Jaunimas - tai socialinė grupė, kuri užtikrina perimamumą ir raidą visuomenėje. Jaunimo įtaka visuomenės pokyčiams didžiulė. Kiekvienai naujai kartai tenka spręsti konkrečios socialinės realybės padiktuotas problemiškas situacijas.
Jaunimo politikai įtakos turi tai, kad nėra vieningo konceptualaus jaunimo kaip socialinės grupės apibrėžimo ir nėra sisteminių priemonių spręsti jaunimo problemoms visuomenėje. Remiantis valstybine jaunimo politikos koncepcija, jaunimas apibūdinamas kaip 16-29 metų amžiaus visuomenės narių grupė, apimanti asmenybės formavimosi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje laikotarpį gyvenančius asmenis.
Tačiau Lietuvos jaunimas menkai integruotas dabartinėje visuomenėje. Jis dažnai jaučiasi ignoruojamas ar nepasirengęs konkuruoti dabartinėje rinkoje, tačiau ir pats nerodo didesnių pastangų šiai socialinei atskirčiai įveikti. Reikalingas valstybės paskatinimas, geresnių sąlygų sukūrimas, kad jauni žmonės dalyvautų sprendžiant jaunimo bei globalias problemas.
Valstybinėje jaunimo politikos koncepcijoje formuluojami pagrindiniai valstybinių institucijų veiklos tikslai, principai ir kryptys, sprendžiant jaunimo problemas. Ši koncepcija buvo apsvarstyta ir jai buvo pritarta diskusijoje jaunimo politikos klausimais, kuri Seime įvyko 1995 m. gruodžio mėnesį.
Šiuo klausimu 1996 m. sausio 23 d. buvo priimtas specialus nutarimas Nr. I-1182, o 1996 m. vasario 6 d. Seimo nutarimu buvo sudaryta Seimo jaunimo reikalų komisija. Ši komisija surengė pasitarimą, kuriame dalyvavo jaunimo organizacijų ir suinteresuotų valstybės institucijų atstovai. Pasitarimo dalyviai iš esmės pritarė valstybinei jaunimo reikalų koncepcijai ir pasiūlė ją pateikti svarstyti Seime.
Taip pat skaitykite: Jaunimo judėjimas ir migracija
Vaikų ir jaunimo teisių apsauga yra sudėtinė visos žmogaus teisių sistemos dalis. Vaikai ir jaunimas yra labiausiai pažeidžiama visuomenės dalis. Intensyvių politinės, socialinės ir ekonominės kaitos procesų laikotarpiu priimant politinius sprendimus nepakankamai skiriama dėmesio išteklių perskirstymo, investicijų ir infrastruktūros plėtros, atsižvelgiant į vaikų ir jaunimo interesus, klausimus.
Nors vaikų ir jaunimo teisės neretai tampa politinio rungimosi priemonėmis, tačiau realų jų įgyvendinimą užgožia ekonominiai, finansiniai, politiniai, saugumo, užsienio politikos ir kiti šalies „makrointeresai“. Kitaip tariant, kai pažeidžiamiausia visuomenės grupė susiduria su daugybe naujų problemų ir kai jai labiausia reikia dėmesio ir paramos, šalies politikos akcentai būna sudėti kitur.
Vaikai yra bene vienintelė visuomenės amžiaus grupė, kurios teisės, jų apimtis bei realus įgyvendinimas visiškai priklauso tik nuo kitos socialinės grupės - suaugusiųjų. Šiuo požiūriu vaikų teisės, kaip sudėtinė žmogaus teisių sistemos dalis, skiriasi, pavyzdžiui, nuo moterų, kalinių, žmonių su negalia, tautinių mažumų ir kitų socialinių grupių teisių įgyvendinimo, nes daugeliu atvejų šioms grupėms priklausantys asmenys savo teisėmis gali atstovauti patys, jas ginti, protestuoti, kai jų yra nepaisoma, arba įgyvendinti savo interesus savarankiškai, politinėmis priemonėmis.
Tuo tarpu vaikų teisės yra tik suaugusiųjų supratimo ir malonės reikalas. Tiek vaikų, tiek jaunimo teisių užtikrinimas sietinas su ypatinga žmogiškojo orumo patirtimi, kurios neturintis jaunas žmogus nebus linkęs pripažinti jo ir kitam žmogui.
