Nuo 2026 metų pradžios Lietuvoje įsigaliojo reikšmingi antrosios pensijų pakopos pokyčiai. Atsisakyta automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, o žmonėms suteikta galimybė dvejus metus laisvai pasitraukti iš sistemos arba atsiimti dalį sukauptų lėšų - vieną kartą iki 25 proc. sumos, neviršijančios jų pačių įmokų. Taip pat galima atsiimti visas lėšas tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, likus mažiau nei penkeriems metams iki pensijos ar sukaupus mažiau nei pusę privalomo anuiteto sumos.
Šiomis dienomis antroji pensijų pakopa - tai viena karščiausių temų. Apie antrąją pakopą jau tiek daug kalbėta, kad turbūt nieko naujo nepasakysiu. Jos ateitis labai priklausys nuo to, kiek žmonių iš tikrųjų atsiims pinigus ir kiek žmonių liks kaupti šioje sistemoje. Jeigu kalbame apie antrąją pakopą, ji labai stipriai priklauso nuo dalyvių skaičiaus, nes reikia mokėti anuitetus žmonėms, kurie išeina į pensiją. Tad kiek žmonių pasiliks, kiek išeis - nuo to daug kas ir priklausys. Bet visada yra ir kiti instrumentai. Jeigu kažkas nėra patenkintas antrąja pakopa, dabar turi progą tai išreikšti veiksmais - kaupti, taupyti, investuoti kitaip arba tiesiog išleisti vartojimui. Manau, kad žmonės patys nuspręs. Jie tikrai geriau žino, kaip su savo pinigais pasielgti.
Apklausos rodo, kad daugiau nei 43 proc. gyventojų planuoja pasitraukti iš antrosios pakopos, o dalis jų gautas lėšas ketina skirti investicijoms, būsto įsigijimui, paskoloms ar vartojimui.
Įsigalioja antrosios pensijų kaupimo pakopos reforma: ką reikia žinoti?
Galimas Reformos Poveikis Ekonomikai
Dėl antrosios pensijų pakopos reformos susimokėsime visi? Ekonomistai neslepia, kad, gyventojams pasiėmus pinigus iš pensijų fondų, paklausa įvairioms prekėms gali pastebimai išaugti. Vadinasi, jei paklausa didėja, o pasiūla išlieka panaši, tuomet tų prekių ir paslaugų pardavėjai žino, kad kainas gali padidinti. Ir žmonės, tikėtina, vis tiek pirks, nes tam turės ir daugiau pinigų. Tačiau tai taip pat reiškia, kad brangiau viskas atsieis visiems - ne tik tiems, kurie atsiims pinigus iš fondų. Taigi, galima sakyti, kad už tokią įgyvendintą reformą papildomai sumokės visi.
Kalbant apie šių pinigų įliejimą į ekonomiką, dalis ekonomistų sako, kad šis „vakarėlis“ vėliau gali virsti skaudžiomis pagiriomis. Manau, kad tie pinigai, kurie bus paimti, išleisti, investuoti ar panaudoti vartojimui, be abejo, turės poveikį ekonomikai. Ekonomikos augimas bus šiek tiek greitesnis, infliacija - truputį aukštesnė. Ar tai bus labai dramatiškas efektas? Sunku pasakyti iš anksto. Tačiau dabartinės mūsų prognozės rodo, kad 2026 metais kainų augimas sieks apie 3,2-3,3 proc., o 2027 metais - apie 2,5 proc. Jeigu šios prognozės išsipildys, sakyčiau, kad poveikis nebus itin dramatiškas.
Taip pat skaitykite: Kaip gauti didesnę pensiją
Ekspertų Nuomonės ir Patarimai
Siūlo neskubėti Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro vadovė dr. Viktorija Dičpinigaitienė, kalbėdama apie laukiančius pensijų kaupimo sistemos pokyčius, pirmiausia siūlo neskubėti ir gerai apgalvoti savo žingsnį - ar lėšas išsiimti, ar kaupti toliau. Sprendimą palengvina aiškus suvokimas, koks tokio kaupimo tikslas. „Reikia prisiminti, kad antroje pensijų pakopoje kaupiamos lėšos skirtos palengvinti gyvenimą senatvėje. Palyginti su kitomis, pavyzdžiui, Skandinavijos, šalimis, lietuviai vis dar kaupia per mažai, kad užsitikrintų orią senatvę. Dabar Lietuvoje vidutinį darbo užmokestį uždirbantis žmogus, išėjęs į pensiją, jeigu nekaups papildomai, gyvens iš maždaug 40 proc. buvusio atlyginimo. Tuo tarpu kitose Europos šalyse senjorai vidutiniškai gali tikėtis 60-70 proc. buvusių pajamų siekiančios pensijos“, - primena ji.
