Kompensavimas už šildymą yra valstybės teikiama socialinė parama, kuria siekiama padėti nepasiturintiems gyventojams apmokėti būsto šildymo išlaidas. Išaugus energetinių išteklių ir būsto šildymo kainoms, dalis žmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Kompensavimas už šildymą - tai valstybės parama, skirta nepasiturintiems gyventojams padengti būsto šildymo išlaidų dalį, kuri viršija tam tikrą pajamų ir valstybės remiamų pajamų dydžių ribą.
Kas gali gauti kompensaciją už šildymą?
Parama teikiama nepriklausomai nuo to, kokiu kuru šildoma - centralizuotai, elektra, dujomis, malkomis ar kitais būdais. Kompensavimas už šildymą teikiamas nepriklausomai nuo kuro rūšies - tiek centralizuotas šildymas, tiek elektra, dujos, malkos ar kita kuro forma. Visi sunkiau besiverčiantys gyventojai dėl kompensacijos turėtų kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę.
Kompensacija skiriama, jei atitinkate šias sąlygas:- Esate nepasiturintis gyventojas.
- Gyventojai, kurių nuosavybės teise turimas turtas neviršija tam tikro vertės normatyvo.
- Būstas turi būti deklaruota gyvenamoji vieta.
- Jeigu nuomojamas - nuomos sutartis turi būti raštiška ir užregistruota.
Būstą nuomojantys asmenys taip pat gali kreiptis dėl kompensavimo už šildymą, jeigu nuomos sutartis yra sudaryta raštu ir įregistruota. Turto vertė neturi viršyti nustatyto normatyvo.
Kompensacijos dydžio apskaičiavimas
Nuo šių metų pradžios nepasiturintiems gyventojams už būsto šildymą kompensuojama dalis, viršijanti 10 proc. Nepasiturintiems gyventojams kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių kiekvienam šeimai nariui arba 3 VRP dydžių vienam gyvenančiam asmeniui (nuo 2024-01-01 VRP - 176 Eur). Tai reiškia, kad, apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš gaunamų pajamų (,,į rankas“) per mėnesį šeimai atimamas VRP dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus - po 2 VRP dydžius kiekvienam šeimos nariui, t. y. po 352 Eur, iš vieno gyvenančio asmens gaunamų pajamų per mėnesį atimama 3 VRP dydžiai.
Kompensuojama tik ta būsto šildymo išlaidų dalis, kuri viršija 10 % šio skirtumo. Naudojamas normatyvinis būsto naudingasis plotas:
Taip pat skaitykite: Teisinis servitutas ir kompensacija
- vienam gyvenančiam asmeniui - 50 m²
- pirmam šeimos nariui - 38 m²
- antram - 12 m²
- tretiems ir papildomiems - po 10 m²
Pavyzdžiui, nepasiturinčiai 4 asmenų šeimai būtų kompensuojamos būsto šildymo išlaidos už 70 kv. m naudingąjį būsto plotą.
Pavyzdžiai
- Vienas gyvenantis senjoras gauna 489 eurų senatvės pensiją turint būtinąjį stažą. Pritaikius naują metodiką, jis pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 10,2 euro už būsto šildymą. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv.
- Jei dviejų senjorų šeima bendrai gauna 978 eurus senatvės pensijos turint būtinąjį stažą, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 46,2 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m ) bus kompensuojamos 100 proc.
- Vienas gyvenantis neįgalus asmuo gauna 214,5 euro šalpos neįgalumo pensiją (netekus 60 proc. darbingumo) ir vienišo asmens išmoką. Pritaikius naują metodiką, asmeniui už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m) bus 100 proc.
- Dviejų asmenų šeima, iš kurių vienas gauna 489 eurų vidutinę senatvės pensiją turint būtinąjį stažą, o kitas yra neįgalus ir gauna 305 eurų vidutinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją, už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 27,8 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv.
- Keturių asmenų šeima (du tėvai ir du vaikai), kai vieno iš tėvų darbo užmokestis - minimali alga (533 eurai į rankas), o kito iš tėvų - vidutinis darbo užmokestis (1060 eurų į rankas), už būsto šildymą pagal savo pajamas turės mokėti ne daugiau kaip 16,33 euro. Šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (70 kv.
1 PAVYZDYS. (489 Eur - 387 Eur (3 VRP)) x 10 proc. Tai reiškia, kad asmuo už būsto šildymą pagal savo pajamas turi mokėti ne daugiau kaip 10,20 Eur, šią sumą viršijančios būsto šildymo išlaidos už normatyvinį būsto plotą (50 kv. m) kompensuojamos.