Vaikai ir jaunimas sudaro žymią visuomenės dalį, todėl pagal šios gyventojų grupės gyvenimo kokybę galima daug ką pasakyti ir apie visą visuomenę, ypač apie jos perspektyvas. Vaikų ir jaunimo teisės įtvirtinamos tiek specialiai tam skirtais tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais, tiek ir teisės aktais, kurių tikslas yra reguliuoti plataus pobūdžio teisinius santykius.
Taip pat skaitykite: Socialinės rizikos jaunimas ir užimtumas
Lietuva 1992 m. sausio 5 d. prisijungė prie 1959 m. Jungtinių Tautų Organizacijos vaiko teisių deklaracijos ir prie 1989 m. Vaiko teisių konvencijos, kurią Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 1992 m. liepos 3 d. 1996 m. kovo 14 d. Pagrindinis teisės aktas, įtvirtinantis Lietuvos valstybės poziciją įgyvendinant jaunimo politiką, yra 1996 m. birželio 27 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija.
Jos Preambulėje teigiama, jog „jaunystė yra amžiaus tarpsnis, kai formuojasi žmogaus asmenybė, kai jis savarankiškai pradeda dalyvauti gyvenime ir daryti jam įtaką. Šiuo laikotarpiu žmonėms iškyla daug problemų, kurių jie dažnai nesugeba įveikti vien savo jėgomis. Visuomenė per valstybės institucijas gali ir turi prisidėti prie jaunimo problemų sprendimo, daryti teigiamą įtaką jaunos asmenybės formavimuisi bei perėjimo prie savarankiško gyvenimo visuomenėje procesui ir visavertei integracijai į visuomenės gyvenimą“.
Pagrindines Lietuvos jaunimo politikos kryptis šiuo metu reglamentuoja 1996 m. LR Seimo priimta Valstybinė jaunimo politikos koncepcija. Koncepcija, inicijuota pačių Lietuvos jaunimo organizacijų, apibrėžia valstybinę jaunimo politiką kaip valstybinių institucijų veiklą, kuria siekiama sudaryti palankias sąlygas jaunos asmenybės vystymuisi ir dalyvavimui pilnavertiškame visuomenės gyvenime.
Šis dokumentas taip pat numato valstybinės valdžios institucijas, besirūpinančias šios koncepcijos įgyvendinimu: LR Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisija, savivaldybės, LR Vyriausybė ir ministerijos.
LR Seimas, vertindamas diskusijos jaunimo politikos klausimais dalyvių nuomones, taip pat stengdamasis geriau spręsti jaunimo problemas ir sudaryti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimui bei integracijai į visuomenės gyvenimą, nutarė teigiamai įvertinti jaunimo organizacijų tarybos valdybos parengtą Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos projektą.
Taip pat skaitykite: Lietuvos jaunimo problemos
Taip pat įkurti Seime Jaunimo reikalų komisiją ir pavesti jai: aptarti ir suderinti Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos projektą su jaunimo organizacijomis bei visomis suinteresuotomis žinybomis ir pateikti ją Seimui, koordinuoti visus su jaunimo politika susijusius klausimus ir vykdyti šių klausimų sprendimo parlamentinę kontrolę.
LR Seimas 1996 m. birželio 27 d. Nr. I-1413 nutarimu pritarė Valstybinei jaunimo politikos koncepcijai ir pasiūlė LR Vyriausybei patvirtinti Valstybinės jaunimo reikalų tarybos nuostatus, Valstybinio jaunimo fondo sudarymo ir naudojimo tvarką, sudaryti Valstybinę jaunimo reikalų tarybą, parengti Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos įgyvendinimo programą, formuojant 1997 m. valstybės biudžetą numatyti biudžeto asignavimus Valstybiniam jaunimo fondui ir pasiūlyti savivaldybėms suformuoti komisijas, koordinuojančias jaunimo politikos klausimus.
Valstybinė jaunimo politikos koncepcija preambulėje teigiama, jog „Jaunimas yra visuomenės ateitis. Sąlygų intelektualios, pilietiškos, demokratiškos asmenybės formavimuisi sudarymas, jaunimo aktyvaus dalyvavimo politiniame, pilietiniame ekonominiame, socialiniame ir kultūriniame visuomenės gyvenime skatinimas yra svarbiausios valstybinių institucijų veiklos kryptys, garantuojančios stabilų ir sėkmingą visuomenės vystymąsi. ir efektyvius veikimo būdus, įsijungimas į visuomenės gyvenimą ypatingai aktualiu tampa visuomeninių permainų laikotarpiu, kai keičiasi visuomenės vertybės ir poreikiai, žmonių elgesio normos ir gyvenimo stilius“.
