Nedarbingumas po kataraktos operacijos: trukmė, priežiūra ir kita svarbi informacija

Katarakta yra viena dažniausių regėjimo netekimo priežasčių. Tai akių liga, kuomet rega nusilpsta dėl lęšiuko sudrumstėjimo. Dažniausiai katarakta kamuoja vyresnio amžiaus žmones. Pagal sergamumo katarakta statistiką ji diagnozuojama iki 50 proc. pacientų 65-74 amžiaus grupėje, o vyresniems nei 75 metų, nustatoma net iki 70 proc.

Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius, todėl pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti problemų, tačiau laikui bėgant ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko.

Vienintelis efektyvus šios ligos gydymo būdas - kataraktos operacija. Šios operacijos metu per mikropjūvį akyje pašalinamas drumstas lęšiukas ir įstatomas naujas dirbtinis lęšiukas. Lęšiukas parenkamas pagal individualius paciento poreikius.

Jei pastebėjote regėjimo suprastėjimą, rekomenduojama pirmiausia apsilankyti pas gydytoją oftalmologą. Tik specialistas gali atlikti reikalingus akių tyrimus ir nustatyti regėjimo pablogėjimo priežastį ir diagnozę bei patarti ar jau reikia kreiptis dėl akių operacijos.

Kataraktos priežastys ir simptomai

Kataraktos priežastys gali būti įvairios:

Taip pat skaitykite: Kaip nustatomas neįgalumas sergant išsėtine skleroze ir epilepsija?

• Įgimta katarakta atsiranda ankstyvame amžiuje dėl įvairių paveldimų ligų, tačiau neretai aiškios priežasties nenustatoma.
• Įgyta katarakta vystosi vyresniame amžiuje su amžiumi prasidėjus lęšiuko baltymų degradacijai. Lęšiuko drumstėjimą gali paskatinti kai kurie vaistai, tokie kaip gliukokortikoidai ar chemoterapiniai medikamentai, o taip pat ultravioletiniai, infraraudonieji bei jonizuojantys spinduliai, rūkymas ir alkoholio vartojimas.
• Įgyta katarakta gali išsivystyti po akių traumos arba sergant kai kuriomis sisteminėmis ligomis, kurios sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus, kaip pavyzdžiui cukrinių diabetu, hipokalcemija, galaktazemija ir pan.

Pagrindiniai kataraktos simptomai, kuriuos pastebi pacientai:

• Regėjimo aštrumo palaipsnis mažėjimas - matymas darosi tarsi per rūką, ar nešvarų stiklą. Palaipsniui regėjimas gali prastėti iki visiško aklumo, kai akis tik jaučia šviesą, bet nieko neįžiūri.
• Padidėjęs jautrumas ryškiai šviesai - ryški kontrastuojanti šviesa pradeda akinti ir erzinti, atsiranda šviesos ratilai apie šviesos šaltinius. Akinimas vairuojant ar ryški saulės šviesa tampa problema.
• Palaipsniui išblunka spalvos, be blyškių spalvų vaizdas gali įgauti daugiau gelsvo atspalvio.
• Dvejinimasis žiūrint viena akimi.
• Pablogėja matymo kontrastas - darosi sunku skaityti smulkesnį raštą, ypač spalvotame fone.
• Refrakcijos pokyčiai - susidariusios drumstys gali keisti ir lęšiuko refrakcines savybes, todėl progresuoja trumparegystė ar toliaregystė, darosi „sunku prisitaikyti akinius”.

Šie simptomai - tai tik dalis galimų regėjimo sutrikimų formuojantis kataraktos drumstims lęšiuke. Pacientai dažniausiai pastebi ir atkreipia dėmesį tik į keletą iš jų. Kokie simptomai dominuoja priklauso nuo kataraktos tipo, drumsčių lokacijos ir kiekio.

Išoriškai kataraktą artimieji gali įtarti, kai išsiplėtusiame vyzdyje, kuris įprastai yra juodos spalvos, kartais matosi pilkšvos, balkšvos ar net gelsvos spalvos drumstis, galimi ir šviesos atspindžio skirtumai tarp akių.

