Didžiojoje Britanijoje netyla diskusijos dėl galimybių kontroliuoti migrantus iš kitų Europos Sąjungos šalių. Nuo Naujųjų metų rumunai ir bulgarai Anglijoje ir visoje ES turės tokias pačias teises dirbti, kaip ir visi kiti bendrijos piliečiai.
Ministras pirmininkas Davidas Cameronas siūlo įvesti įstatymus, kurie leistų deportuoti benamius migrantus bei apribotų teisę į įvairias socialines išmokas siekiant sustabdyti socialinį turizmą.
Ministras pirmininkas Davidas Cameronas nori pasiųsti aiškią žinią šių dviejų šalių gyventojams, kad gyventi Anglijoje nebūtinai bus lengva. Praėjusią savaitę D. Cameronas paskelbė apie planus apriboti Rytų Europos migrantų teises į socialines išmokas, o ES paragino peržiūrėti bendrijos laisvojo judėjimo principą.
Tačiau D. Cameronas Rytų partnerystės susitikime Vilniuje praėjusią savaitę nuomonės nepakeitė ir sakė, kad savo veiksmais jis atstovauja rinkėjų nuomonei: „Manau, kad Europos komisaro pasisakymas buvo visiškai netinkamas. Didžioji Britanija - viena atviriausių, dosniausių, tolerantiškiausių šalių visame pasaulyje, ir teigti priešingai tikrai neteisinga. Bet manau, kad mūsų dosnumu neturėtų būti piktnaudžiaujama. Komisarui nederėjo taip teigti, ypač kai jo atlyginimas yra ir iš britų mokesčių mokėtojų pinigų.
Tuo metu eurokomisaras L. Andoras BBC pokalbių laidoje „Hard Talk“ sakė, kad, kai Didžioji Britanija oficialiai paskelbs apie taisyklių pakeitimus, Europos Komisija svarstys, ar jos sutampa su ES teise ir įstatymais: „Įmanoma siūlyti pakeitimus, tačiau turi būti išmintingi argumentai, kodėl to reikia. Nesakau, kad Didžioji Britanija atgrasi šalis, tačiau yra rizika tokia tapti dėl neatsakingų pareiškimų ir jei kalbos bus neapgalvotos, o politinės diskusijos bus neparemtos analizėmis.“
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Deja, L. Andoro nuomone, valdančių politikų kalboje atsispindi retorika, kurią naudoja ksenofobiški politikai ar politinės jėgos.
Praėjusiais metais leidimus apsistoti ir dirbti Didžiojoje Britanijoje gavo kiek daugiau nei 1 tūkst. bulgarų ir beveik tiek pat rumunų. Migracijos specialistai mano, kad nuo 2014 m. į šalį kasmet gali atvykti apie 50 tūkst. bulgarų ir rumunų. Tačiau šiose šalyse atliktos apklausos rodo, kad tik nedidelė dalis žmonių rinktųsi dirbti Jungtinėje Karalystėje.
Didžiojoje Britanijoje gyvenantis politologas Ainius Lašas sako, kad anksčiau per apklausas emigraciją didele problema laikė apie 5 proc. žmonių, dabar - jau ketvirtadalis. Be to, dideliems imigracijos srautams nepritaria daugiau kaip 50 proc. verslininkų. „Jie mano, kad su emigracija nesusitvarkoma ir tai turi neigiamą įtaką Didžiajai Britanijai bei jos ūkiui. Visų pirma atvažiuoja labai daug žemesnio išsilavinimo žmonių, kurie bando pasinaudoti socialine Didžiosios Britanijos sistema ir tai apsunkina pačią Didžiosios Britanijos sistemą“, - kalba A.
Daugelį britų gąsdina 2004 m. patirtis. Nuo tada naujųjų ES narių iš Rytų Europos piliečiai galėjo laisvai ieškoti darbo kitose šalyse. Prieš tai buvo prognozuojama, kad į Didžiąją Britaniją atvyks apie keliolika tūkstančių lenkų, tačiau jų dabar šalyje apie 700 tūkst.
Tačiau ES pareigūnai britams primena, kad nuo 2004 m. Eurokomisaras L. Andoras pabrėžia, kad Anglijoje per mažai kalbama apie teigiamus laisvojo žmonių judėjimo aspektus ir per daug susitelkiama į pavienius atvejus.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
D. Cameronas, norėdamas sumažinti imigraciją iš Rytų Europos, kalba apie tokias priemones: naujiesiems imigrantams pirmuosius tris nedarbo mėnesius nebūtų mokamos išmokos; praėjus šešiems mėnesiams ir nesusiradus darbo, išmokų mokėjimas būtų nutrauktas; neieškantieji darbo į šalį negalėtų sugrįžti 12 mėnesių.