Valstybine jaunimo politika siekiama sudaryti palankias sąlygas jauno žmogaus asmenybės formavimuisi bei integracijai į visuomenės politinį, pilietinį, ekonominį, socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Valstybės ir savivaldybės institucijų parama jaunimo organizacijoms ir tarnyboms labiau orientuota į jaunimo lavinimąsi bei socialines problemas.
Kiekvienam jaunam žmogui, atsižvelgiant į valstybės ekonominę situaciją, turi būti sudaromos kuo palankesnės galimybės siekti mokslo ir įgūdžių, pritaikyti išsilavinimą praktinėje veikloje, savo darbu susikurti normalias gyvenimo sąlygas. Galimybė gauti visapusišką, praktiniam gyvenimui ir rinkos poreikiams pritaikytą išsilavinimą negali būti svarstomi kaip antraeiliai ir nespręsti klausimai.
Svarbu padėti jaunimui įsidarbinti arba skatinti jį verstis savarankiška ūkine bei komercine veikla. Būtina pagalba sprendžiant jaunų žmonių gyvenamo būsto ir jaunų šeimų problemas.
Pagal Valstybinę jaunimo politikos koncepciją turėtų būti skatinamas tarptautinis jaunimo bendravimas: sudaromos galimybės geriausiai besimokančiam jaunimui siekti mokslo ir įgūdžių užsienio valstybėse, skatinami tarptautiniai jaunimo mainai.
Valstybinės jaunimo politikos koncepcijos parengimas - tai tik pirmas žingsnis sprendžiant jaunimo problemas. Šio sprendimo sėkmė, efektyvumas priklauso nuo konkrečių priemonių ir būdų, pasitelkiamų koncepcijoje numatytoms priemonėms įgyvendinti.
Pažymėtina, kad iki šiol politikai dažniausiai apsiribodavo deklaratyviais pareiškimais ir naujų struktūrų kūrimu, tuo tarpu paties jaunimo aktyvumas bei dalyvavimas savo problemų sprendime yra nepakankamas, dažniausiai tai tik individualios pastangos ieškoti išeities.
Vaiko teisių įgyvendinimu Lietuvoje rūpinasi daug įvairaus lygmens institucijų. 2001 m. kovo 1 d. buvo panaikinta Respublikinė vaikų teisių apsaugos tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jos funkcijos iš dalies perduotos kitiems Socialinės apsaugos ministerijos ar prie jos veikiantiems padaliniams.
Tačiau dėl to aukščiausiame valstybės valdymo lygmenyje nebeliko institucijos, tiesiogiai atsakingos už vaikų teisių politikos formavimą ir jos įgyvendinimą. Naujai įsteigta Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus institucija užima ypač svarbią vietą vaiko teisių apsaugos srityje, tačiau jo negali formuoti valstybės politikos šioje srityje.
Seime už jaunimo teises, jaunimo politikos formavimą ir jos įgyvendinimo priežiūrą atsakinga Jaunimo ir sporto reikalų komisija. Valstybinė jaunimo reikalų taryba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės yra pagrindinė institucija, atsakinga už jaunimo politikos įgyvendinimą.
Jaunimo teisių apsaugos sritis faktiškai priklauso bet kurios valstybinės valdžios ar valdymo institucijos kompetencijai, todėl viena svarbiausių spręstinų užduočių yra atskirti sritis ir funkcijas, priskirtinas vienos ar kitos institucijos atsakomybei, užtikrinti kryptingą ir koordinuotą jaunimo politikos įgyvendinimą.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba įkurta 1996 metais, LR Seimui priėmus Jaunimo politikos koncepciją, įvardinusią pagrindinius jaunimo politikos principus bei valstybės institucijas, atsakingas už jaunimo politikos principų ir uždavinių įgyvendinimą.
