Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau atkreipiamas dėmesys į socialinio būsto problemas. Apie tai byloja ne tik pavieniai atvejai, bet ir politikų iniciatyvos bei ekspertų įžvalgos. Ši problema ypač paveikia neįgaliuosius, vienišus tėvus ir kitus pažeidžiamus visuomenės narius.
Rezonansą Sukėlę Atvejai
Vienas iš rezonansą sukėlusių įvykių - Eglės Kručinskienės šeimos su vaikais iškeldinimas iš socialinio būsto Kaune. Ką tik Eglė Kručinskienė pranešė, kad pas juos namuose apsilankė Kauno savivaldybės socrūpybos sk. atstovai ir pareikalavo apleisti jų šiuo metu gyvenamą socialinį butą!
E. Kručinskienė portalui tv3.lt patvirtino, kad ji su šeima yra iškraustoma iš socialinio būsto. Moteris pasakojo, kad būstas priklauso jos giminaičiams, kurie išvykę į Ameriką. E. Kručinskienės teigimu, giminaičiai paprašė, kad jos šeima būstą prižiūrėtų.
„Valdžios atstovai pasakė, kad mes nelegaliai jame gyvename, pareikalavo išeiti iš jo. Gali būti, kad mūsų giminaičiai negalės to būsto išsipirkti“, - kalbėjo E. Kručinskienė. Pasak moters, giminaičiai jau buvo sutvarkę dokumentus, kad ji nupirktų jų vardu tą būstą.
E. Kručinskienė sakė, kad jos šeimos reikalaujama nedelsiant išsikraustyti iš būsto. „Su mažais vaikais gal į gatvę nemes, duos kažkokį laikiną [būstą], kur pagyventi. Mums tai trauma, kad taip sujaukta“, - teigė E. Kručinskienė.
Taip pat skaitykite: Įdarbinimo pranešimo aspektai
Moteris sakė, kad neturi giminaičių, pas kuriuos galėtų apsistoti. Kad yra vejami iš namų, feisbuke parašė ir moters vyras Gintaras Kručinskas. Visuomenė apie E. Kručinskienę išgirdo praėjusių metų rudenį.
Prieš moterį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas po to, kai pernai rugsėjo 29 dieną Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas apie Kauno Panemunės parke praeivio pastebėtą moterį, kuri sudavė mažamečiui vaikui. Kilus skandalui, vaikai šeimai grąžinti.
Neįgalios Motinos su Dukra Iškeldinimas Šiauliuose
Dar vienas jautrus atvejis - neįgalios motinos su neįgalia dukra iškeldinimas į gatvę Šiauliuose. Ona (vardas pakeistas) kartu su taip pat neįgalia paaugle dukra netrukus gali atsidurti gatvėje, nes Šiaulių apygardos teismas leido jas iškeldinti iš savivaldybei priklausančio buto, „nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos“.
Ona nėra alkoholikė ar „pašalpinė“, kaip dėl kąsnio supjudytoje šalyje tapo įprasta vadinti silpnesnius - taip patikino savivaldybės darbuotojos. Ilgą laiką ji dirbo vienoje globos įstaigoje juodą, anaiptol ne kabinetinį darbą, už jį retai gaudama daugiau nei minimalią algą. Pati viena augino penkis vaikus. Prieš metus dėl ligos Ona neteko darbo, nes tapo per sunku vaikščioti.
„Ir būdavo, ir dabar yra taip, kad neužtenkame pinigų maistui, vaistams, jau nekalbant apie mokesčių susimokėjimą. Per tuos metus nesudurdavome galo su galu, todėl ir skolos nuolat didėjo. Antstoliai visada nuskaičiuodavo nemažą darbo užmokesčio dalį, dabar nuo mano neįgalumo nuskaičiuoja beveik 60 Eur. Nebeįmanoma visiškai gyventi, egzistuojame, nuolat strese, įtampoje. Šiuo metu už skolas esame iškeldinamos į gatvę, teismo sprendimu. Gyvenimas nebemielas, nebeįmanomas, esame dugne, o iš jo pakilti nematome jokių prošvaisčių.“, - laiške rašo Ona.
Taip pat skaitykite: Stereotipų įtaka realybei
Šiuo metu vienintelės jųdviejų su dukra pajamos yra invalidumo pensijos ir išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo, iš viso apie 250 Eur, bet po antstolių išskaitymų pragyvenimui nelieka nė 200 Eur.