2 PAVYZDYS. ((1066 Eur - 25 proc. (neįskaitintina darbinių pajamų dalis) - 1032 Eur (2 VRP x 4 šeimos nariai)) x 10 proc. Tai reiškia, kad šeimai už normatyvinį būsto plotą (70 kv. m) būtų 100 proc.
Apskaičiuojant vidutines pajamas, neįskaitoma išmoka vaikui (vaiko pinigai) ir neįskaičiuojama dalis su darbo santykiais susijusių pajamų, taip pat dalis nedarbo socialinio draudimo išmokos (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus - nuo 20 iki 40 proc.).
Kaip kreiptis dėl kompensacijos?
Asmuo ar šeima turi pateikti prašymą - per savivaldybę arba elektroninę sistemą (SPIS). Pateikti prašymą savivaldybės Socialinės paramos skyriui arba per Socialinės paramos informacinę sistemą (SPIS). Gyventojai dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo gali kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, taip pat elektroniniu būdu www.spis.lt
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojama kompensacija už nepanaudotas atostogas?
Reikalingi dokumentai:- Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
- Prašymas piniginei socialinei paramai gauti
- Pažymos apie pajamų dydį per paskutinius 3 mėnesius (jei tokie duomenys negauti per valstybės registrus).
- Turto vertės informacija.
- Kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra), gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. dokumentą, nurodantį šilumos katilo tipą / modelį, jo naudingumo koeficientą ir kt.
- Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, neprivalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Atskirais atvejais savivaldybės, siekdamos išvengti galimo piktnaudžiavimo teikiama parama, gali paprašyti pateikti pirkimo dokumentus, pavyzdžiui, kai asmenys nuosavybės teise turi mišką ir būstui šildyti naudoja savo turimą medieną ir malkų neperka, t. y.
Įprastai, kreipiantis dėl kompensacijos, žmonės turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, prašymą piniginei socialinei paramai gauti ir pažymą apie gaunamas pajamas, jei ši informacija nėra gaunama iš valstybės registrų, žinybinių registrų ir kt.
Kada kreiptis?
Prašymus galima teikti likus vienam mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu. Jeigu kreipiamasi šildymo sezono metu, dažnai kompensacija skiriama iš karto visam sezonui. Svarbu: jeigu dėl kompensacijos bus kreiptasi nuo 2024 metų spalio 1 dienos, bet ne vėliau kaip iki šildymo sezono pabaigos, kompensacija skiriama visam šildymo sezonui, jeigu besikreipiantys turi teisę gauti šildymo kompensaciją. Tai reiškia, kad kompensacijos bus išmokamos pagal viso šildymo sezono metu gautus prašymus, nesvarbu, kada jie buvo gauti. Pavyzdžiui, jeigu asmuo kreipsis 2025 m. vasario mėnesį, kompensacija galės būti išmokėta už visą šildymo laikotarpį nuo 2024 m. spalio mėn.
Primename, kad nuo spalio 1 d. Teisė į kompensaciją už šildymą priklauso nuo turimo turto. Gyventojai, kurie kreipiasi būsto šildymo išlaidų kompensacijų už įsigytą kietąjį kurą, pvz., malkas, pareikalavus privalo pateikti dokumentų (sąskaitų-faktūrų), įrodančių kuro įsigijimo išlaidas. Norint gauti kompensaciją už konkrečią kuro rūšį, kai būstas šildomas kitomis energijos rūšimis (pvz., elektra, granulėmis, naftos dujomis, krosnių kuru (dyzelinu) pildant prašymą dėl kompensacijos gavimo gyventojai papildomai turi pateikti informaciją apie kuro deginimo įrenginį (t. y. Kuras, skirtas šildymui ir šilumos energijos gamybai Asmenys, naudojantys skysto kuro įrangą, pritaikytą šildymui skirtam kurui, taip pat asmenys vykdantys energinių produktų prekybą, turi teisę įsigyti/tiekti šildymui skirtą kurą, paženklintą vadovaujantis žymėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-279, kuriam taikoma Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau - AĮ) 37 straipsnio 2 dalyje nustatytą akcizų lengvata - taikant 113,6 Eur (pastovioji dalis - 60 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litrų produkto akcizų mokesčio tarifą. Kurui, kuriam netaikoma aukščiau minėta lengvata, taikomas standartinis akcizų tarifas - 519,6 Eur (pastovioji dalis - 466 Eur, kintamoji dalis - 53,6 Eur) už 1 000 litų produkto.