Valstybinės jaunimo reikalų tarybos misija - įgyvendinti priemones, stiprinančias jaunimo motyvaciją ir galimybes įgyti kuo geresnį išsilavinimą, gauti darbą ir įsitraukti į aktyvų ir pilnavertį visuomenės gyvenimą. Valstybinės jaunimo reikalų tarybos tikslas - koordinuoti valstybės institucijų veiklą, sprendžiant jaunimo problemas, remti vykdomus jaunimo projektus bei sudaryti prielaidas naujoms iniciatyvoms atsirasti.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba yra formuojama pariteto principu: 6 Tarybos nariai yra skiriami valstybinių institucijų, 6 deleguoti nevyriausybinės skėtinės organizacijos - Lietuvos jaunimo reikalų tarybos (LiJOT). Tarybos sudėtis dviejų metų kadencijai yra tvirtinama Socialinės ir darbo apsaugos ministro įsakymu.
Pasikeitus Vyriausybės sudėčiai, gali pasikeisti ir Tarybos sudėtis. Taryboje valstybinėms institucijoms atstovauja viceministrai arba atsakingi pareigūnai iš Socialinės apsaugos ir darbo, Kultūros, Vidaus reikalų, Švietimo ir mokslo, Teisingumo ministerijų bei LR Ministro pirmininko aparato.
Valstybinė jaunimo reikalų taryba aktyviai bendradarbiauja su Vokietija, Lenkija, Norvegija, Flandrija, Latvija, Estija, Slovėnija. 2002 metais Taryba kartu su Jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo agentūra bei Lietuvos jaunimo organizacijų taryba yra įsipareigojusi suorganizuoti Baltijos šalių jaunimo ministrų konferenciją.
Taryba yra pasiruošusi ne tik tęsti iki šiol vykdytas programas bei įsipareigojimus, bet ir siekti naujų veiklos galimybių. Bene svarbiausia VJRT veiklos tikslas - jaunimo politikos pagrindų įstatymo projekto ruošimas. Nuo 2000 metų Valstybinė jaunimo reikalų taryba vykdo regioninės plėtros programas, skirtas jaunimo iniciatyvoms kaimuose bei nedideliuose miesteliuose skatinti.
Pagrindinis šių programų tikslas - skatinti savivaldybių jaunimo politikų vystymąsi ir paremti vietinių nevyriausybinių jaunimo organizacijų, moksleivių savivaldos institucijų ir neformalių jaunimo grupių projektus, skirtus savos bendruomenės problemų sprendimui.
2000 metais vykdytos programos „Jaunimas bendruomenei“ dėka beveik visose savivaldybėse atsirado jaunimo reikalų koordinatoriai, savivaldybės pačios pradėjo rūpintis vietinio jaunimo įtraukimu į savivaldos ir vietinės bendruomenės gyvenimą. Į programos įgyvendinimą 2000 metais įsijungė 27 savivaldybės, pateikusios 81 nevyriausybinių organizacijų projektą. Įgyvendinant šiuos projektus dalyvavo 715 projektų vykdytojų ir 15959 dalyvių.
2001 metais Valstybinė jaunimo reikalų taryba vykdo analogišką programą „Jaunimas kaimui“, kurioje jau yra paremti 169 projektai iš 38 savivaldybių. Svarbi Valstybinės jaunimo reikalų tarybos veiklos sritis - jaunimo organizacijų projektų finansavimas, kuriuo siekiama sudaryti jauniems žmonėms savirealizacijos sąlygas bei paskatinti visuomenei reikalingą veiklą.
Jaunimui būdinga savo gyvenimo būdo paieška, dažnai susijusi su rizikingais gyvenimo eksperimentais ir gyvenimo galimybių neišnaudojimu. Valstybinė jaunimo reikalų taryba stengiasi veikti maksimaliai efektyviu būdu - jaunimui skirta veikla įgyvendinama realiai dalyvaujant bendraamžiams (principas „Jaunimas jaunimui“), tiksliausiai galintiems nuspėti jaunimo poreikius ir problemas bei patrauklius veikimo metodus.
Jaunimui skirtus projektus įgyvendina arba jaunimo nevyriausybinės organizacijos, arba NVO statuso neturinčios moksleivių savivaldos institucijos bei neformalaus jaunimo grupės. Jaunimo politikos formavimas ir skatinimas - dar ne rezultatas, užrašytas kokiame nors politiniame dokumente.
Tai - nesibaigiantis procesas, visuomenės dėmesys savo augančiam potencialui. Sėkmė priklauso nuo to, kiek žmonių - suaugusių ir jaunimo - įsitrauks į šį darbą, kaip vaisingai bendradarbiaus valdžia ir nevyriausybinės organizacijos, kaip rimtai bus žiūrima į jaunimą ir keliamas problemas.
