Nesenai Seimas pataisė Socialinio draudimo pensijų įstatymą ir ištrimitavo, kad vidutinė senatvės pensija nuo kitų metų sausio padidės 51 Eur (iki 465 Eur), o turint reikalingą stažą - 48 Eur (iki 489 Eur). Tačiau Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo iš viso nekreipti dėmesio į stažą ir apskaičiuojant pensijas vadovautis tik įmokomis.
Ūkininkaujantys pensininkai iš valstybės prašo tik vieno - nereikalauti toliau mokėti „Sodrai“ įmokų, nes senatvės pensijas jie jau užsidirbę.
Taip norima sutaupyti. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos („Sodros“) skyles lopyti sugalvojama ir kitokių būdų. Štai grupė „Valstiečių laikraščio“ skaitytojų - senatvės pensiją gaunančių ūkininkų - vienu balsu sako, kad valdžia jų galimybėmis išgyventi visiškai nesidomi, nes kitaip nepriimtų absurdiškų sprendimų.
Lietuvos ūkininkų socialinio draudimo įmokos renkamos į bendrąjį SODROS fondą, o ūkininkams galioja skirtingos taisyklės. Mokestinė našta augant ūkininkų pajamoms yra pastovi, o nuo tam tikros ribos mažėja. Tuo mūsų sistema panaši su lenkų. Lenkija jau sulaukė Europos Komisijos pastabų dėl silpnai susietų įmokų ir išmokų bei fiksuoto įmokos dydžio.
Pasakyti, kurios šalies socialinės apsaugos sistema yra labiau tvari ar adekvati (susiejant įmokas ir išmokas) nėra sudėtinga, tačiau atskleisti priežastis, kodėl viena ar kita sistema yra efektyvesnė (eliminavus ekonominius ir demografinius veiksnius), nėra paprasta.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Pensijų sistemų klasifikavimas
Pensijų sistemas galima skirstyti pagal aprūpinimą išmokomis, administravimą ir finansavimą.
- Aprūpinimas išmokomis: parodo, kokiais principais vadovaujamasi suteikiant senatvės pensiją, t. y. kaip nustatomas pensijos dydis ir pagal ką suteikiama teisė gauti pensiją.
- Administravimas: atsižvelgiama į tai, ar administravimas yra centralizuotas ar decentralizuotas, ir į nuosavybės formą.
- Finansavimas: dažniausiai pensijos yra finansuojamos dviem būdais: einamuoju ir kaupiamuoju finansavimu.
Centralizuotai valdomoje visuomenėje visą pensijų sistemą valdo viena institucija, kuri priima sprendimus. Nuosavybės aspektas parodo, ar pensijas teikia valstybinės ar privačios institucijos. Pagrindinius sprendimus dėl valstybinių pensijų priima politikai, o dėl privačių pensijų - rinka.
Viena iš galimų pensijų sistemų administravimo institucijų, ypač paplitusi Skandinavijos šalyse, - trišalė taryba, kurią sudaro apdraustųjų, darbdavių ir vyriausybės atstovai.
Einamojo finansavimo schema yra darbuotojų pervedimų pensininkams socialinis kartų tarpusavio kontraktas, kuris remiasi vyriausybės pažadu schemoje dalyvaujantiems dirbantiesiems išėjus į pensiją mokėti išmokas iš būsimų darbuotojų įnašų. Įmokos į einamojo finansavimo schemas nėra kaupiamos fonduose, o mokamos pensijos yra finansuojamos tiesiogiai iš dabartinių įmokų.
Kaupiamųjų pensijų sistemos yra paremtos taupymu: įmokos investuojamos į kapitalą, o grąža pridedama prie sistemos fondo. Kiekvienas tokios schemos dalyvis iš kaupiamosios schemos gaus tiek, kiek jis įmokėjo (įmokos plius investicinis pelnas). Vadinasi, egzistuoja glaudus ryšys tarp sumokėtų įmokų ir gaunamų išmokų.
Taip pat skaitykite: Viskas apie „Sodros“ mokėjimus UAB
Pensijų sistemas galima skirti ir pagal tai, ar yra apibrėžiamos įmokos ar išmokos. Šiuo atveju galima būtų paklausti žmonių, ar jie norėtų mokėti pastovią pajamų dalį, ar, tarkime, išėję į pensiją gautų kokius 60-70 proc. kelerių paskutiniųjų metų savo darbo užmokesčio.
