Svarstydami apie investicijas, dauguma gyventojų labiausiai abejoja savo finansinėmis galimybėmis ir žiniomis, taip pat baiminasi galimų nuostolių, mano, kad investicijoms neturi laiko. Baltijos šalyse vienokių ar kitokių investicijų turi apie pusę gyventojų. Neinvestuojantys vis dar turi įvairių baimių ar vadovaujasi visuomenėje gajais mitais.
Mitai apie investavimą
1. Neturiu pakankamai pinigų investavimui
Tai bene dažniausiai pasitaikantis mitas, susijęs su investavimu. Žinoma, prieš pradedant investuoti pirmiausia reikėtų užsitikrinti finansinę pagalvę nenumatytiems atvejams. Įprastai rekomenduojamas jos dydis siekia 3-6 mėnesio atlyginimus. Be to, norintiems pradėti investuoti šiandien sudaromos sąlygos yra ypač patrauklios. Pradedant investuoti jums reikės skirti iki 15 minučių atsakyti į reikiamus klausimus.
2. Investavimas yra per daug rizikingas
Nerimą dėl galimų finansinių nuostolių kaip priežastį susilaikyti nuo investavimo įvardija neretas gyventojas. Finansų rinkose rizika apibrėžiama kaip galimas investicijos vertės svyravimas. Ji taip pat yra susijusi su galima investicijų grąža - norint uždirbti didesnę grąžą, reikia prisiimti didesnę riziką arba, nusprendus rizikuoti mažiau, reikia susitaikyti su tikėtina mažesne grąža.
Investicijos riziką reikėtų vertinti atsižvelgiant ir į laikotarpį, kuriam investuojamas kapitalas. Kuo ilgesnis investavimo laikotarpis, tuo realesnės galimybės prisiimti didesnę riziką. Vienas iš efektyviausių būdų valdyti riziką yra investicijų išskaidymas į kuo įvairesnes turto klases (akcijos, obligacijos, žaliavos ir kita) ir investuojant į didesnį skaičių įmonių ar vyriausybių išleistų vertybinių popierių. Kitas efektyvus ir paprastas būdas valdyti riziką - reguliarus investavimas. Investuojant reguliariai gali būti sumažinta investavimo netinkamu laiku rizika, o susidūrus su finansų rinkos nuosmukiu jį galima netgi išnaudoti. Kalbant apie riziką ir investavimą taip pat verta prisiminti, kad būtent aiškus investavimo tikslas, kantrybė ir ilgalaikė perspektyva yra raktiniai žodžiai siekiant sėkmingų investicijų.
3. Neturiu laiko investavimui
Laiko analizuoti finansų rinkas ir ieškoti geriausių investavimo galimybių stokojantys neprofesionalūs investuotojai turėtų apsvarstyti vieną iš paprasčiausių būdų „įdarbinti“ savo lėšas - investavimą į investicinius fondus. Tokia investavimo forma tinkama ir investuojant reguliariai, tačiau nedidelės vertės sumas.
Taip pat skaitykite: Ar verta kaupti pensiją?
Gyventojų lūkesčiai ir realybė
Gaudami pensiją lietuviai nusiteikę gyventi prabangiau už latvius ir estus, tačiau tik 10 procentų tokių svajotojų jau dabar investuoja į garbingesnę senatvę. Dar trečdalis mūsų šalies gyventojų supranta, kad to tikėtis pasikliaunant tik „Sodros“ pensija būtų naivu. Tačiau beveik pusė piliečių jiems atsikerta, kad gero gyvenimo sulaukę pensijos nesitiki ir nemato reikalo kaupti pinigų senatvei, nes mano, kad iki to laiko jau būsią mirę. Kiti, būdami pensininkai, norėtų gyventi išlaidoms galėdami skirti 2000 litų.
Tik trečdalis dirbančių Lietuvos gyventojų planuoja, kad išėję į pensiją jie išleis daugiau arba tiek pat pinigų, kiek dabar. „Ambicingų planų padidinti arba išlaikyti esamas pajamas ir išlaidas gaudami pensiją turi daugiau kaip 30 procentų Lietuvos žmonių. Tačiau įvairių tyrimų duomenys rodo, kad vos per 10 procentų piliečių rūpinasi ilgalaikiu taupymu“, - sako įmonės „Sampo Life“ Lietuva vadovas Rytis Ambrazevičius.