Valstybinės jaunimo reikalų tarybos veikla jaunimo labui, finansuojami projektai, jaunimo interesų atstovavimas, jaunimo situacijos tyrimai ir informacija, jaunimo tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas ir kt. Valstybinės jaunimo reikalų tarybos skleidžiama informacija ir teikiamas finansavimas pritraukia vis daugiau jaunimo domėtis savo problemomis ir jas spręsti, įgyvendinant konkrečius projektus.
Jaunimo aktyvumas - vienas iš svarbiausių demokratinės valstybės rodiklių. Galima teigti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima svarius sprendimus jaunimo labui ir siekia aktyvios demokratinės visuomenės statuso.
Jaunimo savanoriška tarnyba (JST) - tai 6 mėn. trukmės ugdomoji savanorystės programa jauniems žmonėms nuo 14 iki 29 m., kurios metu jaunuoliai 40 val. per mėnesį savanoriauja pasirinktoje akredituotoje (statusą galima patikrinti akredituotų organizacijų duomenų bazėje) savanorius priimančioje organizacijoje, kiekvieną mėnesį susitinka su savanorišką veiklą koordinuojančios organizacijos paskirtu mentoriumi, mokosi įveikti sunkumus, apmąstyti patirtį bei įvardyti išmokimus, suformuluoti tobulėjimo kryptis.
JST programos tikslas - padėti jaunam žmogui atrasti patinkančią veiklos kryptį, geriau pažinti save, ugdyti bendrąsias kompetencijas, įgyti darbo patirties ir stiprinti pasitikėjimą savimi.
Savanoriai, kurie savanoriauja ne mažiau kaip 120 val. per 3-6 mėnesius, įgyja JST pažymėjimą - dokumentą, patvirtinantį programos metu įgytus ar sustiprintus įgūdžius, tačiau tik nenutrūkstama 240 val. per 6 mėn. tarnyba suteikia 0,25 stojamojo balo pripažinimą stojant į pirmosios pakopos studijas.
Kaip tapti savanoriu?
- Užsiregistruoti internetu JRA puslapyje arba susisiekti su JST koordinatoriumi el. paštu / telefonu ir sutaria laiką dėl informacinio susitikimo. Per 7 kalendorines dienas nepateikus atsakymo dėl apsisprendimo dalyvauti programoje, vieta perleidžiama sekančiam kandidatui.
- Į programą savanoriai kviečiami iš eilės pagal registracijos laiką ir laisvų vietų programoje skaičių toje savivaldybėje, į kurią savanoris registravosi.
- Savivaldybėse programos vietų skaičius ribotas, todėl užsiregistravusieji, tačiau nepatekusieji į programą savanoriai bus pakviesti atlikti tarnybą atsiradus galimybei.
- Atkreipiame dėmesį, jog labai svarbu įvesti teisingą telefono numerį ir el. pašto adresą. Taip pat nepamirškite tikrinti elektroninio pašto, kuriuo registravotės!
- 2 kartus per metus yra skelbiamos pagrindinės registracijos į JST programą, kuriose gali registruotis jaunuoliai iš visų Lietuvos savivaldybių. Taip pat yra skelbiamos 3-4 papildomos registracijos į laisvas JST programos vietas konkrečiose savivaldybėse bei papildomos registracijos į savivaldybių papildomai finansuojamas JST įgyvendinimo vietas.
- Sudalyvauti informaciniame susitikime.
- Informacinio susitikimo metu pristatoma JST programos eiga ir sąlygos, nustatomos jaunuolių galimybės ir poreikiai, padedama pasirinkti savanorius priimančią organizaciją.
- Sudalyvauti trišaliame savanorio, kuratoriaus ir mentoriaus susitikime.
- Susitikimo metu aptariami visų lūkesčiai, galimybės, sutarties pasirašymo eiga ir savanorystės pradžia. Taip pat savanorystės tikslai ir veiklos, kurias savanoris vykdys pasirinktoje savanorius priimančioje organizacijoje.
- Pasirašyti trišalę sutartį su pasirinkta savanorius priimančia ir savanorystę koordinuojančia organizacija.