Taip pat planuojama mažinti vaiko išmokas, deportuoti benamius imigrantus, o darbdaviams, mokantiems mažesnį nei minimalų atlyginimą, skiriamos baudos būtų padidintos keturis kartus. Tokios taisyklės būtų taikomos ne tik bulgarams ar rumunams, bet visiems rytų Europos imigrantams, tarp jų ir maždaug 95 tūkst.
Rumunų politologas, politikos mokslų fakulteto Bukarešte dekanas Kristianas Pirvulesku sako, kad tuo netiki, nes jau emigravo per 3 mln. rumunų. 1 mln. išvyko į Italiją, tiek pat - į Ispaniją, likusieji - į kitas šalis.
„Britų valdžios pareiškimai dėl galimos rumunų invazijos yra populistiniai ir neturi jokio ekonominio ir socialinio pagrindo. Rumunams dėl kalbos daug patogiau keliauti į Ispaniją, Italiją, netgi Prancūziją, o ne į Didžiąją Britaniją. Rumunų kalba priklauso romanų kalbos grupei, todėl žmonės daug greičiau išmoksta italų ar ispanų kalbą“, - sako K. Todėl, jo nuomone, tiek daug rumunų po 2007 m.
Didžiojoje Britanijoje apie imigracijos keliamas problemas viešai kalba vis daugiau žmonių. BBC valdybos pirmininkas Lordas Pattenas įspėjo, kad Europos šalių nacionaliniai lyderiai pastaruoju metu tampa bejėgiai norėdami kontroliuoti imigraciją ir vis mažiau politikų gali priimti reikiamus sprendimus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Šių metų pavasarį britų valdžia pradėjo planus organizuoti kampaniją, kuria bulgarus ir rumunus įspėtų, kad Didžiojoje Britanijoje jų nebūtinai laukia geresnės gyvenimo sąlygos. Tai teko patirti ir bulgarui Stojanui. Jis pasakoja, kad, lankydamasis Londone, matė iškabintus plakatus, kuriuose rašoma, kad 29 mln. rumunų ir bulgarų nuo sausio 1 d. „Tačiau Bulgarijoje gyvena 7 mln., Rumunijoje - 21 mln., todėl net žmonių neužtenka. Didžiojoje Britanijoje jie elgiasi su mumis kaip su antrarūšiais, pigia darbo jėga, nors daug žmonių, kurie ten išvyko, yra aukštesnio išsilavinimo.
A. Lašas patvirtina, kad vyksta tokios kampanijos ir jos vykdomos iš vyriausybės pusės. Netgi dedami skelbimai, užrašoma ant automobilių, kad bus deportuojami visi nelegalai.
Nuo tada, kai 2007 m. Bulgarija ir Rumunija įstojo į ES, norintieji įsidarbinti Didžiojoj Britanijoje turi gauti leidimą dirbti, leidimą turi gauti ir darbdaviai. O jei į tas pačias pareigas pretenduoja ir bulgaras, ir britas, pirmenybė turi būti suteikta britui.
„Kai kurie politikai daro didelę neigiamą įtaką viešajai nuomonei. Visuomenėje mus pavertė atpirkimo ožiais, nors nėra jokių statistinių ar integracijos problemų. Toks požiūris mus žeidžia, mes nenusipelnome, kad su mumis, ES piliečiais, būtų taip elgiamasi.
Didžiosios Britanijos įmonės ėmė aktyviai kviesti rumunus nuo 2014 m. dirbti padavėjais, akušerėmis, viešbučių tarnautojais. Kiekvieną savaitę Bukarešte vykstančiose darbo mugėse rumunai viliojami „kasdien mokamais grynaisiais“ ir darbu, kuriame „anglų kalba nebūtina“. O migracijos kritikai perspėja, kad tikėtinai šalį užplūsiantys rumunai sukels problemų socialinių paslaugų sferoje, patiems britams bus sunkiau susirasti darbą.
Švietimo sistemos atstovai jau dabar sako, kad daug kur trūksta pradinių mokyklų. „Imigrantai yra jauni darbininkai, jie pajėgūs rasti darbą žemės ūkyje, paslaugų sektoriuje. Tikrai yra labai nedaug rumunų, kurie išvyksta tik dėl to, kad galėtų pasinaudoti socialinėmis pašalpomis. Net kai yra problemų dėl nedarbo, jie nepiktnaudžiauja socialine parama“, - sako politologas K. Pirvulesku.
