Netekties skausmas ir taip yra nepakeliamas, o kai dar prisideda finansinės problemos, situacija tampa dar sudėtingesnė. Lietuvos valstybė numato tam tikrą paramą tokiose situacijose, tačiau ji dažnai nepadengia visų išlaidų. Svarbu kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių - kartais galima gauti papildomą vienkartinę pašalpą, ypač jei šeima yra pripažinta socialiai remtina.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma socialiai remtina šeima Lietuvoje, kokie kriterijai taikomi, ir kokią paramą tokios šeimos gali gauti.
Kriterijai Socialiai Remtinai Šeimai
Naujasis nekilnojamojo turto mokesčio modelis numato tam tikrus kriterijus, pagal kuriuos šeima gali būti pripažinta socialiai remtina. Jeigu tame pačiame name yra socialiai remtina šeima arba šeima, turinti daug vaikų, arba yra kitų priežasčių, atitinkančių kriterijus, šeima gali kreiptis į savivaldybę ir prašyti, kad nekilnojamojo turto mokesčio tarifas būtų sumažintas arba pakeistas. Taigi, tame pačiame name už tokį patį būstą gali būti nustatyti absoliučiai skirtingi tarifai.
Pažymėtina, kad savivaldybės sprendimas dėl tarifų turi atitikti tam tikrus kriterijus. Konkretūs kriterijai, pagal kuriuos šeima pripažįstama socialiai remtina, gali skirtis priklausomai nuo savivaldybės.
Paramos Šaltiniai ir Galimybės
Jei asmuo mirė darbo nelaimės ar profesinės ligos rezultate, situacija šiek tiek geresnė - tokiais atvejais valstybė gali padengti didesnę dalį išlaidų. Lietuvoje veikia kelios labdaros organizacijos, kurios padeda tokiose situacijose. “Maisto bankas” kartais organizuoja specialias rinkliavos akcijas konkretiems atvejams. “Caritas” organizacija taip pat gali suteikti paramą - ne tik finansinę, bet ir praktinę pagalbą tvarkant dokumentus ar ieškant kitų paramos šaltinių. Lietuvių bendruomenės užsienyje taip pat dažnai organizuoja rinkliavos akcijas.
Taip pat skaitykite: Pagalba socialinės rizikos šeimoms
Kiti paramos šaltiniai:
- Bažnyčios ir religinės bendruomenės.
- Socialiniai tinklai ir vietinė spauda.
Svarbu kreiptis kuo greičiau, nes kai kurios organizacijos turi ribotus biudžetus ir pagalba teikiama eilės tvarka.
Patarimai kreipiantis pagalbos:
- Būkite pasiruošę pateikti visą reikalingą informaciją.
- Nevenkite kalbėti apie savo situaciją atvirai.
Taip pat galima derėtis su palaikų pervežimo įmonėmis dėl mokėjimo dalimis. Daugelis įmonių supranta šeimų sunkumus ir gali pasiūlyti mokėjimo grafiką.
Iššūkiai ir Problemos
Žvelgiant į skirtingas savivaldybes, naujosios taisyklės dėl nekilnojamojo turto mokesčio gali atrodyti nesąžiningos. Pavyzdžiui, Vilniuje mediana bus viena iš aukščiausių Lietuvoje, o tai reiškia, kad didesnės vertės būsto savininkai nemokės mokesčio, jei deklaravo gyvenamąją vietą, tačiau mažesniuose miesteliuose tokios pat vertės būsto savininkai turės mokėti.
Taip pat skaitykite: Lietuvos šeimų parama
Pasak D. Čibirienės, žmonių, kurie su savo šeima gyvena įsigytame būste, likimas - savivaldybių rankose. Jų laukia nekilnojamojo turto mokestis, kuris varijuoja 80 kartų į vieną ir į kitą pusę - kaip nustatys savivaldybė, kaip ji susimils nustatyti tą nekilnojamojo turto mokesčio tarifą.
Jeigu gyventojui pasirodytų, jog nustatytas tarifas per didelis - jis turi teisę ginti savo nuomonę, tačiau toks procesas nebus labai lengvas.
Dar viena problema - pačios deklaracijos. Anot D. Čibirienės, tokiu atveju, ginčams vietos jau nebelieka. Tu negalėsi jų užginčyti, galėsi tik kreiptis į teismą, kad teismas pasakytų, kad ši deklaracija yra neteisinga, o deklaracija bus generuojama iš dviejų šaltinių - iš Registrų centro, kuriame gali būti tiesiog klaidingai suvesti duomenys.