- Sutartyje pateikiamos visų šalių pareigos ir teisės, apibrėžiama veiklos apimtis, savanorystės laikotarpis, savanorio funkcijos ir (ar) savanoriškos veiklos tikslai.
- Jeigu savanoriui nėra 18 metų, turi būti vieno iš tėvų / globėjų leidimas dalyvauti savanoriškoje veikloje.
- Pradėti savanorystę: pildomi skaitmeniniai savanorio veiklos žiniaraščiai (grafikai) www.volunteering.lt savanorio paskyroje, vyksta reguliarūs susitikimai su mentoriumi (bent 1 kartą per mėn.), kurių metu atliekami įgūdžių lavinimo bei patirties aptarimai ir išduodami skaitmeniniai kompetencijų ženkliukai ir kuratoriumi (bent 2 kartus per mėn.).
- JST programa turi savitą struktūrą ir neatsiejamus komponentus - tai ne tik intensyvi tarnyba, tačiau ir reguliarūs susitikimai su kuratoriumi bei mentoriumi, darbas bendrųjų kompetencijų lavinimo temomis, todėl savanoriška veikla, kuri vyko ne programos rėmuose, nesuteikia 0,25 stojamojo balo. Tik savanoriai, kurių tarnybos valandų apskaita reguliariai pateikiama Jaunimo reikalų agentūrai bei vyksta nuolatinis darbas su savanorystę koordinuojančios organizacijos mentoriumi, įgyja tam skirtą specialų pažymėjimą, suteikiantį stojamojo balo dedamąją.
- Užduotys ir savanoriškos veiklos grafikas derinami individualiai su kuratoriumi.
Svarbu prisiminti:
- JST pažymėjimas, suteikiantis 0,25 stojamojo balo, išduodamas jei savanoris sėkmingai įveikia programą pagal visus reikalavimus.
- JST turi būti vykdoma ne mažiau kaip 35 val. per mėnesį ir ne mažiau kaip 240 val. per 6 mėnesius.
- JST programos metu savanoris turi įgyti ne mažiau kaip 5 skaitmeninius kompetencijų ženkliukus savo badgecraft.eu paskyroje. Ženkliukus išduoda mentorius.
- Savanoris gali be pateisinamos priežasties nevykdyti veiklos 2 kartus (ne daugiau kaip po 1 savaitę kiekvieną kartą ir ne daugiau kaip 2 savaites iš viso) per visą JST vykdymo terminą.
- Savanoriška veikla gali būti vykdoma nuotoliniu būdu, tačiau ne daugiau kaip 12 val. per mėnesį, tai turi būti nurodyta savanorio veiklos grafike.
- Savanorio individuali, ne priimančiosios organizacijos veiklos vietoje vykdoma, savanoriška veikla gali sudaryti ne daugiau kaip 20% arba ne daugiau kaip 8 val. savanorio mėnesio JST laiko.
- Jaunuoliai, kurie užsiregistravo, bet nepateko į programą, bus laikomi rezerviniais iki 2 metų. Po 2 metų jie turės registruotis į programą iš naujo.
- JST pažymėjimą išduoda Jaunimo reikalų agentūra.
- JST pažymėjimo laikas neribojamas, tačiau sprendimas dėl neformaliuoju būdu įgyjamų kompetencijų pripažinimo priimamas kiekvienų metų pabaigoje Lietuvos universitetų rektorių konferencijoje.
- Nuo 2021.07.20 mokiniams, kurie pateikia pažymėjimą, patvirtinantį atliktą 6 mėn. trukmės Jaunimo savanorišką tarnybą - įskaitoma ir socialinė-pilietinė veikla.
Dažniausiai užduodami klausimai apie Jaunimo savanorišką tarnybą
Koordinojama JST programa šiose savivaldybėse:
- Vilniaus apskr. regione:
- Vilniaus m. sav.
- Vilniaus r. sav.
- Šalčininkų r. sav.
- Švenčionių r. sav.
- Ukmergės r. sav.
- Širvintų r. sav.
- Trakų r. sav.
- Elektrėnų sav.
- Utenos apskr. regione:
- Molėtų r. sav.
- Anykščių r. sav.
- Utenos r. sav.
- Ignalinos r. sav.
- Zarasų r. sav.
- Visagino sav.
- Kauno apskr. regione:
- Jonavos r. sav.
- Birštono r. sav.
- Prienų r. sav.
- Kaišiadorių r.