Jei pastebėjote tokius požymius, rekomenduojama kuo greičiau apsilankyti pas akių ligų gydytoją, kuris ištirs regėjimą ir diagnozuos galimas problemas.

Kataraktos gydymas ir operacija

Deja, vaistų, kurie išgydytų kataraktą, nėra. Vienintelis efektyvus gydymas, galintis sugrąžinti regėjimą, yra kataraktos operacija. Kataraktos operacija yra neskausminga. Regėjimas pradeda gerėti jau kitą dieną po operacijos nuėmus akies tvarstį.

Taip pat skaitykite: Darbo įstatymai: Nedarbingumas ir slenkantis grafikas

Kataraktos operacija ne tik pagerina matymą bei gyvenimo kokybę, bet ir padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, kuriuos gali sukelti prastas regėjimas.

Kaip atliekama kataraktos operacija?

Kataraktos operacija - tai procedūra, kurios metu pašalinamas drumstas natūralus akies lęšiukas ir pakeičiamas dirbtiniu. Naudojamos modernios technologijos - fakoemulsifikacija, kurios dėka atlikus labai mažą pjūvį ragenoje kataraktos pažeistas lęšiukas susmulkinamas ultragarso pagalba ir išsiurbiamas, o į jo vietą įdedamas naujas dirbtinis lęšis.

Kataraktos operacija dažniausiai atliekama ambulatoriškai, todėl nereikia gultis į stacionarą (ligoninę), o pacientai grįžta namo tą pačią dieną. Po operacijos gijimo laikotarpis priklauso nuo paciento sveikatos ir atidumo laikantis gydytojo rekomendacijų. Dažniausiai jau po 1 mėnesio nėra jokių apribojimų įprastinei veiklai.

Šiuolaikinės technologijos ir gydytojų profesionalumas leidžia atlikti operaciją itin tiksliai ir saugiai, o minimaliai invazyvi operacija užtikrina greitą audinių gijimą ir minimalų akies audinių traumavimą operacijos metu. Tai sąlygoja gerą ir ilgalaikį operacijos rezultatą. Po kataraktos operacijos pacientai jau kitą dieną gali užsiimti kasdiene veikla buityje ribodami fizinį krūvį ir laikydamiesi kitų gydytojo rekomendacijų pooperaciniam laikotarpiui.

Taip pat skaitykite: Traumos ir nedarbingumo sąlygos

Kataraktos operacija reikalinga tuomet, kai katarakta pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui - vairavimui, skaitymui, darbinei veiklai ar kitiems gero regėjimo reikalaujantiems užsiėmimams. Pagrindinis kriterijus - suprastėjęs matymas, dėl kurio pablogėja gyvenimo kokybė ir atsiranda trukdžių atlikti kasdieninę veiklą.

Kartais pasitaiko, kad gana nemažos drumstys lęšiuko periferijoje dar netrukdo paciento įprastinei veiklai, tačiau net ir maža drumstis matymo lauko centre jau gali reikšmingai bloginti regėjimo kokybę. Laiku atliekant kataraktos operaciją, galima išvengti regėjimo praradimo ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Ilgai laukiant, pažeistas lęšiukas kietėja, operacija tampa sudėtingesnė, labiau traumuojanti akį bei padidėja pooperacinių komplikacijų rizika.

Jei katarakta nėra gydoma, regėjimas ir toliau blogėja, o tai gali sukelti:

• Nuolatinį regos praradimą, kai akis nebegali išskirti vaizdų.
• Kasdienio gyvenimo apribojimus, sunkumus atliekant įprastas veiklas.
• Traumų riziką, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems regėjimo problemos gali lemti griuvimus užkliuvus už nepastebėtų slenksčių, laiptų ar pan.
• Socialinę saviizoliaciją, nes prastėjantis regėjimas gali trikdyti bendravimą su kitais žmonėmis, todėl pradedama vengti bendravimo su aplinkiniais.
• Psichologines problemas, vis prasčiau matantis žmogus pradeda jaustis nepilnavertišku, negalinčiu savarankiškai be kitų pagalbos gyventi. Tai skatina uždarumą, depresines nuotaikas.