„Beveik pusė Lietuvos gyventojų dar būdami darbingo amžiaus jau mąsto, kad sulaukę pensijos išleistų mažiau arba kur kas mažiau pinigų. Vadinasi, jie susitaikę su esamos Lietuvos pensijų sistemos sąlygomis, kai pensijos mokamos iš „Sodros“ mokesčių, surenkamų iš dirbančių žmonių“, - sakė R.Ambrazevičius.
Norintiesiems palyginti, kaip gyvens iš „Sodros“ mokamos pensijos, reikėtų, anot finansų valdymo specialistų, vieną mėnesį pabandyti išsiversti tik su trečdaliu šiuo metu gaunamo darbo užmokesčio.
„Netaupant papildomai, ateityje pensija geriausiu atveju sudarys apie 30 procentų atlyginimo. Apskaičiuota, kad pensininkui normaliai pragyventi reikėtų mažiausiai 70-80 procentų atlyginimo dydžio pajamų, - aiškino R.Ambrazevičius. - Papildomų pajamų prie pensijos galima nesunkiai užsitikrinti ilgalaikiais investiciniais instrumentais.“
Taip pat skaitykite: Privati pensija: ar verta?
Vyresni Lietuvos gyventojai trečioje pensijų pakopoje linkę investuoti pernelyg rizikingai, o jaunesni - per konservatyviai, rodo investicijų valdytojų patirtis. Daugmaž 3 iš 4-ių trečios pensijų pakopos klientų iki 50 m. amžiaus investuoja per konservatyviai, tokia pati dalis vyresnių nei 58 m. - pernelyg rizikingai, rodo „Luminor“ banko duomenys.
„Matome, kad tik 50-58 m. amžiaus grupėje gyventojai renkasi jų amžiaus grupei tinkamus vidutinės rizikos trečios pakopos fondus. Kitose amžiaus grupėse gyventojai arba prisiima pernelyg didelę riziką atsižvelgiant į laikotarpį likusį iki pensijos, arba renkasi kaupti pernelyg konservatyviai. Ekspertė aiškina, kad įprastai trečios pakopos pensijų fondai pagal rizikingumą būna trijų rūšių.
- Konservatyvūs arba mažiau rizikingi pensijų fondai, kurie investuoja į obligacijas ir kitas mažiau rizikingas finansines priemones.
- Pensijų kaupimo fondai, kurie investuoja į akcijas ar akcijų investicinius fondus.
- Mišrūs fondai, kurie investuoja dalį lėšų į akcijas, o dalį - į obligacijas.
Labiausiai tikėtina, kad jūsų investavimo lūkesčiai bus patenkinti, jeigu pasirinksite kaupti pagal amžių tinkamame trečios pakopos pensijų fonde, teigia L. Načajienė.
L. Načajienė teigia, kad asmenims iki 50 m. amžiaus, trečioje pensijų kaupimo pakopoje rekomenduojama rinktis fondus, kurie investuoja į labiau rizikingas finansines priemones (pavyzdžiui, įmonių akcijas, alternatyvius investicinius fondus). Amžiaus grupėje nuo 50 m. iki 58 m. rekomenduojama rinktis mišrius fondus, o vyresniems nei 58 m.
Ekspertė primena, kad trečios pakopos pensijų fondus toje pačioje bendrovėje jų dalyviai gali bet kada pakeisti, tik vertėtų pasitikslinti, ar yra taikomas pensijų fondo keitimo mokestis.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pensijos kaupimo atsisakymą
Artėjant pensijų kaupimo pokyčiams, gyventojams tampa ypač svarbu priimti gerai apgalvotą asmeninį sprendimą dėl dalyvavimo antros pakopos pensijų kaupime. Žmonės, kurie planuoja likti kaupime ar svarstantys prie jo prisijungti, turėtų aiškiai suprasti, kaip yra pervedamos įmokos, kokiu būdu prie kaupimo prisideda valstybė, kokios numatytos lengvatos, galimybės ir apribojimai.
Lietuvoje pagrindines vyresnių žmonių garantijas užtikrina socialinio draudimo sistema. Vis dėlto dėl ilgėjančios gyvenimo trukmės ir demografinių pokyčių ieškoma papildomų šaltinių būsimoms pensijoms finansuoti.
Visos šios sistemos, kitaip vadinamos pakopomis, papildo viena kitą ir kartu padeda užtikrinti stabilesnes pajamas senatvėje. Principas visoms tas pats - dirbdamas žmogus moka įmokas, o sulaukęs senatvės pensijos amžiaus už jas gauna pensiją.
