Socialinio darbuotojo darbas - tai ne tik profesija, bet ir misija. Pasirinkdami šią specialybę, tampate pokyčių kūrėjais, kurie padeda žmonėms įveikti sunkumus, atgauti pasitikėjimą savimi ir pradėti naują gyvenimo etapą.
Savanorystės naudingumas socialiniame darbe yra aktualus teikiant socialines paslaugas, kadangi savanoriai laisva valia pasirenka atlikti visuomenei naudingą darbą, negaudami už tai atlygio.
Savanoriškas darbas apibūdinamas kaip nemokamas darbas, teikiantis pasitenkinimą ir reikšmingumą kiekvieno žmogaus gyvenimui. Savanoriškas darbas Lietuvoje yra pakankamai naujas reiškinys, dažniausiai savanoriaujama organizacijose, teikiančiose socialines paslaugas vaikams ar jaunimui.
Ši profesija leidžia įgyti unikalių įgūdžių, kurie jungia gilų emocinį intelektą, mokslinius pagrindus ir stiprią empatiją. Jūs išmoksite kūrybiškai spręsti sudėtingiausias socialines problemas, remdamiesi ne tik mokslinėmis įžvalgomis, bet ir bendruomenės ištekliais bei tarpinstituciniu bendradarbiavimu. Socialinis darbas - tai kelias į gilesnį žmonijos supratimą, užmegztus ilgalaikius ryšius ir nuolatinį tobulėjimą.
Kaip socialinis darbuotojas, jūs ne tik padėsite žmonėms keisti jų gyvenimus, bet ir paliksite neišdildomą pėdsaką jų širdyse.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbuotojo padėjėjo profesija
Savanorystės samprata ir jos reikšmė socialiniame darbe
L. C. Johnson (2012) teigimu, savanoriai visuomet buvo svarbūs teikiant socialines paslaugas. Prieš susiformuojant socialinio darbuotojo profesijai, daugumą socialinių paslaugų teikė savanoriai. Dabar savanoriškas darbas yra vienas iš būdų spręsti visuomenėje besiformuojančias problemas.
M. Andrašiūnienė (2007) teigia, kad Socialinis darbas - tai veikla, kurios paskirtis - stiprinti žmogaus prisitaikymo prie aplinkos gebėjimus, atkurti jo ir bendruomenės ryšius, padėti jam integruotis į visuomenę, skatinti kuo pilnavertiškenį socialinį žmogaus funkcionavimą. Pagrindinis savanoriško darbo tikslas - socialinė, pedagoginė, psichologinė pagalba žmonėms, siekiant jų sėkmingesnės socializacijos bendruomenėje (I. Jonutytė, 2007).
Lietuviškoji savanorystė dažnai yra šalutinis nevyriausybinės organizacijos veiklos rezultatas arba neišvengiama aplinkybė, nulemta lėšų stygiaus darbuotojų atlyginimams (Kučikas ir kt., 2007). Daugiausia savanoriai teikia socialines paslaugas žmonėms, stokojantiems paramos (Jonutytė, 2007). Taigi ši tema yra aktuali, nes savanoriai tampa visuomenei reikalingais ir naudingais žmonėmis.
Nevyriausybinė organizacija - ne valdžios iniciatyva įkurta nepelno siekianti organizacija. Ja laikoma visuomeninė organizacija, asociacija, labdaros organizacija ir fondai, dauguma viešųjų įstaigų.
Savanorystės principai
Savanorišką veiklą apibrėžiančiame įstatyme, priimtame 2011 m., yra patvirtinti Lietuvoje aptarti savanorystės principai, kurie šiuo metu yra pamatiniai mūsų šalyje:
Taip pat skaitykite: Panevėžio gyvūnų globos namai: prisidėk
- Savanorystė teikia naudą ir visuomenei, ir pačiam savanoriui.
- Savanoriška veikla yra nemokama.
- Savanorystei būtinas laisvas pasirinkimas.
- Savanoriška veikla negali būti privaloma sąlyga gauti privilegijoms iš valstybės.
- Savanoriška veikla įmanoma tik ten, kur nesiekiama pelno.
- Savanoriai negali pakeisti mokamų darbuotojų.
- Savanoriaujant privalu gerbti kitų asmenų orumą, teises ir kultūrą.