Ilgai laukiant, lęšiukas kietėja, todėl operacija tampa sudėtingesnė, o tai sąlygoja:

• Didesnį akies traumatizavimą operacijos metu.
• Ilgesnį gijimo laikotarpį.
• Didesnę pooperacinių komplikacijų riziką.
• Prastesnį regėjimą po operacijos dėl paminėtų faktorių.

Kataraktos tipai

Katarakta gali būti skirtingų tipų:

• Branduolinė katarakta - dažniausiai pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms, vystosi lęšiuko centre ir dažnai sukelia trumparegystę. Šio tipo katarakta dažnai progresuoja lėtai, todėl žmonės gali ilgą laiką nepastebėti, kad jų regėjimas pablogėjo.
• Žievinė katarakta - formuojasi lęšiuko kraštuose ir gali sukelti šviesos atspindžius apie šviesos šaltinius, dėl ko sunku matyti ryškioje šviesoje. Žievinė katarakta dažnai būdinga žmonėms, kurie turi problemų dėl cukrinio diabeto, ir gali sukelti didelį diskomfortą, ypač ryškioje šviesoje.
• Užpakalinės kapsulės katarakta - vystosi greičiau nei kitos formos ir dažnai paveikia žmones, kurie serga cukriniu diabetu arba vartoja steroidinius vaistus. Šis tipas gali sukelti greitą regėjimo pablogėjimą, todėl dažnai reikalinga ankstyva intervencija.
• Antrinė katarakta - gali atsirasti po kataraktos operacijos, tačiau ją galima sėkmingai gydyti lazeriu. Antrinė katarakta susidaro, kai lęšiuko kapsulė sudrumstėja po kataraktos operacijos, tačiau tai yra lengvai gydoma lazerinėmis procedūromis.

Dirbtiniai lęšiai

Kataraktos operacijos metu vietoje sudrumstėjusio naturalaus lęšiuko implantuojami dirbtiniai lęšiai, kurie atstato šviesos pralaidumą į akies tinklainę. Yra keli pagrindiniai pagal optines savybes dirbtinių lęšių tipai:

• Monofokaliniai lęšiai (vieno židinio) - užtikrina ryškiausią matymą vienam regėjimo nuotoliui, dažniausias pasirinkimas - regėjimui į tolį, todėl reikalingi akiniai artimam atstumui. Tai yra dažniausiai naudojamas lęšio tipas, nes jis užtikrina aiškų matymą tolimais atstumais, tačiau reikalingi akiniai skaitymui, vairuojant ar dirbant kompiuteriu.
• Praplėsto židinio (EDOF) - šie lęšiukai turi praplėstą regėjimo gylio zoną, todėl pacientas gali gerai matyti ne tik į tolį, bet ir vidutiniu, ištiestos rankos atstumu (apie 60cm), tai naudinga dirbant kompiuteriu, vairuojant automobilį ir žiūrint į prietaisų skydelį, navigaciją ar pan. Skaitymui su šiais lęšiais reikalingi akiniai.
• Multifokaliniai lęšiai (daugiažidininiai) - suteikia galimybę gerai matyti įvairiais atstumais: tiek arti,tiek vidutiniu atstumu, tiek į tolį, todėl dažniausiai akiniai po operacijos nereikalingi. Šie lęšiai leidžia pacientams mėgautis kasdiene veikla be akinių, kas ypač svarbu žmonėms, kurie nori išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą.
• Toriniai lęšiai - skirti pagerinti regėjimo aštrumą pacientams, turintiems astigmatizmą. Šie lęšiai užtikrina geresnį regėjimą be papildomų astigmatizmą koreguojančių priemonių. Jie taip pat gali būti monofokaliniai (vieno židinio) ir multifokaliniai (daugiažidininiai).

Šiuolaikiniai kokybiški lęšiai turi geras optines savybes. Juos galima implantuoti per minimalų 2,2-2,4mm pjūvį, nes yra minkšti ir sulankstomi. Kuo mažesnis operacinis pjūvis, tuo mažiau traumuojama akis, tuo saugesnis, lengvesnis ir trumpesnis pooperacinis gijimo laikotarpis.