Didžioji Britanija - ne vienintelė šalis, kuri nori imtis priemonių siekiant pristabdyti imigrantus. Vokietijoje jau susidarė nemažos rumunų ir bulgarų bendruomenės. Šios vasaros viduryje vidaus reikalų ministras Hansas Peteris Friedrichas pareiškė, kad turtingos šalies socialinėmis pašalpomis siekiantys pasinaudoti ekonominiai imigrantai jau tapo našta socialinėms tarnyboms. Ministras žadėjo imtis priemonių, kad piktnaudžiauti siekiančius migrantus būtų galima deportuoti be teisės sugrįžti.
Pasak politologo A. Lašo, padėtis didžiojoje Britanijoje taip pat gali tik aštrėti. Tai susiję ne tik su srautų dydžiu, bet ir su vidaus politika.
Imigracijos srautai į Didžiąją Britaniją
Žemiau esančioje lentelėje pateikiami duomenys apie imigracijos srautus į Didžiąją Britaniją iš įvairių šalių.
| Šalis | Imigrantų skaičius |
|---|---|
| Lenkija | 98,235 |
| Airija | 40,000 |
| Švedija | 60% tarp naujų Vidurio ir Rytų šalių narių piliečių |
| Bulgarija | ~1,000 (2013 m.) |
| Rumunija | ~1,000 (2013 m.) |
Šaltinis: įvairūs statistiniai duomenys ir tyrimai.
Žemėlapis, atspindintis Jungtinės Karalystės balsavimą dėl "Brexit".
Šiandien LR Ūkio ministerijoje prasidėjusį Socialinio verslo forumą užplūdo rekordinis dalyvių skaičius. Per tris metus stipriai išaugęs renginys šiandien jau nepalieka abejonių - Lietuvoje pamažu įsižiebia judėjimas, kuris turi naują požiūrį į socialinių problemų sprendimą. Kaip teigė forumo dalyvius pasveikinęs Ūkio viceministras Gediminas Onaitis, socialinis verslas yra fantastiškas ekonomikos skatinimo įrankis, kuris suteikia nevaržomą galimybę įgyvendinti idėjas. Su forumo dalyviais patirtimi dalinsis Europiniu lygmeniu veikiantys ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Estijos, Norvegijos, Danijos, Austrijos.
Ūkio viceministras G. Onaitis forume pabrėžė, kas labai svarbu, kad nauja socialinio verslo koncepcija ir žinios apie ją pasiekų suinteresuotas grupes, būtų sukurti įrankiai skirti socialiniams verslams. Britų Tarybos direktorius pasidžiaugė augančia socialinio verslo svarba, LR Ūkio ministerijos aktyviu įsitraukimu. Tuo tarpu Claire Lawrence, Jungtinės Karalystės ambasadorė, pabrėžė, kad Didžiojoje Britanijoje socialinis verslas nėra naujiena. Akivaizdu yra tai, kad tokio pobūdžio veiklą vykdančių organizacijų skaičius sparčiai auga. Netgi vienas populiarių Didžiosios Britanijos virtuvės šefų, Jamie Oliver, yra įkūręs savo socialinį verslą.
Britų Tarybos direktorius A. Tokiai Britų tarybos pozicijai antrina ir forumo partneris Nacionalinio socialinės integracijos institutas. Anot šios organizacijos programos „NVO Avilys“ vadovo Arūno Survilos, šis periodinis renginys leidžia susitikti skirtingoms suinteresuotoms pusėms ir vieni kitus paskatinti teigiamiems pokyčiams. Renginio moderatorė Andželika Rusteikienė, asociacijos „Investors’ Forum“ strateginių projektų vadovė,„Gerinorai.lt“ partnerė, akcentuoja sparčiai augantį socialinio verslo judėjimą ir valstybinių institucijų įsitraukimą kuriant palankią socialinio verslo aplinką. „Trečiasis socialinio verslo forumas, sutraukęs daugiau nei 150 dalyvių, atspindi nudienos šio sektoriaus evoliuciją. Sritis, kuri prieš 3 metus atrodė migla šiandiena virsta kūnu: rinka įsisavina terminologiją, auga žinomumas, pradėtos švietimo ir socialinio verslo akseleravimo programos, kuriami veikiantys socialinio verslo pavyzdžiai. Turime stiprų valstybės sektoriaus politikos formavimo vaidmenį, tiek Ūkio, Socialinės apsaugos, Žemės Ūkio ministerijų, kurioms ir toliau labai svarbu išlaikyti lyde...
tags: #didziojoje #britanijoje #atsirades #ant #socialinis #jaunimo