Šis principas atskleidžia, kad tai yra lyg apsikeitimas abipuse nauda tarp organizacijos ir savanorio. Tai parodo modernų požiūrį į savanorį, suprantant, jog savanoris nėra vien tik altruistas, norintis atiduoti savo jėgas ir laiką, bet ir asmuo, galintis tikėtis naudos sau iš savanoriškos veiklos ir organizacijos, kurioje savanoriauja. Esminis skirtumas aptariant naudą yra tas, kad savanoriai tikisi ne finansinės naudos, bet kitaip išreiškiamos naudos.
Beveik savaime suprantama, kad savanorystė yra neapmokama veikla, bet kartais atsiranda nesusipratimas, kai žinome, kad savanoriškoje veikloje kompensuojamos išlaidos, susijusios su savanoriška veikla. Jau ir pagal LR savanorystės įstatymą savanoriai gali gauti kompensaciją su savanoryste patirtoms išlaidoms (pvz., kelionės išlaidoms, reikalingoms priemonėms supirkti, maitinimui ir pan.). O jei savanoriai atlieka tarnybą kitoje šalyje, remiantis tam tikrų programų nuostatomis jiems apmokamas apgyvendinimas, maitinimas, o kartais net ir mokami dienpinigiai (pvz., Europos savanorių tarnybos savanoris nemokamai apgyvendinamas ir maitinamas, kai atlieka tarnybą kitoje šalyje).
Laisvas pasirinkimas savanoriauti atveria piliečiams galimybę kurti ir dalyvauti mūsų visuomenėje nereikalaujant to daryti įstatymais valstybės lygmeniu, reikalavimais šeimoje ar kokioje kitoje institucijoje (aukštojoje mokykloje atlikti praktiką, vidurinėje mokykloje visuomenei naudingą darbą ar pan.). Tai taip pat nėra tas pats, kas neapmokamas darbas, siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje ir atsilaikyti konkurencinėje kovoje.
Ši pasirinkimo laisvė yra kaip tik tai, kas atskiria savanorystę nuo pilietinių įsipareigojimų arba kitų neapmokamo darbo formų. Savanorystės stiprybė priklauso nuo aktyvaus atskirų asmenų įsitraukimo, kurie vertina veiklą pelno nesiekiančiose organizacijose arba per jas atskirose bendruomenėse. Šis pasirinkimas nekliudo savanoriaujant siekti asmeninių motyvų, atvirkščiai, tai gali kartu puikiai derėti.
Savanorių darbo organizavimas
Norint efektyviai organizuoti savanorių darbą, būtina laikytis tam tikrų principų ir turėti aiškią sistemą. Štai keletas svarbiausių aspektų:
Taip pat skaitykite: Savanorystės ir Sodros klausimai
- Reikia susikurti aiškią ir konkrečią darbo organizavimo sistemą. Už šios sistemos tvarką atsakingas savanorių koordinatorius.
- Savanoriškų darbų planavimas. Sudaromas darbų grafikas/ planas, pagal kurį savanoriai atlieka sutartus darbus.
- Savanorių komandos susirinkimai. Savanoriai susipažįsta su organizacijos naujienomis, naujais žmonėmis (darbuotojais ar savanoriais), išsiaiškina iškilusius klausimus, aptaria sudėtingas situacijas, savanoriams įteikiamos padėkos ir pan. Susirinkimai vyksta kartą per vieną-kelis mėnesius.
- Kvalifikacijos kėlimo užsiėmimai. Kviečiami specialistai, savo darbo srities žinovai, galintys supažindinti su įvairiomis temomis, susijusiomis su konkrečiu savanorišku darbu.
- Reagavimas į savanorių nusižengimus. Pirmiausiai kalbama su savanoriu ir išsiaiškinamos priežastys, blogiausiu atveju nutraukiama sutartis.
- Savanorių skatinimas, motyvavimas. Savanoriškas darbas turėtų būti nuolatos palaikomas ir skatinamas.
Savanorių pritraukimas ir atranka
Savanorių pritraukimas ir atranka yra svarbūs žingsniai siekiant užtikrinti, kad į organizaciją ateitų tinkami žmonės. Yra įvairių būdų pritraukti savanorius:
- Susitikimas - pristatymas: Savanoriavimo galimybės pristatomos žmonių grupei atvykus į vietą (kartu su patyrusiais savanoriais). Naujų savanorių kvietimas gali būti organizuojamas nuolatos - viena ar kelis kartus į metus.
- Kvietimas individualiai: Savanoriai gali būti kviečiami individualiai - kviečiant draugų draugus, pažįstamus.