Be to, „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Tadas Gudaitis atkreipia dėmesį, kad senstanti visuomenė rodo aiškią problemą - „Sodros“ sistema, paremta dabartinių dirbančiųjų įmokomis, ateityje negalės užtikrinti tokio paties pragyvenimo lygio, koks yra dabar. Tai - labai svarbi dedamoji sprendimo priėmimo procese, nes tai gali turėti realų poveikį kiekvienam kaupiančiajam. „Šiandien vidutinė pakeitimo norma, rodanti, kiek pensija sudaro buvusio atlyginimo, siekia apie 45-47 procentų. Lietuvos banko prognozės rodo, kad 2050 m. ji gali sumažėti iki maždaug 30 procentų. Kitaip tariant, jei žmogus nieko papildomai nekaups, jo pensija gali sudaryti mažiau nei trečdalį buvusių pajamų. Tie, kurie šiandien atsiims ir išleis II pakopoje sukauptas lėšas, ateityje greičiausiai susidurs su daug didesne finansinio nesaugumo ir skurdo rizika. Išleidus tai, ką kaupti truko dešimtmečius, antrą kartą sukaupti bus sunku ar net neįmanoma“, - aiškina pašnekovas ir pabrėžia, kad norint senatvėje gyventi oriai, žmogus turėtų užsitikrinti apie 70 proc. pajamų, gaunamų iki pensijos. O tam neužtenka net I ir II pensijų pakopų - rekomenduojama kaupti ir trečiojoje.
Jis taip pat papildo, kad sprendimui priimti dar yra begalė laiko, todėl nuspręsti nebūtina sulig sausio 1-ąja, kada įsigalios reforma: „Nėra jokio reikalo skubėti - tam gyventojams duoti dveji metai, iki 2027 m. gruodžio 31 dienos.“
Trumpalaikiai ir Ilgalaikiai Padariniai
Abu ekspertai sutaria, kad priimtas sprendimas atsiimti lėšas turi labai aiškiai pamatuojamų finansinių pasekmių. Visų pirma, kaip jau buvo aptarta, akivaizdu, kad išėmus sukauptas lėšas ir sustabdžius kaupimą bei nesiėmus jokių veiksmų, pavyzdžiui, savarankiško investavimo, ateityje pensija bus mažesnė. Taip pat T. Gudaitis pabrėžia, kad svarbu nepamiršti, jog pilnai nutraukiant kaupimą žmogus atgaus tik dalį sukauptos sumos, nes valstybės ir „Sodros“ sumokėtų įmokų dalis nukeliaus į pastarąją - žmogus atgaus tik savo įmokas ir prieaugį. „Todėl jūsų sąskaitoje bus mažesnė suma, kurią vėl užauginti investuojant iki tokios, kokią šiandien turite pensijų fonde, gali užtrukti ne vienerius metus. Lygiai taip pat ir atsiimant 25 proc. sumos, sumažės jūsų pensijų fonde likusi suma bei dar sumokėsite 3 proc. mokestį valstybei. Tad reikia įvertinti, ar praradimai nėra didesni, nei gaunama nauda, ar jūsų savarankiško kaupimo planas tikrai labiau apsimokės ilgalaikėje perspektyvoje. Pavyzdžiui, jeigu iki pensijos likę nedaug metų, prarasti tokią sukauptą dalį gali būti pakankamai skausminga“, - aiškina pašnekovas.
Kalbant apie savarankišką kaupimo planą, T. Gudaitis pabrėžia, kad derėtų atsakingai paskaičiuoti, ar asmuo gebės kaupti taip, kad jam tai daryti apsimokės labiau, nei pasirinkus toliau kaupti antroje pensijų pakopoje. „Išėjus iš antros pakopos valstybė prie jūsų kaupimo nebeprisidės (kitais metais valstybės skatinamoji įmoka per metus jau gali siekti daugiau nei 400 eurų), kiti investavimo instrumentai gali turėti didesnius paslaugos mokesčius, o nuo investicinio prieaugio papildomai teks mokėti gyventojų pajamų mokestį, kurio nėra kaupiant antrojoje pakopoje. Taip pat reikia įvertinti ir numatomą grąžos bei rizikos santykį, investicijų diversifikaciją - juk nenorėtumėte, kad visos atsiimtos lėšos, nukreipus jas į kitus instrumentus, staiga „sudegtų“. Galiausiai, reikia numatyti ir investicinės rizikos mažinimo priemones artėjant pensijai, pasiryžti kaupti disciplinuotai. Viską sudėjus savarankiškas kaupimas gali pasirodyti ne tokia jau ir patrauklia alternatyva antrajai pakopai, kuri iš tiesų turi daug pranašumų ir, mano įsitikinimu, daugeliui žmonių yra efektyviausias ir paprasčiausias, rūpesčių nekeliantis būdas kaupti pensijai“, - įsitikinęs finansų ekspertas.
