Socialinės įmonės Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais dalyvaudamos viešuosiuose pirkimuose. Šiame straipsnyje aptariama socialinių įmonių patirtis, problemos ir galimybės, susijusios su viešaisiais pirkimais.
Socialinių įmonių padėtis Lietuvoje
Lietuvoje yra 140 socialinių įmonių, kuriose dirba apie 5 tūkst. neįgalių žmonių. Lietuvoje darbingo amžiaus veiksnių neįgaliųjų yra apie 180 tūkst., o dirba tik ketvirtadalis, maždaug 46 tūkstančiai. Pagal įstatymus valdiškos įstaigos turi skirti tam tikrą procentą pirkimų iš neįgaliųjų socialinių įmonių.
Teisinis reglamentavimas ir realybė
Pagal įstatymus valdiškos įstaigos 5 proc. viešųjų pirkimų konkursų, skirtų išimtinai tik neįgaliųjų įmonėms, realiai surengiama tik apie 1 proc. "Mes sutinkame su tais dviem procentais, svarbu tik, kad juos vykdytų. 2011-ieji buvo geriausi metai, kai socialinėms įmonėms buvo daugiausiai suorganizuota viešųjų pirkimų - 1,2 proc.
Pagal įstatymus valdiškos įstaigos turi skirti tam tikrą procentą pirkimų iš neįgaliųjų socialinių įmonių. Ta nuostata, kad neįgaliųjų bendrovė nepajėgi dirbti, ne laiku ar nekokybiškai padarys darbus, liko iš anksčiau.
Iššūkiai ir problemos dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose
Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos vadovas Gediminas Bartkus neslėpė, kad puolimas prieš šias įmones vyksta reguliariai, nes tai susiję su konkurencija. "Kur viešieji pirkimai, ten triukšmo daugiau ar mažiau vis pasitaiko. O nepasitenkinimas kyla dėl to, kad neįgaliųjų įmonės šiuose pirkimuose turi privilegijų.
Taip pat skaitykite: Duomenų klaidos
Neseniai viešų abejonių banga kilo, paaiškėjus, kad sudegusią Tytuvėnų bažnyčią ir vienuolyną atstatys konkursą laimėjusi socialinė įmonė. Todėl imta abejoti, ar tokia bendrovė pajėgs atlikti darbus ir ar taip nėra ribojama konkurencija. "Girdėjau, kad kažkas suabejojo, ar konkursą laimėjusi įmonė sugebės atlikti restauracijos darbus. Šiandien šitos bendrovės tikrai konkurencingos ir turi pakankamai kvalifikuotų specialistų, turi reikiamus atestatus ir gali atlikti visus reikiamus darbus.
Situaciją turėtų kontroliuoti viešųjų pirkimų tarnyba, bet jokios kontrolės nėra. Šios tarnybos vadovai tikina, jog tam trūksta teisinių svertų.
Viešųjų pirkimų tarnybos kontrolė ir korupcijos rizika
Viešųjų pirkimų vykdymo metu atsiranda nemaža terpė korupcinei veiklai. Pabrėžtina, kad pasikeitus požiūriui, jog korupcijos prevencijos klausimais turėtų užsiimti tik tam tikros institucijos (pagrinde Lietuvos Respublikos specialiosios tyrimų tarnyba), kuris funkcijoms priskirta minėta veikla, buvo pradėta korupcijos atskleidimą ir prevenciją vykdyti daugiainstituciniais pagrindais.
Tokiu būdu Viešųjų pirkimų tarnybos ir Lietuvos Respublikos specialiosios tyrimų tarnybos iniciatyva 2008 metais spalio mėnesį atliktas sociologinis tyrimas "Viešieji pirkimai skaidrumas". Siekta nustatyti, kaip Lietuvos verslo įmonių vadovai, jų įgalioti asmenys vertina viešųjų pirkimų būklę, atskleisti problemų priežastis ir nustatyti viešųjų pirkimų proceso etapus, kuriuose korupcijos apraiškų tikimybė didžiausia, taip pat gauti pasiūlymus dėl galimų viešųjų pirkimų sistemos tobulinimo būdų.
Tyrimo rezultatai palyginti su Transparency International Lietuvos skyriaus 2005 metais atlikto sociologinio tyrimo rezultatais ir nustatyta, kaip verslo atstovai vertina viešųjų pirkimų organizavimą. Nepalankiai viešųjų pirkimų organizavimą 2008 metais įvertino 32 procentai respondentų (2005 metais - 35 procentai); neutraliai - 42 procentai (2005 metais - 39 procentai); palankiai - 25 procentai (2005 metais - 25 procentai).
Taip pat skaitykite: Svarbiausi reikalavimai deklaruojantiems interesus pensijoje
Tyrimas parodė, su kuriomis opiausiomis problemomis susiduria verslininkai, dalyvaujantys viešuosiuose pirkimuose: pernelyg ilgas dokumentų rengimas ir dokumentacijos gausa, korupcija, informacijos ir skaidrumo stoka. Anketavime dalyvavusių respondentų nuomone korupcijos lygis Lietuvos viešųjų pirkimų vykdyme yra aukštas (52 %), kita dalis apklaustųjų tiesiog nežinojo arba nedrįso atsakyti į šį klausimą, taigi pažymėjo, jog jiems nėra žinoma ar daug korupcijos atveju ar mažai, vykdant viešuosius pirkimus (37 %), ir tik 4 % apklaustųjų mano, jog viešieji pirkimai Lietuvoje vyksta skaidriai.