Socialiai Remtinų Šeimų Integracija į Bendruomenę
Akivaizdu, kad visuomenės požiūris į socialinių būstų gyventojus yra labiau neigiamas nei teigiamas. Kai kuriuose rajonuose žmonės labai aktyviai reiškia savo nuomonę ir netgi eina į savivaldybės administraciją ar pas merą sakydami, kad jokiu būdu nenori socialiai remtinų šeimų kaimynystės.
Šakių rajono savivaldybės administracija apie vykdomą apklausą apskritai nėra girdėjusi. Anot savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos Ilonos Šeflerienės, nėra ir tokios informacijos, kad būtų kreipęsi pilietiški gyventojai ir pareiškę savo nuomonę apie socialiai remtinų šeimų kaimynystę ar apie pačią apklausą.
Taip pat skaitykite: Parama daugiavaikėms šeimoms Lietuvoje
Savivaldybės Ūkio, architektūros ir investicijų skyriaus projektų koordinatorė Agnė Grybaitė sako, kad savivaldybės taryba jau prieš kelerius metus yra nusprendusi rajone už Europos Sąjungos skiriamas lėšas (beveik 400 tūkst. eurų) iki 2019 m. nupirkti 23 socialinius būstus, o ne statyti naujus namus.
Ankstyvoji Reabilitacija ir Pagalba Šeimoms, Auginančioms Vaikus su Raidos Sutrikimais
Pasaulyje, tarp per metus gimusių vaikų, vidutiniškai 3% nustatoma raidos sutrikimų. Raidos sutrikimams rizikos grupei priskiriami vaikai, turintys neurologinių, psichomotorinio vystymosi problemų, mažo svorio ir neišnešioti, priklausantys socialinės rizikos šeimoms (alkoholizmas, narkomanija ar kitos priklausomybės, skurdas šeimoje turi didelę įtaką raidai) ar jau gimę su nustatytais sutrikimais.
Vaikams, kurie turi raidos sutrikimus arba rizikos veiksnius sutrikimams išryškėti, dažniausiai reikia įvairių specialistų teikiamos kompleksinės pagalbos (medicininės, ugdomosios, socialinės, psichologinės), taip pat šiems vaikų šeimoms būtina parama ir palaikymas, informacija apie vaiko negalią, pagalbos būdus ir pan. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, tokio pobūdžio pagalba teikiama ankstyvosios reabilitacijos tarnybose.
Svarbu analizuoti sistemiškai, atsižvelgiant į platesnį kontekstą. Pasak Aliauskienės (2005), Lietuvos ankstyvosios intervencijos vaikystėje konteksto prieštaringumas pasireiškia tuo, kad naujo tipo ankstyvosios reabilitacijos tarnybos sutrikusios raidos vaikams buvo kuriamos ir veikia nepakankamai įvertinus socialinę kultūrinę aplinką bei stokojant teorinio metodologinio pagrindimo. Socialinio darbuotojo ir šeimos sąveika laikytina viena iš svarbiausių geros pagalbos kriterijų. Gimus neįgaliam vaikui, šeima susiduria su netikėtais sunkumais.
Dauguma šių specialistų tiesiogiai dirba su vaiku, o socialinis darbuotojas dirba su artimiausia vaikui aplinka - tėvais ir šeima. Pagrindinis darbo tikslas - atkurti (jei yra nutrūkę) kliento ryšius su aplinka, padėti jam įsijungti į visuomenę, skatinti žmogų, stiprinti jo motyvaciją siekti kaip galima geresnės socialinės veiklos.
Ankstyvosios reabilitacijos tarnybos specialistai, orientuojami dirbti korekcinį darbą su vaikais, mažai kreipia dėmesio į socialinę psichologinę pagalbą šeimai. Tyrimui pasirinktos šeimos, su kuriomis dirba socialinis darbuotojas ir, kurioms paskirta „socialinė šeimos reabilitacija“ - konsultacijos, skirtos spręsti šeimos socialines problemas.
Raidos rizika - nustatoma, kai yra reali galimybė sutrikimui išryškėti. Išskiriami trys rizikos veiksnių tipai: 1) rizikos veiksniai, esant specifinei klinikinei būklei ar sindromui (pvz., Dauno sindromas); 2) socialiniai rizikos veiksniai (deprivacija ir kt.); 3) biologiniai rizikos veiksnių (pvz., neišnešioti naujagimiai).
Šeimos Funkcijos ir Socialinis Darbas su Šeima
Socialiniame darbe šeima dažnai nagrinėjama kaip sistema. L. ius grupėse, šeimos struktūrą ir socialines sistemas (Johnson, 2001). Socialinė sistema - tam tikras vientisas derinys, kurio pagrindiniai elementai - žmonės ir jų tarpusavio santykiai (Lelikienė, 1997). Sisteminiu požiūriu šeima yra santykis tarp visų jos narių tinklas. Šeima - tai visų pirma individo, ir joje individas veikia kaip subsistema (Pivorienė, 2001).