Taip pat skaitykite: Kaip veikia pensijų sistema Lietuvoje?
Dr. V. T. Gudaitis priduria, kad lėšų atsiėmimą galėtų svarstyti ir tie, kurių realus poreikis yra svarbesnis už papildomas pajamas po keliolikos metų. Pavyzdžiui, jei asmuo patyrė didelį pajamų šoką ar netikėtas būtinąsias išlaidas, kurioms priešingu atveju reikėtų brangiai skolintis. „Taip pat tie, kurie turi aukštą finansinį raštingumą, aiškų ilgalaikį investavimo planą ir gali įrodyti sau skaičiais, kad pasirinktų priemonių grąža po mokesčių ir mokesčių už valdymą, įmokų drausmės ir rizikos valdymo sąnaudų ilguoju laikotarpiu bus didesnė nei antrojoje pakopoje, kur dar prisideda valstybės paskata ir palanki mokestinė aplinka“, - pabrėžia jis.
Estijos Patirtis - Pamoka Lietuvos Gyventojams
2021-ųjų pradžioje Estijoje taip pat buvo atverta antros pakopos pensijų fondų skrynia, iš kurios Estijos piliečiams buvo leista išsiimti sukauptas lėšas. Iki tol pilnamečiams estams, gimusiems 1983 metais ir vėliau, dalyvavimas šioje pakopoje buvo privalomas. Tačiau po reformos ši prievolė buvo panaikinta ir Estijos gyventojai galėjo pasirinkti - ar tęsti kaupimą, ar išsigryninti sukauptus pinigus, o galbūt perkelti juos į III pakopos fondus. Maždaug trečdalis dalyvių pasirinko pasitraukti, o bendra išsiimtų lėšų suma buvo stulbinanti. Tad štai Estijos pavyzdys gali būti puikus atspirties taškas, siekiant įvertinti galimas pasekmes šalies ekonomikai.
T. Gudaitis aiškina, kad Lietuvoje antrosios pakopos pensijų fonduose gyventojai yra sukaupę apie 10 mlrd. eurų, o tai yra reikšminga suma, kurios net ir dalis, įsiliejusi į ekonomiką, gali turėti pasekmių. „Estijos patirtis parodė, kad žmonės dažnai linkę veikti impulsyviai, kai atsiranda galimybė greitai gauti pinigų. Reikšminga dalis gyventojų, atsiėmusių savo lėšas, jas panaudojo vartojimui - tai trumpam paskatino šalies ekonomiką, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje padidino riziką dėl mažesnių pensijų ateityje. Be to, staigiai į ekonomiką įlieti pinigai paskatino ir infliaciją - tad gyventojams prekės ir paslaugos pabrango, o jų atsiimtų lėšų vertė - sumažėjo. Taigi, tai nebuvo teigiamas reiškinys, kai žmonės pasitraukia iš kaupimo dėl trumpalaikio vartojimo - tai sumažino jų ilgalaikį finansinį saugumą. Todėl Estijos ekonomistai iki šiol tai įvardija kaip klaidą“, - teigia T. Gudaitis.
Vis dėlto Dr. V. Dičpinigaitienė priduria, kad panašus scenarijus į Estijos Lietuvoje būtų juntamas per vartojimą, tačiau poveikis bus trumpalaikis. „Vartojimo pagyvėjimas Lietuvos BVP augimą 2026 m. gali paspartinti maždaug 0,5 proc. punkto. Vis dėlto tai bus vienkartinis poveikis ir jau 2027 m. ekonomika augs 0,6 proc. punkto lėčiau nei būtų augusi be šios reformos. Pokyčių įtaka infliacijai labiau jausis 2026 m. ir bus ribota - kainas padidins apie 0,2 proc. punkto, poveikis maisto ar kitų prekių kainomis taip pat neturėtų būti reikšmingai didesnis“, - prognozuoja ji.