ES narės siekia tobulinti savo socialinio draudimo sistemas. Ūkininkų socialinio draudimo vertinimo pagrindinė problema - finansinio tvarumo nebuvimas. Nuolatinį deficitą sukelia per mažos įmokos arba per mažas apdraustųjų skaičius. Pavyzdžiui, Prancūzijoje ūkininkų sumokami įnašai padengia vos 18 proc. visų išlaidų jų socialinio draudimo sistemoje, todėl likusi dalis yra finansuojama iš valstybės biudžeto.
Kur iš tikrųjų dingo 400 mlrd. eurų Europos pensijų fondų
ES šalių modeliai
Austrija, Airija ir Suomija atstovauja tris skirtingus „gerovės valstybės" modelius - motyvacinį, liberalųjį ir redistribucinį (perskirstymo).
- Austrija (motyvacinis modelis): Socialinė politika yra esminis ekonominės ir politinės tvarkos elementas, padedantis kelti darbo našumą, skatinti darbuotojus kelti kvalifikaciją, siekti socialinio stabilumo ir pusiausvyros tarp darbo ir kapitalo.
- Airija (liberalusis modelis): Valstybės institucijos minimaliai kišasi į socialinę sferą. Valstybė globoja tik tuos socialinius gyventojų sluoksnius, kurie patys negali savimi pasirūpinti.
- Suomija (redistribucinis modelis): Valstybės išsikelia labai ambicingus tikslus socialinės politikos srityje, kuriais siekiama išlyginti gyventojų galimybes gerovei pasiekti.
Lenkijos ūkininkai yra įtraukti į atskirą socialinio draudimo sistemą, kurią administruoja Valstybinis ūkininkų socialinio draudimo fondas (KRUS). Sistema sukurta 1990 metais, remiantis Vokietijos ir Prancūzijos patirtimi.
ES narėse socialinis ūkininkų senatvės pensijų draudimas smarkiai skiriasi. Šiuolaikiniame pasaulyje vykstantys viešojo sektoriaus pertvarkymai daugiausia nukreipti prieš redistribucinį socialinės globos modelį, o motyvacinis ir liberalusis modeliai kritikuojami kiek mažiau.
Taip pat skaitykite: Gidas: išvykimas ir „Sodra“
Ūkininkų pensijas vertinant administraciniu požiūriu, aktualu yra ne tai, viena ar kelios institucijos valdo socialinio draudimo fondą, o tai, kaip ūkininkų pensijos yra integruotos į bendrąją sistemą.
Ūkininkams taikoma pensijų sistema gali būti ir atskira, ir visiškai integruota į bendrąjį socialinio draudimo biudžetą. Pirmuoju atveju ūkininkai moka įmokas į atskirą fondą, kuris yra nesusietas su likusių gyventojų socialinio draudimo fondu. Antruoju atveju ūkininkų pensijų socialinio draudimo sistema yra visiškai integruota į bendrąjį socialinio draudimo biudžetą.
Beveik visų Europos Sąjungos šalių ūkininkų pensijų socialinio draudimo sistemos susiduria su biudžeto deficito problema, ir dėl to iškyla subsidijų poreikis.
Augant ūkininkų pajamoms įmokų dalis į socialinio draudimo sistemą didėtų, išliktų pastovi arba mažėtų. Tačiau dažnai socialinis draudimas gali turėti ne vienos sistemos bruožų. Pavyzdžiui, Liuksemburge mažesnio dydžio ūkio ūkininkai moka fiksuoto dydžio įmokas, o didesnio - priklausomai nuo jų pajamų.
Lietuvos ūkininkų socialinio draudimo sistema yra iš dalies integruota į bendrąjį socialinio draudimo biudžetą, nes, viena vertus, ūkininkų sumokamos įmokos patenka į bendrąjį SODROS biudžetą ir išmokos apskaičiuojamos pagal visiems taikomus principus. Kita vertus, ūkininkams yra taikomos kitokios įmokų taisyklės.
PSD ir VSD įmokos 2024 metais
Dovilė Macijauskienė, LŽŪKT Tauragės r., informuoja, kad pasikeitus minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžiui - 924 eurai, keitėsi ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) bei valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokos dydžiai.
Ūkininkams mokamų PSD tarifas ir VSD įmokų mokėjimo privalomumas priklauso nuo žemės ūkio valdos ar ūkio bendrojo standartinio gamybinio pelno ir ekonominio dydžio, išreiškiamo ekonominio dydžio vienetais (EDV).
VĮ Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) EDV apskaičiuoja vadovaujantis LR žemės ūkio ministro 2010 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-1106.
EDV apskaičiuojamas vieną kartą per metus už praėjusių metų laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. ir paskelbiamas einamųjų metų sausio 30 dieną. Pažymas apie apskaičiuotą EDV išduoda rajonų savivaldybių administracijos Kaimo ir žemės ūkio plėtros skyrių specialistai seniūnijose.