Žiūrint į šeimą kaip į sistemą, vadovaujamasi nuostata, kad šeima yra lyg gyvas organizmas, jungiantis atskiras savo ląsteles - šeimos narius, o ne vien tik jos narių suma. Šeimai galioja tie patys dėsniai, kaip ir bet kuriai kitai sistemai. Sistema negali ilgą laiką egzistuoti atskira nuo aplinkos, todėl ji turi būti pakankamai atvira, kad galėtų priimti išorinius išteklius.
Šeimoje žmones jungia nuolatiniai jos narių santykiai. Šie santykiai leidžia šeimai būti unikalia sistema. Šeimos sistema ypatinga tuo, kad jos narius sieja stiprūs abipusiai ryšiai ir įsipareigojimai, jos nariai daug laiko praleidžia kartu, šeima daro labai didelę įtaką savo nariams.
Šeima atlieka pagrindinį vaidmenį asmenybės socializacijoje. Šeimoje vyksta ankstyvasis vaiko socializacijos procesas: formuojasi vaiko socialiniai įgūdžiai, vertybės, vaikas išmoksta elgesio normas, įsisavina socialinius vaidmenis - sūnaus, dukters, brolio. Kartu šeima yra ir emocinė sistema, į kurią įeina visi šeimos nariai (tiek gyvi, tiek mirę, tiek gyvenantys šeimoje, tiek atskirai).
Daugelis mokslininkų teigia, kad šeima kaip bendruomenė atlieka tam tikras funkcijas, kurios apima visas gyvenimo sritis. Šeimos funkcija - tai šeimos gyvenimo sritis, kuri yra tiesiogiai susijusi su jos narių tam tikrų poreikių tenkinimu. Funkcijos suprantamos ir kaip elgesys, kuris pasireiškia šeimos viduje, t. y. vidinės taisyklės, kiekvieno nario turimos pareigos.
Šeimai pereinant iš vienos stadijos į kitą, reikalingos naujos funkcijos. Pavyzdžiui, sukūrus šeimą - vyksta pasiskirstymas pareigomis; gimus vaikui - atsiranda būtinybė pertvarkyti funkcijas, sukurti naujas, t. y. prisiimti tėvų vaidmenis ir pareigas.
Akivaizdu, kad buitis, vaikai, intymus ir šeimyninis gyvenimas - yra pagrindinės šeimos gyvenimo sritys. Šeimos, kaip vienos iš socialinių struktūrų, paskirtis bei funkcijos (įvairiuose literatūros šaltiniuose) visuomenėje ir atskiro žmogaus gyvenime traktuojamos įvairiai.
Z. Bajorikūnas (1997), nurodo tokias šeimos funkcijas kaip vaikų gimdymo ir auginimo, tautos tęstinumo, ūkinę, ekonominę, komunikacinę, rekreacinę, seksualinę. ienė, 2001). Autorė mini, kad kai kurios šeimos funkcijos vaiko negalios atveju sustiprėja. Tai - mokomoji, vaiko slaugos/priežiūros funkcijos, kurios įprastomis sąlygomis priklauso kitoms socialinėms struktūroms atsakomybei.
Šeimoje vaikas jaučiasi saugus, nes žino kaip ir kada reikia elgtis, koks elgesys yra geras, o koks smerktinas. Šeimoje paprastai galioja tam tikros taisyklės, aiškios ribos, kitaip sakant - pozityvi disciplina. Tėvai išmoko vaikus nusistatyti elgesio ribas, jų nuosekliai laikytis.
Nepaprastai svarbi šeimos funkcija yra visapusiškai palaikyti jos narius, padėti jiems prisitaikyti prie naujų sąlygų. Streso atveju, esant situacijoms, kurios kenkia šeimos narių fizinei ir psichinei sveikatai, ši funkcija tampa ypatingai svarbia kiekvienam šeimos nariui (Matulienė, 1997).
| Funkcija | Aprašymas |
|---|---|
| Vaikų gimdymas ir auginimas | Užtikrina kartų tęstinumą ir vaikų priežiūrą |
| Ūkinė ir ekonominė | Aprūpina šeimą materialiniais ištekliais |
| Komunikacinė | Užtikrina bendravimą ir informacijos perdavimą |
| Rekreacinė | Organizuoja laisvalaikį ir poilsį |
| Seksualinė | Tenkina intymius poreikius |
| Socializacijos | Įdiegia visuomenėje priimtinas normas ir vaidmenis |
| Emocinio stabilumo | Suteikia meilę, rūpestį ir priklausymo jausmą |