Kokybiški pasaulinio mastu pripažintų gamintojų lęšiai turi apsauginius filtrus nuo kenksmingų ultravioletinių spindulių, geriau fiksuojasi ir tvirčiau laikosi akyje, turi mažesnę antrinės kataraktos vystymosi ir kitų komplikacijų riziką. Visa tai užtikrina ilgalaikį kataraktos operacijos rezultatą ir gerą matymą daugelį metų.

Kataraktos operacijos etapai

Kataraktos operacija atliekama keliais etapais:

1. Pirminė konsultacija - pacientui atliekami išsamūs akių tyrimai, siekiant įvertinti akies būklę ir parinkti tinkamą lęšį.
2. Pasiruošimas operacijai - po konsultacijos reikia susisiekti su šeimos gydytoju ir atlikti priešoperacinius tyrimus bei gauti siuntimą su išvadą apie bendrą paciento sveikatos būklę, vartojamus medikamentus ir galimybę atlikti chirurginę operaciją.

Reikalingi šie įprastiniai priešoperaciniai tyrimai:

• Bendras kraujo tyrimas
• Gliukozės kiekis kraujyje
• Elektrokardiograma (EKG)
• Kraujo krešėjimo rodikliai
• Bendras šlapimo tyrimas
• Krūtinės ląstos rentgenograma (pagal indikacijas).

Tyrimus reikėtų atlikti ne anksčiau kaip 30 dienų iki operacijos.

3. Operacijos eiga - atvykus operacijai pradžioje vyksta pasiruošimas: lašinami vaistai į akį ir skiriami kiti priešoperaciniai medikamentai. Operacijos metu naudojant nejautrą, atlikus mažą 2,2-2,4 mm pjūvį ragenoje, ultragarsinio zondo pagalba susmulkinamas ir pašalinamas drumstas lęšiukas bei injektoriaus pagalba implantuojamas dirbtinis lęšiukas. Operacija paprastai trunka apie 15-30 minučių. Patyrę ir kvalifikuoti gydytojai bei modernios technologijos užtikrina, kad operacija yra labai tiksli ir saugi, sumažinant komplikacijų tikimybę.
4. Pooperacinė konsultacija - kitą dieną po operacijos reikia atvykti į kliniką konsultacijai, kurios metu nuimamas tvarstis, apžiūrima operuota akis, patikrinamas regėjimas. Jei esate iš toliau ir jums būtų patogiau apsilankyti pooperacinei konsultacijai pas savo oftalmologą arčiau namų, būtina iš anksto užsiregistruoti ar susitarti su akių gydytoju dėl vizito sekančią dieną po operacijos.
5. Pooperacinis laikotarpis - po operacijos pacientui rekomenduojama kelias savaites vengti didesnio fizinio krūvio, neliesti akies ir naudoti paskirtus akių lašus. Per kiek laiko pilnai sugyja akies audiniai po kataraktos operacijos priklauso nuo individualios paciento sveikatos, tačiau dažniausiai tai užtrunka nuo kelių savaičių iki mėnesio. Pirmosios pooperacinės savaitės yra svarbiausios - pacientui rekomenduojama kelias savaites riboti skaitymą, televizorių žiūrėti saikingai ir vengti bet kokio sunkesnio fizinio krūvio. Tinkamai laikantis rekomendacijų, pacientai dažniausiai po 3-4 savaičių gali pilnai grįžti prie įprastų veiklų ir mėgautis pagerėjusiu regėjimu.

Kataraktos gydymo privalumai

Kataraktos operacija suteikia daug privalumų, tarp kurių yra:

• Ryškus regėjimas: Po kataraktos operacijos pacientai dažnai patiria reikšmingą regėjimo pagerėjimą, kuris padeda grįžti prie kasdienės veiklos be apribojimų.
• Didesnis gyvenimo komfortas: Pagerėjęs regėjimas leidžia geriau atlikti kasdienius veiksmus, tokius kaip skaitymas, vairavimas ar televizoriaus žiūrėjimas, o tai padidina bendrą gyvenimo kokybę.
• Sumažėjęs poreikis akiniams: Naudojant multifokalinius, galima sumažinti arba visiškai atsisakyti akinių naudojimo tiek tolimam, tiek artimam regėjimui. Tai ypač svarbu žmonėms, kurie nori išlikti aktyvūs ir nenori būti priklausomi nuo korekcinių priemonių.
• Galimybė mėgautis kasdienine veikla be trukdžių: Atkurtas regėjimas leidžia pacientams aktyviai dalyvauti mėgstamoje veikloje, pavyzdžiui, sporte, kelionėse ar laisvalaikio užsiėmimuose be regėjimo apribojimų.
• Nepriklausomybė kasdieniniame gyvenime: regėjimo atkūrimas suteikia pacientams daugiau nepriklausomybės: leidžia jiems vėl saugiai judėti aplinkoje, vairuoti ar skaityti be pagalbinių priemonių ir artimųjų pagalbos.
• Pagerinta psichologinė savijauta: ryškesnis regėjimas ne tik pagerina fizinį gyvenimą, bet ir suteikia daugiau pasitikėjimo savimi bei padeda išvengti socialinės saviizoliacijos ar depresijos, kuri gali atsirasti dėl regos problemų.
• Mažesnė nelaimingų atsitikimų rizika: Ryškesnis regėjimas padeda išvengti nelaimingų atsitikimų, tokių kaip griuvimai, kurie dažnai įvyksta dėl prastesnio matymo, ypač vyresnio amžiaus pacientams.
• Didesnis pasitikėjimas savimi: Pagerėjęs regėjimas suteikia daugiau galimybių mėgautis mėgstamomis veiklomis be apribojimų, todėl pacientai jaučiasi labiau pasitikintys savimi ir laisviau dalyvauja socialiniame gyvenime.

Kada reikia operuoti akį dėl kataraktos?

Pagrindinis kriterijus - pablogėjęs matymas, dėl kurio pablogėja gyvenimo kokybė, atsiranda trukdžių atlikti kasdieninį darbą. Akių ligų gydytojui diagnozavus kataraktą nerekomenduojama delsti, kadangi ilgai laukiant pažeistas lęšiukas kietėja ir operacija tampa sudėtingesnė, padidėja pooperacinių komplikacijų rizika.

Kataraktos operacija yra neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę nejautrą. Per akyje padarytą 2 mm mikropjūvį pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas naujas dirbtinis. Paprastai operacija trunka 20-30 minučių.

Kas yra nedarbingumas po kataraktos operacijos?

Gydantis gydytojas diagnozavęs ligą, išduoda elektroninį nedarbingumo pažymėjimą („biuletenį“). Jame nurodomas laikino nedarbingumo laikotarpis, t. y. laikotarpis, kuriam esate atleidžiamas nuo darbo dėl ligos ar po operacijos.

Maksimalūs laikinojo nedarbingumo terminai

Asmeniui nepertraukiamai sergant ilgiau kaip 122 kalendorines dienas, taip pat ilgiau kaip 153 kalendorines dienas su pertraukomis per pastaruosius 12 mėn., gydančio gydytojo sprendimu jis siunčiamas į gydytojų konsultacinę komisiją (toliau - GKK), kuri sprendžia dėl tolesnio asmens gydymo ir jo laikinojo nedarbingumo. Ji gali nuspręsti tęsti nedarbingumą (vadinamąjį biuletenį) arba siųsti žmogų dalyvumo lygiui nustatyti į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra (toliau - ANTAA).

Ar išduotas nedarbingumo pažymėjimas gali būti panaikintas anksčiau laiko?

Esant poreikiui, sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinė komisija (GKK) gali įvertinti Jūsų sveikatos būklę bei darbingumą ir pripažinti Jus darbingu anksčiau nei Jus gydęs gydytojas nurodė ankstesniame Jums išduotame elektroniniame pažymėjime.

Ką reikia žinoti apie pooperacinį periodą?

Po kataraktos operacijos negalima trinti operuotos akies, reikia vengti sunkaus fizinio krūvio ir laikytis kitų gydytojo nurodymų maždaug 1 mėnesį po operacijos.

Kaip rūpintis savo akimis po operacijos?

Po operacijos praėjus valandai, pacientas išleidžiamas gydytis į namus, tačiau būtina laikytis tam tikrų gydytojo nurodymų: keletą savaičių po operacijos reikia lašinti akių lašus, vengti fizinio krūvio, mažiau varginti akis ir kt.