- Informacinės sklaidos priemonės: Savanoriai gali būti kviečiami pasitelkus informacines sklaidos priemones. Savanorių skaičius priklauso nuo naudojamų priemonių įvairovės ir intensyvumo.
Atranka gali būti vykdoma įvairiais būdais:
- Atrankos pokalbis: Toks pokalbis organizuojamas tuomet, kai savanoriai kviečiami atlikti sudėtingesnį, daugiau atsakomybės reikalaujantį darbą (pvz., teikti emocinę paramą telefonu, slaugyti ligonius ar pan.). Pokalbis gali būti vykdomas individualiai arba nedidelėse grupelėse.
- Atrankos anketa: Anketą savanoriai turėtų užpildyti. Turi būti klausiama tokių dalykų, kurie padėtų įvertinti, ar savanoris yra tinkamas atlikti savanoriškus darbus.
Savanorių mokymai
Savanorių mokymai yra būtini siekiant užtikrinti, kad jie būtų tinkamai pasirengę savo veiklai. Mokymai apima:
- Supažindinimas su organizacija: Šią informaciją reikia pristatyti taip, kad savanoriai suprastų savo vieta komandoje.
- Specialių žinių ir įgūdžių mokymas.
Savanorystės nauda socialiniame darbe
Savanorystė socialiniame darbe yra naudinga tiek visuomenei, tiek pačiam savanoriui. Savanoriai prisideda prie socialinių paslaugų teikimo, padeda spręsti visuomenės problemas ir teikia paramą tiems, kuriems jos reikia.
Savanoriška veikla socialiniame darbe gali apimti įvairias sritis, įskaitant:
- Pagalbą vaikams ir jaunimui
- Pagalbą senyvo amžiaus žmonėms
- Pagalbą asmenims su negalia
- Pagalbą pažeidžiamoms grupėms
Kas yra savanorystė?
Ši socialinio darbo studijų programa išsiskiria savo moderniu ir jautriai pritaikytu požiūriu į šiandienos visuomenės poreikius. Vienas iš unikalių programos aspektų - inovatyvių technologijų integracija. Pavyzdžiui, specialiai suprojektuotas interaktyvus robotas, skirtas darbui su autizmo spektro sutrikimų turinčiais asmenimis. Šis robotas padeda ugdyti emocinius ryšius, skatinti komunikaciją ir socialinį bendravimą, kartu mažinant izoliacijos jausmą. Be to, programa siūlo praktikas sensoriniame kambaryje, kuris suteikia galimybę studentams giliau suprasti skirtingus pojūčius bei klientų emocines reakcijas.
Programa taip pat orientuota į vieną iš sparčiausiai augančių socialinio darbo sričių - darbą su senyvo amžiaus žmonėmis. Studijuodami šią programą, jūs ne tik įgysite praktinių įgūdžių, bet ir tapsite pokyčių dalyviais, gebančiais kurti prasmingus pokyčius žmonių gyvenimuose. Jūs pajusite tikrą pilnatvę, nes ši specialybė leidžia ne tik dirbti, bet ir palikti gilų pėdsaką visuomenėje - stiprinant tuos, kuriems pagalbos reikia labiausiai.
Caritas organizacijos perspektyva
Atliktas tyrimas ,,Caritas" organizacijoje siekė išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie savanorių ir socialinių darbuotojų reikalingumą šioje organizacijoje.
Probleminis klausimas: Koks yra savanoriško darbo naudingumas socialiniame „Caritas“ įtaigoje? Kuo naudingas savanoriškas darbas „Caritas“ organizacijoje?
Tyrimo tikslas: Įvykdžius apklausą išsiaiškinti gyventojų nuomonę apie savanorių ir socialinių darbuotojų reikalingumą ,,Caritas“ organizacijoje.
Pirmojoje darbo dalyje išanalizuoti savanorystės socialiniame darbe teoriniai aspektai, apibendrinamos skirtingų autorių nuomonės apie savanorystę bei socialinį darbą bei nustatoma nustatoma kokios yra savanorystės socialiniame darbe sąsajos ir įtampos.
Antrojoje darbo dalyje išnagrinėta kuo yra naudinga savanorystė socialiniame darbe.
Trečiojoje darbo dalyje atliktas „Caritas“ organizacijos perspektyvos analizė ir tyrimas (anketinė apklausa).
tags: #savanoryste #socialiniame #darbe #kursinis