parodė, kad pacientas prisimena maždaug 50 proc. jam pateiktos informacijos.
Taip pat skaitykite: Sprendimai mažinant riziką slaugos padėjėjams
Šiame tyrime dalyvavo 566 pacientai, kurie lankėsi pas 57 gydytojus pirminėje sveikatos priežiūros grandyje. Po susitikimo pacientas ir gydytojas turėjo atsakyti į daugelį klausimų apie tai, kas ir kaip vyko paciento vizito metu. Pacientai turėjo vėl pasakyti, kuo skundžiasi, o gydytojai - palyginti dabartinius ir ankstesnius nusiskundimus. Dažniausios buvo lipidų apykaitos sutrikimo, hipertenzijos, nutukimo, virškinimo trakto sutrikimo, tonzilito, osteoartrito, cukrinio diabeto, kolorektalinių polipų, priklausomybės nuo tabako ir hipotirozės diagnozės. Penkios iš jų priklauso rizikos veiksniams, sukeliantiems kardiovaskulinės sistemos ligas.
Neįtikėtina, tačiau beveik 68 proc. pacientų negalėjo prisiminti, kuo skundėsi, o 54 proc. - net ir pagrindinės savo problemos. Dažniausiai buvo pamirštamos hipotirozės, kolorektalinių polipų, nutukimo, osteoartrito ir piktnaudžiavimo tabaku diagnozės. Įdomu tai, kad pacientai galėdavo išvardyti kardiovaskulinę sistemą veikiančius rizikos veiksnius. Tyrimas parodė, kad pacientai geriau atsimena sunkių arba naujų ligų diagnozes. Daug geriau už kitus savo problemas prisiminė tie pacientai, kuriems iki gydytojo reikėjo važiuoti toliau.
Tyrimą atlikę mokslininkai siūlo, kad gydytojai pacientui viską aiškintų paprasčiau (kai kurie siūlymai, pateikti 2 lentelėje).
| Patarimas | Aprašymas |
|---|---|
| Suprantama pacientui kalba paaiškinkite, kokie jo tyrimų rezultatai. | Venkite sudėtingų medicininių terminų, naudokite paprastą kalbą. |
| Apsilankymo pabaigoje duokite pacientui lapelį, kuriame surašyta gydymo būdas ir vaistų vartojimo reikalavimai. | Suteikite pacientui rašytinę informaciją, kad jis galėtų ją peržiūrėti namuose. |
Gydytojai, atvirai kalbantys apie savo asmeninę patirtį, ne tik nesustiprina paciento ir gydytojo santykių, bet netgi daro meškos paslaugą - juos gadina. Jungtinėse Amerikos Valstijose 2007 metais atliktas tyrimas, kuriame buvo nagrinėti 113 pacientų apsilankymų pas šeimos gydytojus. Nustatyti 73 gydytojų atviro bendravimo su pacientu atvejai per 38 (34 proc.) vizitus, iš kurių 29 buvo visiškai nesusiję su nagrinėjama liga, o 10 jų lėmė ligonio klausimai, skatinę atsiskleisti gydytoją. Atviravę gydytojai pacientams pasakojo apie asmeninę patirtį, santykius su kolegomis ir kitais pacientais. Tyrėjai nustatė, kad 62 iš 73 gydytojų paatviravimų visiškai nepagelbėjo ligoniui, o 10 netgi pakenkė paciento ir gydytojo santykiams.
Kad ir kaip svarstytume, matyt, įvairūs nesusipratimai, iškylantys tarp medicinos personalo ir sergančiųjų, dar ilgai (o gal ir visada) išliks, ir tai visada bus viena priežasčių, trukdančių bendradarbiauti. Tačiau žinome ir tai, kad ir nedideli žingsneliai didesnio tarpusavio bendradarbiavimo link gali duoti reikšmingų rezultatų. Bet siekiant jų, neverta peržengti tam tikros ribos, skiriančios gydytoją ir pacientą.
Taip pat skaitykite: Kaip slaugytojas gali padėti sergant venų varikoze?
tags: #slaugytojo #bendravimas #su #sunkiais #zmonemis #straispniai