Prieš pat teismui priimant verdiktą - iškeldinti - Onos šeimą įrašė į socialinės rizikos šeimų sąrašą, nors jokių žalingų įpročių ji neturi. Kaip paaiškino savivaldybės specialistai, tai padaryta dėl „socialinių įgūdžių stokos plačiąja prasme“, kuri suprantama kaip Onos negebėjimas tvarkyti šeimos finansus (tarsi egzistuotų koks nors stebuklingas būdas „tvarkyti“ prasimaitinimui nepakankamas pajamas). Taip pat - dėl suicidinių minčių, kurias moteris išsakė darbuotojams paskutinio jų vizito metu.
Antrą laišką, kurį gavau tą dieną, kai A. Butkevičius pristatė vyriausybės ataskaitą, parašė neįgalia po insulto tapusi moteris. Vienintelės jos pajamos - 100,80 Eur dydžio šalpos pensija. Kol buvo sveika, slaugė du daug priežiūros reikalavusius žmones - senutę ir psichikos liga sergantį giminaitį, bet dabar pati vos vaikšto ir be pagalbos nebeišeina iš namų. Pilnametystės neseniai sulaukusi dukra paremti negali, nes dar tik kabinasi į gyvenimą, bandydama išsilaikyti iš 96,12 Eur dydžio socialinės pašalpos ir 32 Eur stipendijos, kurią gauna verslo mokykloje.
Rajonas, kuriame gyvena ši antroji moteris, net ir Lietuvoje išsiskiria dideliu savižudybių skaičiumi. „Vis dažniau ir man kyla tokios mintys. Kodėl turėčiau būti akmuo po kaklu savo vaikams. Iš seniūnijos jokios paramos nesulauksi. Kad dar bent vaikščiočiau. O dabar esi paliekamas likimo valiai. Socialinė darbuotoja ateina tik buities akto surašyti“, - rašo ji.
O baigia laišką taip: „Jeigu ką, tai mirti aš nebijau - bijau taip toliau gyventi.“ Šie atvejai atspindi skaudžią realybę, kurioje pažeidžiami žmonės susiduria su sunkumais, bandydami išsaugoti savo būstą ir orumą.
Taip pat skaitykite: Parama socialiniam būstui
Politikų Iniciatyvos ir Įstatymų Spragos
Seimo narys Naglis Puteikis įregistravo įstatymo projektą, kad išvaržyti paskutinį skolininko gyvenamąjį būstą būtų galima tik tada, jei skola viršija 10000 Eur, ir tik turint teismo leidimą. Dabartinės Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normos suteikia teisę išvaržyti skolininko paskutinį gyvenamąjį būstą esant 2030 eurų dydžio skolai (LR CPK 663 str. 3 dalis) ir nesant duomenų, kad ši skola gali būti grąžinta per 6 mėnesius (LR CPK 663 str. 1 dalis).
Nurodytas skolos dydis, kurį viršijus leidžiama išieškoti iš vienintelio gyvenamojo būsto, nesikeitė jau 11 metų (nuo 2006 m.), neskaitant perskaičiavimo į eurus (nuo 2006 m. šis dydis buvo 7000 litų, nuo 2015 m. - 2300 eurų) ir netenka abejoti, kad nebeatitinka per tą laiką reikšmingai pasikeitusių ekonominių ir socialinių realijų, nes vyko infliacija, išaugo komunalinių paslaugų ir vartojimo prekių kainos, padaugėjo skurstančių žmonių.
Todėl suma, kuri daugiau nei prieš dešimtmetį buvo nustatyta siekiant apsaugoti skolininko interesus, per tą laiką tapo akivaizdžiai per maža ir šiuo metu nebeužtikrina tokių pamatinių žmogaus teisių, kaip teisės į gyvybę, asmens orumą, šeimos gyvenimo apsaugą, būsto neliečiamumą, kurias gina Lietuvos Respublikos Konstitucija bei tarptautiniai teisės aktai, prie kurių mūsų valstybė yra prisijungusi, apsaugos.
Esu įsitikinęs, kad dabartinį reglamentavimą būtina skubiai keisti, nes jis prasilenkia su protingumo bei proporcingumo principais, sudaro sąlygas pažeisti gyvybiškai svarbius skolininko interesus bei teises išvaržant paskutinį gyvenamąjį būstą dėl šiandieninių realijų kontekste palyginti nedidelės skolos, ir prieštarauja viešajam interesui, nes benamiu tapęs skolininkas kaip socialiai pažeidžiamas asmuo įgyja teisę pretenduoti į socialines paslaugas (pvz., gauti socialinį būstą), apmokamas viešosiomis lėšomis.