PSD įmokų dydžiai pagal EDV 2024 metais
- Kai EDV mažesnis arba lygus 2: 21,53 Eur (924 Eur * 2,33 proc.)
- Kai EDV didesnis nei 2, bet mažesnis nei 4: 64,50 Eur (924 Eur*6,98 proc.)
- Kai EDV lygus arba didesnis nei 4: 64,50 Eur (924 Eur*6,98 proc.)
Nustatytas maksimalus metinis PSD įmokų dydis 2024 m. - 5710,76 Eur (skaičiuojamas nuo maksimalios įmokos - 81 816,10 Eur (43 VDU (* 6,98 proc.))
VSD įmokų tarifai nuo 2024 m.
Jeigu asmens EDV mažesnis arba lygus 4, VSD įmokų mokėti nereikia.
- 12,52 proc. * 924 Eur, įmoka - 115,68 Eur
- Asmeniui, kaupiančiam pensijai papildomai ir mokančiam 3 proc. įmoką, taikoma 15,52 proc. dydžio įmoka - 15,52*924 Eur - 143,40 Eur.
Maksimalus VSD įmokų dydis 2024 m., jei pensijai nėra kaupiama papildomai, - 10 243,38 Eur (81 816,10 Eur (43*VDU) * 12,52 proc.), o jei dalyvaujama pensijos kaupime ir mokama 3 proc. įmoka - 12 697,86 Eur (81 816,10 Eur (43*VDU) * 15,52 proc.)
Savarankiškai mokantiems įmokas, nustatyta 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos. VDU - 1902,70 Eur, taigi VSD ir PSD įmokos per metus gali būti mokamos nuo sumos, kuri ne didesnė kaip 81 816,10 Eur (43*1902,70 Eur).
Ūkininkų galimybės užsidirbti VSD senatvės pensiją
Lietuvoje įgyvendinus mokesčių ir socialinio draudimo reformą, pakito ir ūkininkų galimybės užsidirbti valstybinio socialinio draudimo (VSD) senatvės pensiją. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką ūkininkams prievolė mokėti įmokas „Sodrai“ jų pensiniam draudimui yra tik tuomet, kai jų veikla yra pelninga ir jie valdo minimalų, VSD reglamentuotą EDV ūkio dydį. Jeigu ūkio EDV didesnis nei 4 ir ūkininkas kitur draustas socialiniu draudimu, mokėti įmokų nereikia. Jeigu ūkio EDV lygus arba didesnis nei 4, VSD įmokos dydis skaičiuojamas nuo 90 % apmokestinamųjų pajamų (neatėmus PSD ir VSD įmokų) metinės sumos ir įgyjama teisės gauti pensiją. Jeigu ūkio pajamų mokestiniai rezultatai yra nuostoliai, įmokos Sodrai nemokamos.
Šiuo metu senatvės pensijos amžius kasmet didinamas - iki 2026-aisiais pasieks vienodą tiek moterims, tiek vyrams 65 metų ribą.
Jei po pensijos skyrimo asmuo dirba ar verčiasi kita veikla (pvz., ūkininkauja), dėl kurios moka pensijų socialinio draudimo įmokas „Sodrai“, tuomet kiekvienų metų liepos 1 dieną pensija bus naujinama įvertinant per praėjusius kalendorinius metus papildomai įgytą stažą ir apskaitos vienetų skaičių.
Valstybinio socialinio draudimo pensijos dydžiui įtaką daro ne tik stažas, bet ir apskaitos vienetai, dar vadinami pensijų taškais. Vieną tašką gyventojas įgyja, kai per metus sumoka VSD įmokų nuo bent 12‑os Lietuvos vidutinių darbo užmokesčių (VDU). Taigi visais atvejais senatvės pensijos dydis priklauso nuo sukaupto draudimo stažo ir mokėtų įmokų dydžio.
Ūkininkai turi žinoti, kad nemokant įmokų „Sodrai“ stažas nesukaupiamas. Jeigu ūkio veikla nuostolinga, ūkininkas gali savanoriškai kas mėnesį arba pasibaigus metams sumokėti įmokas „Sodrai“ ir taip sukaupti stažą pensijai.
Socialinio draudimo pensiją sudaro bendroji ir individualioji dalys. Bendroji dalis finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų. Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis - socialinio draudimo pensijos dalis, kurios dydis nustatomas pagal per visą pensijų socialinio draudimo laikotarpį už asmenį priskaičiuotų ir (ar) asmens sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų dydį.
tags: #ukininkomimokos #sodrai #del #pensijos