Lengvatinio akcizų mokesčio taikymą ir leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja: Asmenų, turinčių teisę įsigyti akcizais apmokestinamų prekių su akcizų lengvata, registravimo taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2023 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. VA-99 Asmenys pageidaujantys įsigyti ir naudoti ar tiekti lengvatiniu akcizų tarifu apmokestinamą šildymui skirtą kurą turi kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją su prašymu dėl leidimo išdavimo.
Daugiau informacijos apie šios lengvatos taikymą rasite: Šildymo arba džiovinimo kuro įsigijimo leidimas, Šildymo arba džiovinimo kuro tiekėjo leidimas
Taip pat skaitykite: Vežimėlio priedų kompensavimo tvarka
Statistika
Per 2024-2025 metų šildymo sezoną vidutiniškai ~161,2 tūkst. gyventojų kas mėnesį gavo kompensavimą už šildymą. Lėšos, skirtos kompensavimui už šildymą, per tą sezoną - ~56,5 mln. eurų. Planuojama, kad 2025-2026 m. šildymo sezonu kompensavimo gavėjų skaičius gali išaugti iki ~190 tūkst.
Tinklalaidė „Būsto šildymo išlaidų kompensacija: ką svarbu žinoti?“
DUK (Dažniausiai užduodami klausimai)
- Ar kompensavimas už šildymą priklauso nuo to, kokį kurą naudoju?
Ne. Kompensavimas už šildymą teikiamas nepriklausomai nuo kuro rūšies - tiek centralizuotas šildymas, tiek elektra, dujos, malkos ar kita kuro forma.
- Ar turiu užregistruoti nuomos sutartį, jei gyvenu nuomojamame būste?
Taip. Viena iš sąlygų, kad nuomojantis asmenys turėtų rašytinę nuomos sutartį, kuri būtų įregistruota viešame registre.
- Ar kompensavimą galima gauti atgaline data, t. y. už jau praėjusius mėnesius?
Taip - jeigu prašymas pateikiamas šildymo sezono metu, kompensacijos gali būti skiriamos visam šildymo sezonui, įskaitant mėnesius prieš kreipimąsi.
- Kaip sužinoti preliminarų kompensavimo už šildymą dydį?
Galite pasinaudoti SPIS sistemos skaičiuokle (Socialinės paramos informacinė sistema).
- Ar vertinamas mano turtas?
Taip. Turto vertė - nekilnojamojo, kilnojamojo, finansinio ir kito turto - gali būti vertinama. Jei viršija normatyvą, gali netekti teisės gauti kompensavimą už šildymą.
SVARBU. Paprasčiausias būdas sužinoti, ar priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija ir preliminarų jos dydį - pasinaudoti Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje www.spis.lt esančia Būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Dujiniai katilai ir kompensacijos
Dujinių katilų didžiausias privalumas yra tas, jog nors ir paramos negausite, lyginant su kitais šildymo prietaisais jie įrengiami sąlyginai nebrangiai ir yra labai saugūs bei ilgaamžiai, užtikrina aukščiausio lygio komfortą. Kadangi dujinių katilų kuras yra vienas iš brangiausių, norint pilnai įvertinti visus praktinius katilų naudojimo klausimus, vertinga pasidomėti sąnaudų kiekiais ir turint omenyje ne vien dujų, bet ir elektros sąnaudas, kurios taip pat būdingos dujiniams katilams.
Parama paprastai yra skiriama atsinaujinančią energiją naudojantiems šildymo įrenginiams su tikslu paskatinti gyventojus įsirengti aplinką tausojančius įrenginius. Dujiniai katilai, kaip ir židiniai ar krosnelės nėra kompensuojami, tad norint gauti kompensaciją derėtų pagalvoti apie kitus šildymo būdus, pavyzdžiui, oras-vanduo katilus, kurie yra tinkami paramos gavimui.
Kompensacija už naujus katilus - tai puiki proga išsirinkti parankesnį šildymo būdą su parama ir galimybe ženkliai sutaupyti. Tiesa, ne visų rūšių katilai yra kompensuojami. Norint gauti paramą taip pat reikia atitikti paramos gavimo kriterijus. Gerai pagalvokite ir įvertinkite visus pliusus bei minusus.
tags: #kompensacija #uz #sildyma #dujomis #iranga