Pastaraisiais metais Lietuvoje daug dėmesio skiriama socialinės paramos sistemai, siekiant užtikrinti pagalbą tiems, kuriems jos labiausiai reikia. Vis daugiau žmonių dėl savo gyvensenos ypatumų ir įvairių aplinkybių negali užtikrinti sau ir savo šeimoms normalių gyvenimo sąlygų.
Socialiai remtina šeima arba vienas gyvenantis asmuo - tai šeima arba vienas gyvenantis asmuo, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas pabrėžė, jog viena sėkmingiausių vykdomų reformų - socialinės piniginės paramos sistemos pertvarka, prasidėjusi šių metų sausio 1 dieną. Svarbiausias šios pertvarkos tikslas - paskatinti darbingus žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, taip reikiamą valstybės pagalbą ir paramą nukreipiant sunkiausiai besiverčiantiems visuomenės nariams.
Socialinės pašalpos gavėjų skaičius mažėja, neseniai paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Socialinės Paramos Rūšys
Piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatyme numatytos dvi paramos rūšys: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijos.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Įstatyme nurodoma, kad socialinė pašalpa sudaro 90 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų šeimai arba vienam gyvenančiam asmeniui ir vidutinių šeimos arba vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį. Šeimoms kompensuojamos būsto išlaidos šildymo sezono metu, jeigu atitinka įstatyme numatytus normatyvus: vienam iš būste gyvenamąją vietą deklaravusių šeimos narių arba vienam gyvenančiam asmeniui - 38 kvadratiniai metrai, kiekvienam kitam šeimos nariui yra 12 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto.
Taip pat parama yra suteikiama studentams iš socialiai remtinų šeimų. Socialines stipendijas gali gauti aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos, vientisųjų studijų, antrosios pakopos studijų studentai ir studentai, studijuojantys pagal laipsnio nesuteikiančias studijų programas (išskyrus rezidentūrą), studijuojantys tiek valstybės finansuojamose vietose, tiek už studijas mokantys savo lėšomis.
Socialinės stipendijos dydis yra 3 BSI (bazinės socialinės išmokos) - šiuo metu 390 Lt. per mėnesį.
Socialinės Paramos Finansavimas ir Statistikos
Piniginės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims dydis sparčiai auga. Prieš penkerius metus (2007 m.) Lietuvoje buvo išmokėta 52 mln. litų pašalpų, o 2010 m. - 510 mln. litų. 2011 m. valstybės išlaidos socialinėms pašalpoms teikti išaugo iki 612 mln. Lt.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per paskutinius 5 metus (nuo 2007 iki 2011 metų) pašalpų gavėjų skaičius padidėjo daugiau nei 6 kartus ir 2011 m. pabaigoje siekė 221 tūkst. gyventojų.
Taip pat skaitykite: Pažymos gavimo Lietuvoje gidas
Socialinės Paramos Išmokų Augimas Lietuvoje (2007-2011 m.)
| Metai | Išmokėta pašalpų (mln. Lt) | Pašalpų gavėjų skaičius (tūkst.) |
|---|---|---|
| 2007 | 52 | ~36 |
| 2010 | 510 | ~180 |
| 2011 | 612 | 221 |
Piktnaudžiavimas Socialine Parama
Reikia atkreipti dėmesį į tai, jog paskutiniu metu vis daugiau savivaldybių teigia pastebinčios socialinių pašalpų gavėjų piktnaudžiavimą. Žmonės gyvena iš nelegalių pajamų, o pasitelkę darbo biržą, mokesčių inspekciją, seniūnus bei kaimynus, gauna socialinę paramą. Daugiausiai gudrauja individualia veikla su verslo liudijimais užsiimantys piliečiai, užsiregistravę darbo biržoje kaip ieškantys darbo ir deklaruojantys mažas pajamas.
Socialinių išmokų komisija aiškinasi visus, net ir anonimiškai gautus, pranešimus apie tokius asmenis. D. Jankausko teigimu, numatyta ir daugiau priemonių pažaboti piktnaudžiavimą socialine parama. Vienas iš būdų - konkrečių atvejų, kai apgaudinėjama valstybė, viešinimas ir prasčiausiai šioje srityje besitvarkančių savivaldybių reitingavimas.
Savivaldybių Atsakomybė ir Kontrolė
Tai, kad įmanoma socialinę paramą teikti atsakingai - ją skiriant tik tiems, kuriems ji tikrai priklauso, - sėkmingai įrodė bandomajame projekte dalyvaujančios Šilalės, Akmenės, Raseinių, Radviliškio ir Panevėžio rajonų savivaldybės, nuo šių metų pradžios socialinę paramą skirstančios griežčiau. Šioms savivaldybėms minėtos paramos teikimas perduotas kaip savarankiška funkcija, kitose jis tebėra kaip valstybės deleguota funkcija.
Po rinkimų, kaip pranešama, bus paskelbta 10 savivaldybių, kurios neatsakingai elgiasi su lėšomis, skirtomis socialinei paramai. Tikriausiai liaupsių susilauks tos savivaldybės, kurios su lėšomis elgiasi atsakingiausiai. Kadangi tikėtina, kad neteisėtas paramos gavimas nėra masinis reiškinys, turint omeny mūsų šalies ekonominę padėtį, ypač regionuose, savivaldybės ieškos kitokių būdų nemokėti pašalpų, tikėdamosi gero įvertinimo.
Šiam tikslui ministerija įkūrė Socialinės pagalbos tarnybą. Tai mobili specialistų grupė, sudaryta iš Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistų. Ji jau nuo liepos važinėja po regionus.
Taip pat skaitykite: Kriterijai socialinei paramai šeimoms
Komandos narius ypač „įkvėpė“ apsilankymas vienos socialinę pašalpą gaunančios šeimos gyvenamojoje vietoje, kur aptiko statybininkus, statančius namą, ir atvejis, kai socialinės paramos gavėjas samdėsi namų tvarkytoją. Socialinės pagalbos tarnyba jau apsilankė Kaišiadorių, Telšių, Švenčionių, Tauragės, Šilutės, Elektrėnų, Marijampolės, Lazdijų, Utenos rajonuose, Panevėžyje ir Šiauliuose.