Nagrinėjant supaprastintų viešųjų pirkimų vykdymo etapus, procedūras taip pat galima įžvelgti tam tikras "silpnąsias grandis", kuriose labiausiai tikėtini korupcijos atvejai. Respondentų nuomone, daugiausia korumpuoti ryšiai pasireiškia, rengiant tiekėjų minimalius kvalifikacijos reikalavimus (38 %), pasiūlymų vertinimas vyksta neskaidriai 24 % apklaustųjų nuomone (17 pav.).
Siekiant didinti viešųjų pirkimų skaidrumą (tame tarpe ir supaprastintų viešųjų pirkimų) ir mažinti korupcijos apraiškas viešuosiuose pirkimuose, 2009 m. liepos 22 d. įpareigoja viešai skelbti jame nustatytą papildomą informaciją apie einamaisiais finansiniais metais planuojamus atlikti viešuosius pirkimus ir jų vykdymo eigą, pirkimo dokumentus, kuriuos įmanoma pateikti elektroninėmis priemonėmis, įskaitant technines specifikacijas, dokumentų paaiškinimus (patikslinimus), atsakymus į klausimus, informaciją apie vykdomus ir įvykdytus viešuosius pirkimus.
Transparency International Lietuvos skyriaus duomenimis 2009 m. korupcijos suvokimo indeksas padidėjo 0,3 balo, palyginus su 2008 m. ir yra 4,9. Tai yra didžiausias korupcijos suvokimo indeksas nuo 1999 metų. Šis padidėjimas tiesiogiai yra siejamas su Lietuvos aktyvesne viešųjų pirkimų skaidrumo didinimo politika.
Elektroniniai viešieji pirkimai (e-pirkimai) ir CVP IS
Atsižvelgiant į tai, jog viešieji pirkimai (supaprastinti, tarptautiniai) neseniai yra vykdomi elektroninėje erdvėje, t.y. Centrinės viešųjų pirkimų informacinės sistemos priemonėmis (2008 m.). Viešųjų pirkimų procedūros perkeltos į elektroninę terpę tapo viešaisiais e-pirkimais. Reikia pastebėti, kad pažangios šiuolaikinės technologijos leidžia ne tik padidinti pirkimo viešumą ir skaidrumą, bet duoda didelę ekonominę naudą.
Taip pat skaitykite: Matulaičio socialinio centro viešųjų pirkimų tvarka
CVP IS suteikia priemones elektroniniu būdu skelbti pirkimo sąlygas, gauti tiekėjų pasiūlymus, bendrauti su tiekėjais, atplėšti pasiūlymų vokus, palyginti pateiktus pasiūlymus ir kitas funkcijas reikalingas elektroninis viešasis pirkimas vykdymui. CVP IS leidžia atlikti el. erdvėje visus viešojo pirkimo etapus: viešojo pirkimo skelbimo publikavimas, tiekėjų pasiūlymus priėmimas, tiekėjų pasiūlymus įvertinimas, laimėjusiojo pasiūlymo nustatymas, tiekėjų informavimas apie konkurso rezultatus, ataskaitos Viešųjų pirkimų tarnybai pateikimas.
Šioms organizacijoms suteikiama galimybė elektroninėje erdvėje skelbti viešuosius pirkimus bei peržiūrėti, kas užsako pirkimus dokumentus, galimybė elektroniniu būdu priimti ir vertinti pasiūlymus, galimybė automatiškai generuoti ataskaitas Viešųjų pirkimų tarnybai, galimybė supaprastinti pirkimus organizavimą: naudoti šablonus, geriausias viešųjų pirkimų praktikas ir pan.
Viešųjų pirkimų tarnyba 2005-2008 metais vykdė Viešųjų pirkimų informacinės sistemos plėtros projektą. Viešųjų pirkimų tarnyba kartu su Informacinės visuomenės plėtros komitetu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdė Elektroninės valdžios koncepcijos įgyvendinimo priemonių plano priemones.
Apklausos duomenimis 59 % respondentų kol kas nėra atlikę nei vieno elektroninio pirkimo, 25 % buvo atlikę 1-3 e-pirkimus, 4-6 e-pirkimus atliko 5 %, ir net 11 %.
Socialiniai pirkimai ir įtraukimas į verslo tinklus
"Socialiniai pirkimai: verslas verslui" įvyko! Socialinių verslų atstovai rugsėjo 25 d. šurmuliavo kontaktų popietėje. Čia buvo visos galimybės: prisistatyti, susipažinti, atrasti bendrystę, įsikvėpti ir pradėti bendradarbiauti. Rugsėjo 25 d. 15.00 val. Vilniuje vyks kontaktų popietė "Socialiniai pirkimai: verslas verslui". Renginys organizuojamas siekiant skatinti socialinių pirkimų plėtrą ir įtraukti socialinius verslus į platesnį verslo pasaulį.