Po operacijos pacientas turi laikytis tam tikro režimo (2 - 4sav.):

1. Netrinti akių rankomis;
2. Nekelti sunkių daiktų;
3. Stenktis išvengti vidurių užkietėjimo bent 2 sav. po operacijos;
4. Venkti traumų, fizinių pratimų, plaukiojimo;
5. Nedirbti dulkėtoje aplinkoje;
6. Venkti didelių temperatūros svyravimų, vėjo;
7. Saugoti akis nuo tiesioginių saulės spindulių - patartina nešioti apsauginius akinius nuo saulės;
8. Venkti intensyvaus skaitymo ir darbo kompiuteriu 2 sav.;
9. Galvą plauti palenkus ją atgal (pirmas 2 savaites);
10. Lytiniai santykiai leidžiami tik po 2 - 4 savaičių po operacijos;
11. Nevairuoti automobilio be gydytojo leidimo.

Jei, laikantis nurodyto režimo, pasireikštų kai kurie simptomai:

• operuotos akies skausmas,
• regėjimo susilpnėjimas,
• akies paraudimas,

reikia nedelsiant kreiptis į akių gydytoją!

Kataraktos operacijos kaina

Pacientams, turintiems siuntimą, kataraktos operacija su baziniu lęšiuku atliekama nemokamai. Jeigu pacientas pats pageidauja, kad operacijos metu jam būtų implantuojamas brangesnis įstaigoje pasiūlytas lęšiukas, kurį rekomenduoja gydantysis gydytojas, turi į sveikatos priežiūros įstaigos kasą sumokėti ne visą lęšiuko kainą, o kainos skirtumą tarp pasirinkto ir PSDF lėšomis apmokamo akių lęšiuko.

PSDF lėšomis apmokama lęšiuko kaina šiuo metu yra 44,02 euro ir yra įskaičiuota į bendrą kataraktos operacijos kainą. Svarbu žinoti, kad pacientams, kurie akių lęšiukus įsigijo kitaip, išlaidos nėra kompensuojamos.

Be to, mokėti taip pat reikės, jeigu pacientas neapdraustas PSD arba pasirenka gydymo įstaigą, kuri neturi sutarties su TLK dėl akių lęšiuko keitimo operacijos atlikimo ir apmokėjimo PSDF lėšomis.

Išmokos už laikiną nedarbingumą

Apdraustiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, ligos išmoką už pirmąsias 2 kalendorines ligos dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, apmoka darbdavys, išskyrus neturinčius darbo ar tarnybos santykių asmenis, kuriems ligos išmoka už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas nemokama.

Kada suteikiama laisva diena vizitui pas gydytoją?

Jei esate darbuotojas su negalia, auginate neįgalų vaiką iki 18 metų arba slaugote asmenį, kuriam nustatyta nuolatinės slaugos būtinybė, galite prašyti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų.

Atsiradus regėjimo sutrikimams, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris įvertinęs regėjimą, jei reikia, parašys siuntimą gydytojo oftalmologo konsultacijai. Šis gydytojas specialistas išsamiai patikrinęs regėjimą esant būtinybei skirs tyrimus ir gydymą.

Gydytojui oftalmologui nustačius kataraktos diagnozę, gali prireikti operacijos, kurios metu drumstas akies lęšiukas bus pakeistas dirbtiniu. Apie tai, ką svarbu žinoti pacientui, kuriam reikalinga akies lęšiuko keitimo operacija, pirmiausia turi informuoti gydantysis gydytojas.

Visiems apdraustiesiems PSD pirmiausia turi būti pasiūlytas ligonių kasų PSDF lėšomis apmokamas akies lęšiukas, kurio kaina įtraukta į operacijos kainą.

Gydymo įstaigoje pacientas turi gauti visą jam reikalingą informaciją apie PSDF lėšomis apmokamas ir apdraustiesiems nemokamai teikiamas paslaugas.

Visais atvejais, jei kyla klausimų, už ką apdraustas PSD pacientas turi mokėti ar primokėti, reikia klausti gydytojo, jei nepavyksta sužinoti - kreiptis į gydymo įstaigos administraciją.

tags: #nedarbingumas #po #kataraktos #operacijos