II pakopoje galioja tos pačios taisyklės - kuo ilgiau ir nuosekliau mokamos įmokos, tuo daugiau sukaupiama. Kaupimui II pakopoje taikomos aiškios įstatymo nustatytos taisyklės.
2026 m. II pakopos pensijų fondas - tai visų dalyvių sukauptas turtas, kurį valdo pensijų kaupimo bendrovė, vadovaudamasi įstatymais. Pensijų fonde sukauptas turtas atskirtas nuo bendrovės turto, todėl išlieka dalyvių nuosavybe net ir bendrovei bankrutavus ar dėl kitos priežasties nutraukus veiklą.
II pakopos pensijų fondai veikia pagal gyvenimo ciklo investavimo strategiją. Tai reiškia, kad pasirinkus pensijų fondą pagal gimimo metus, nebereikės galvoti apie savo amžiui tinkamą investavimo strategiją.
Kas mėnesį į Jūsų pensijų fondą pervedama 3 proc. Jei esate samdomas darbuotojas, šias įmokas nuo Jūsų atlyginimo nuskaičiuoja ir „Sodrai“ perveda darbdavys. Pavyzdžiui, jei Jūsų atlyginimas siekia 2 000 eurų ant popieriaus, mėnesio įmoka į pensijų fondą yra 60 eurų, arba 3 proc.
Valstybė papildomai prisideda - iš biudžeto perveda 1,5 proc. nuo užpraėjusių metų vidutinio šalies darbo užmokesčio. 2025 m. ši suma siekia 30,33 euro.
Jeigu šiuo metu auginate vaiką ir gaunate motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką ar esate draudžiamas valstybės, įmokų mokėti nereikia - Jūsų pensijų fondui skatinamąsias įmokas perveda valstybė. Šios įmokos automatiškai pervedamos į motinos pensijų sąskaitą, o jei ji nekaupia - į tėvo. Skatinamoji įmoka yra vienoda visiems - 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.
Norintys gali kaupti daugiau nei 3 proc. nuo savo darbo užmokesčio.
Iki 2026 m. sausio 1 d. įmokas galima sustabdyti vieną kartą iki 12 mėnesių per visą kaupimo laikotarpį. Nuo 2026 m. šis apribojimas nebegalios - įmokas bus galima stabdyti neribotą skaičių kartų, kiekvieną kartą po 12 mėnesių. Tam reikės pateikti prašymą pensijų kaupimo bendrovei.
Nuo 2026 m. Galimybė išsiimti iki 25 proc. galima atsiimti tik savo sumokėtas standartines 3 proc. įmokas. išsiėmus iki pensijos, taikomas 3 proc. kai nustatytas 70 proc. 2026-2027 m. buvote automatiškai įtraukti 2025 m. Norint nutraukti kaupimą, reikia kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę.
2025 m. automatiškai įtraukti asmenys atsisakymo prašymą turi pateikti „Sodrai“ iki 2025 m. gruodžio 31 d.
Individuali veikla ir pensijų kaupimas
Jeigu dirbu pagal individualią veiklą, ar galiu kaupti pensijai? Kaip būtų efektyviausia?
Pasak T. Gudaičio, galimybių kaupti pensijai dirbant individualiai tikrai yra. „Pensijai gali kaupti visi dirbantieji, nepriklausomai nuo pajamų rūšies. Nesvarbu, ar dirbate pagal darbo sutartį, ar pagal individualią veiklą, kaupti pensijai tam skirtuose fonduose - galite.“
Efektyviausias kaupimo būdas priklauso nuo dviejų dalykų - pajamų stabilumo ir laiko iki pensijos.
„Kuo mažiau laiko iki pensijos yra likę, tuo mažesnės rizikos instrumentus reikėtų rinktis. Todėl antrosios pakopos fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą - tinkamiausias fondas parenkamas pagal žmogaus gimimo metus.
Tai reiškia, kad jums nereikia savarankiškai spręsti dėl rizikos lygio: kuo arčiau pensijos amžiaus, tuo mažiau rizikingų investicijų fondas automatiškai renkasi, kad sukaupto turto vertė svyruotų mažiau.“
Ekspertas pabrėžia, kad patogiausias kelias - nuosekliai kaupti II ir (ar) III pakopose, taip stiprinant ilgalaikį finansinį saugumą. „Jei norite pasirūpinti savo finansine gerove ateityje ir nusprendžiate kaupti pensijai, bene patogiausias būdas tai padaryti - pasirinkti kaupimą II-oje ir (ar) III-oje pensijų pakopoje.“
Išvykimas į užsienį ir pensijų kaupimas
Turiu planą išvykti dirbti į užsienį. Ar verta atsisakyti II pakopos?