Tarptautiniai mokymai socialiniams verslams tęsis nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d. LiSVA nariams teikiamas prioritetas - pildydami mokymų užsakymo formą nurodykite informaciją apie savo verslo narystę. Norintiems mokytis jau dabar, kviečiame peržiūrėti tris atvejo analizes publikuotas konsorciumo puslapyje.
"Mes parduodame raštinės prekes, jos tinkamos buhalterijai ir todėl populiarios. Dalyvaujame konkursuose. Labai džiaugiuosi Klaipėdos savivaldybe, "Sodra", policija, Darbo birža, visi perka iš mūsų.
Socialiai atsakingi viešieji pirkimai (SAVP)
Geresnės galimybės naudotis socialiai atsakingais viešaisiais pirkimais (SAVP)! Apie jas gegužės 23 d. Socialiai atsakingi viešieji pirkimai (SAVP) skatina viešuosius pirkėjus atsižvelgti ne tik į produktų ir paslaugų kainą, bet ir į tai, kaip jie gaminami, įsigyjami ir pristatomi. Europos Komisija siekia pagerinti šalių narių socialiai atsakingų viešųjų pirkimų situaciją.
Praktinės rekomendacijos socialinėms įmonėms
- Aktyviau naudotis CVP IS galimybėmis: elektroninis dalyvavimas mažina korupcijos riziką ir supaprastina procedūras.
- Ruošti aiškią dokumentaciją ir pateikti reikiamus atestatus bei kvalifikacijų įrodymus, kad paneigtų nusistovėjusius stereotipus apie darbo kokybę.
- Dalintis gerąja patirtimi per kontaktų popietes ir mokymus, dalyvauti tarptautiniuose mokymuose ir atvejo analizuose.
- Siekti dalyvavimo socialiai atsakinguose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose vertinama ne tik kaina, bet ir socialinis poveikis.
- Stiprinti viešųjų ryšių veiklą: informuoti visuomenę apie gebėjimus ir atliktus darbus, taip mažinant abejones dėl kompetencijos.
Organizacijos naudotojo sukūrimas CVP IS
Duomenų lentelė: pagrindiniai rodikliai apie socialines įmones ir pirkimus
| Rodiklis | Vertė / Pastaba |
|---|---|
| Socialinių įmonių skaičius | 140 |
| Dirbančių neįgaliųjų skaičius | apie 5 tūkst. |
| Darbingo amžiaus neįgaliųjų | apie 180 tūkst. |
| Dirba neįgaliųjų dalis | apie 25% (maždaug 46 tūkst.) |
| Viešųjų pirkimų konkursai socialinėms įmonėms (pagal įstatymą) | 5% (numatyta), realiai ~1% |
| Korupcijos suvokimo indeksas (TI) | 4,9 (2009 m.) |
Kaip užtikrinti didesnį įtraukimo lygį
Viešumui ir skaidrumui užtikrinti sukuriamos tam tikros taisyklės, kurių visuma tampa Viešųjų pirkimų įstatymo, įvairių metodikų ir rekomendacijų sudėtine dalimi. Matyt, nereikia aiškinti, kad tos taisyklės nuolat keitėsi ir tobulėjo. Tačiau viešumo ir skaidrumo problema egzistuoja iki šiol.
Galima paimti Viešųjų pirkimų įstatymą ir perskaityti sąvokos apibrėžimą. Šiai visuomenei tai nėra įdomu, nes bet kuriuo atveju sandoryje dalyvauja dvi pusės, kur abi gali laimėti arba viena laimėti, kita - pralaimėti. Pirkimas viešuoju pasidaro tada, kai vienas iš sandorio dalyvių naudoja ne nuosavas lėšas, bet yra finansuojamas iš biudžeto, t.y. iš mokesčių mokėtojų pinigais. Šiuo atveju visuomenė nori žinoti, kaip racionaliai naudojamos lėšos, ar jos nėra grobstomos, ar tikslingai ir laiku išleidžiamos. Kitaip sakant, visuomenė nori, kad pirkimo procesas būtų viešas ir skaidrus.
Taigi, savo iniciatyva Viešųjų pirkimų tarnyba vykdo korupcijos prevenciją supaprastintų skelbimų viešųjų pirkimų pradžioje. Respondentų nuomone, galimybė pasireikšti korupcijos apraiškoms, viešuosius pirkimus atliekant CVP IS priemonėmis yra minimali, t.y. tik 2 %. Tuo tarpu viešuosius pirkimus atliekant "klasikiniu būdu" korupcijos galimybė yra kas ketvirto atliekamo pirkimo metu (41 %).
Todėl socialinėms įmonėms svarbu aktyviai naudotis e-pirkimų priemonėmis ir viešinti savo gebėjimus, o pirkimų organizatoriams - tiksliai vykdyti įstatyme numatytus įsipareigojimus ir viešai skelbti informaciją apie planuojamus pirkimus bei jų eigą.