Siekiant tinkamai užtikrinti šiuo metu pažeidžiamų esminių, gyvybiškai svarbių skolininkų interesų ir teisių apsaugą, šiuo įstatymo projektu siūloma ne tik nustatyti didesnę skolos sumą, kurią viršijus leidžiama išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą, bet ir įtvirtinti pareigą kreiptis į teismą su prašymu gauti leidimą išvaržyti paskutinį gyvenamąjį būstą.
Tokio prašymo svarstymas leistų skolininkui ir kreditoriui pateikti motyvuotus argumentus dėl skolos išieškojimo vienu ar kitu būdu, ir tik tuo atveju, jei būtų įsitikinta, kad objektyviai nebėra jokių alternatyvių galimybių, būtų leidžiama išieškojimą nukreipti į paskutinį skolininkui nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį būstą.
Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į Seimo nario N. Puteikio gaunamus skurstančių žmonių, dėl skolų išieškojimo netenkančių paskutinio būsto, kuriame gyvena, pagalbos prašymus. Siūloma pakeisti 663 straipsnio 3 dalį ir nustatyti, kad išieškoti iš skolininkui priklausančio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, jeigu išieškoma suma viršija dešimt tūkstančių eurų ir tik teismui leidus.
Tačiau bet kuriuo atveju, sprendžiant dėl naujo reglamentavimo, svarbiausiu klausimu liktų skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyros principo užtikrinimas, aiškinantis, ar būtų proporcinga atitinkamai didinti skolininko garantijas užsitęsusiame išieškojimo procese, kaip tai derėtų su kitos šalies interesais, ar esminiai nepažeistų kitų socialiai remtinų visuomenės grupių interesus, pvz., teisės į socialinį būstą, kt.
Savivaldybių Veiksmų Skaidrumas
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip savivaldybės tvarko socialinį būstą. Pavyzdžiui, dienraštis "Klaipėda" pernai viešino situaciją, kai Neringos savivaldybės tuomečio administracijos direktoriaus Algimanto Vyšniausko dukra buvo gavusi socialinį būstą. Tačiau gyvenamųjų patalpų statusai iš socialinio būsto buvo pakeisti į savivaldybės būstą.
"Nėra gera situacija, kai randame savivaldybės turtą, suteiktą privilegijuotomis sąlygomis, išnuomotą ne rinkos, o kur kas mažesne kaina, o vėliau naudojamą komercinėje veikloje.
Šiame audite kaip tik ir bus įtrauktas šis pagrindinis klausimas - savivaldybių ir socialiniai būstai. O su Neringa ir mes turime problemų, nes kaip tik viename tokių būstų gyvena savivaldybės kontrolieriai.
Statistikos Departamento Duomenys apie Skurdą Lietuvoje
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno 20 proc., 2015 m. - 22,2 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau pažymėtina, kad šie duomenys netiksliai atspindi tikrąją padėtį, nes, kaip konstatuota 2016 m. atliktame Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslininkų dr. Rasos Zabarauskaitės (Miežienės) ir dr. Boguslavo Gruževskio tyrime, šiuo metu naudojama santykinio skurdo skaičiavimo metodika neleidžia tinkamai įvertinti skurdo Lietuvoje ir kitose neturtingose šalyse - gaunamas sumažintas skurstančiųjų skaičius ir nėra aišku, ar suma, kuri įvardijama kaip skurdo rizikos riba, yra pakankama patenkinti būtiniausius asmens poreikius.
Pavyzdžiui, iš visą darbo dieną dirbančios moters atlyginimo, kurio dydis „ant popieriaus“ 415 eurų, pusę sumos išskaičiavus skolų padengimui, jai su nepilnamete dukra pragyvenimui mėnesiui lieka vos daugiau nei 200 eurų - pusė algos ir 57 eurų dydžio išmoka iš Vaikų išlaikymo fondo - todėl į mokyklą mergaitė eina alkana. Iš 73 metų moters senatvės pensijos, kurios dydis 184 eurai, išskaičiavus pusę sumos, jai pragyvenimui mėnesiui lieka 92 eurai.
| Metai | Žemiau skurdo rizikos ribos gyvenančių gyventojų dalis |
|---|---|
| 2006 | 20% |
| 2015 | 22.2% |