Ekspertas ramina: atsisakyti II pakopos nereikia. „Išvykstant dirbti į užsienį tikrai nereikia atsisakyti kaupimo II-oje pakopoje. Mat sukauptos lėšos išliks jūsų nuosavybe, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.“
Kaupimas nenutrūksta, o fondas veikia jūsų naudai, net jei kurį laiką nebus mokamos įmokos. Taigi, galite ramiai judėti į priekį savo karjeros kelionėje be nerimo, kad atsisakymas atneš nuostolių ateičiai.
Galimybė palikti pensijų pakopą ir į ją sugrįžti
Ar galiu dabar išeiti iš II pakopos ir vėliau grįžti?
Išeiti iš II pakopos ir vėliau sugrįžti tikrai įmanoma. Visgi, svarbu suprasti, kokių pasekmių tai turės sukauptai sumai.
„Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. gruodžio 31 d. gyventojams bus sudaryta galimybė pasitraukti iš II-osios pensijų pakopos ir pasiimti visas sukauptas lėšas (atskaičius mokesčius). Atsiėmus lėšas ir vėliau nusprendus pradėti kaupimą II-ojoje pakopoje iš naujo, galėsite tai padaryti.“
Tačiau, anot T. Gudaičio, čia slypi esminis skirtumas: „Atkreipiame dėmesį, kad iš II-osios pakopos nusprendus atsiimti sukauptas lėšas ir pradėti kaupti iš naujo, pensijai sukaupta suma bus gerokai mažesnė palyginus su ta, kurią būtų galima sukaupti neišėjus iš II-osios pakopos.“
Praktinė pamoka čia aiški: nors galimybė egzistuoja, pasitraukimas reiškia prarastą potencialią grąžą. Kuo ilgiau tęsiasi kaupimas, tuo daugiau investicijų pelno ir valstybės paskatos gausite.
Likti ar pasitraukti iš antrosios pensijų pakopos?
Pelningiausias fondas - ar toks apskritai yra?
Gal galite paaiškinti, kaip veikia fondai ir kaip pasirinkti geriausią, pelningiausią?
T. Gudaitis primena, kad vieno universaliai „geriausio“ fondo nėra.
„II-osios pakopos pensijų fondai skiriasi pagal rizikos lygį ir investavimo strategiją. „Pelningiausio“ fondo vienareikšmiškai nėra. Rezultatai priklauso nuo rinkos sąlygų, laikotarpio ir pasirinkto rizikos lygio.“
Anot eksperto, jaunesniems žmonėms aktuali didesnė akcijų dalis, vyresniems - konservatyvesnės investicijos.
„Jaunesniems dalyviams paprastai rekomenduojami fondai su didesne akcijų dalimi, kurie ilguoju laikotarpiu turi potencialo uždirbti didesnę grąžą. Vyresni dalyviai gali rinktis konservatyvesnius fondus, kuriuose yra didesnė obligacijų dalis.“
Bene svarbiausias veiksnys yra gyvenimo ciklo principas, kuris automatiškai subalansuoja riziką.
„Antrosios pakopos fondai veikia pagal gyvenimo ciklo principą - tinkamiausias fondas parenkamas pagal žmogaus gimimo metus. Tai reiškia, kad jums nereikia savarankiškai spręsti dėl rizikos lygio: kuo arčiau pensijos amžiaus, tuo mažiau rizikingų investicijų fondas automatiškai renkasi, kad sukaupto turto vertė svyruotų mažiau“, - sako T. Gudaitis.
Ekspertai pabrėžia: pokyčiai II pakopoje suteikia lankstumo, bet veikti skubotai nereikėtų. Ilgalaikė nauda kyla tiems, kurie kaupimą tęsia nuosekliai, todėl dažnai paprasčiausia išeitis - leisti fondui dirbti jūsų naudai.
Alternatyvūs investavimo būdai
Finansų specialistai primena, kad yra įvairių pelningo taupymo būdų - drausti gyvybę, investuoti į akcijas, pirkti auksą, nekilnojamąjį turtą ir kt.
tags: #pelningiausia #kaupti #pensijai