Ji priduria, kad galimybė atsiimti lėšas turėtų paveikti ir nekilnojamojo turto (NT) rinką: „Kalbant apie NT kainas, remiantis mūsų atliktais skaičiavimais, ir atsižvelgiant į skirtingas prielaidas apie galimą gyventojų polinkį iš antros pensijų pakopos atsiimti lėšas ir jas naudoti NT pirkimui, mūsų vertinimu, 2026-2027 m. būsto paklausa galėtų būti 3-10 procentais didesnė.“
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Galimos Alternatyvos Kaupimui
Visgi kad ir kokį sprendimą priimtų gyventojai, ekspertai pabrėžia, kad net ir atsiradus galimybei atsiimti lėšas, poreikis kaupti senatvei išlieka. Tai turėtų būti pagrindinė siunčiama žinutė gyventojams. O pasirinkimų, kur alokuoti atsiimtas lėšas, - nestinga. „Priemonių pasirinkimas yra gana platus, tačiau priklauso nuo individualių atvejų: trečioji pensijų pakopa, investiciniai fondai, biržoje prekiaujami fondai (ETF), akcijos, obligacijos ir pan. Svarbiausia - kad pinigai neatitektų sukčiams, kurie tikrai bandys juos išvilioti. Dėl to sprendimą investuoti reikia priimti įsigilinus, išsinagrinėjus alternatyvas ir jokiu būdu nesivadovauti emocijomis, neskubėti. Be to, vengti pasiūlymų gauti greitą pelną be jokios rizikos ir neinvestuoti į finansines priemones, kurių nesuprantate“, - sako dr. V. Dičpinigaitienė.
Norintiems pradėti investuoti Lietuvos bankas parengė ir 10 paskaitų ciklą. Jas galite rasti čia.
T. Gudaičio teigimu, jei žmogus nuspręstų išsiimti sukauptas lėšas iš antrosios pakopos, viena iš alternatyvų galėtų būti trečioji pensijų pakopa. Ji, aiškina pašnekovas, suteikia dar didesnį lankstumą ir gali būti papildoma asmeninėmis ir darbdavio įmokomis: „Ji leidžia savarankiškai pasirinkti įmokų dydį ir dažnumą, ji yra mažiau priklausoma nuo valstybės politikos sprendimų, nėra privalomas anuitetas sulaukus pensijos.“
Vis tik T. Gudaitis pabrėžia, kad efektyviausias sprendimas būtų kaupimą diversifikuoti. „Daugeliui gyventojų būtų naudinga diversifikuoti savo kaupimą pensijai išlaikant ir kaupimą II-ojoje, ir kaupiant III-joje pensijų pakopose. Taip pat verta pasvarstyti papildomai savarankiškai investuoti į kitus gyventojui priimtinos grąžos ir rizikos santykį siūlančius instrumentus. Dar norėtųsi paskatinti jaunimą pradėti kaupti ateičiai kuo anksčiau, nes laikas yra kaupimo sąjungininkas - jis leidžia kapitalui augti ir pasinaudoti sudėtinių palūkanų efektu, kai uždirbtos palūkanos pačios pradeda generuoti naujas palūkanas, todėl investicijos ar santaupos ilgainiui auga vis sparčiau“, - sako jis.
Ingos ir Igno Pavyzdžiai: Kiek Galima Sukaupti?
Ingos pavyzdys: kiek galima sukaupti pradedant anksti
Įsivaizduokime Ingą - 25 metų specialistę, kuri jau kelerius metus kaupia II pensijų pakopoje. Jos atlyginimas siekia apie 2000 eurų prieš mokesčius, o iki pensijos - dar 40 metų.
Pagal pensijosreforma.lt skaičiavimus, Inga jau yra sukaupusi apie 5000 eurų: dalį sudaro jos pačios įmokos, dalį - valstybės priedas, o likusi dalis - investicijų grąža.
Ką tai reiškia ilguoju laikotarpiu? Jei Inga nieko nekeistų ir toliau kauptų iki 65 metų, jos bendra sukaupta suma siektų apie 318 334 eurus. Tai pinigai, kurie taptų svarbia dalimi jos pajamų senatvėje.
- Jei Inga nuspręstų atsiimti 25 proc. jau sukauptos sumos, jos galutinė suma sumažėtų iki 308 316 eurų.
- Jeigu Inga nutrauktų kaupimą, atsiimtų dalį lėšų ir po kurio laiko vėl pradėtų kaupti, jos būsimas rezultatas būtų dar mažesnis - apie 278 262 eurus.
- Dar vienas scenarijus - jei Inga sustabdytų įmokų mokėjimą, bet neatsiimtų jau sukauptų lėšų. Tokiu atveju sukaupta suma išaugtų tik iki 40 072 eurų - beveik aštuonis kartus mažiau nei nuosekliai kaupiant be pertraukų.
Igno pavyzdys: ko tikėtis pradėjus kaupti vyresniame amžiuje?
55 metų Ignas - pavyzdys tiems, kurie mano, kad kaupti pensijai jau per vėlu. Jis dirba visą gyvenimą, o dabar uždirba apie 2000 eurų prieš mokesčius. II pensijų pakopoje jis yra sukaupęs 5000 eurų, o iki pensijos jam liko maždaug dešimt metų.
Pagal pensijosreforma.lt skaičiavimus, jei Ignas nieko nekeistų ir toliau kauptų taip, kaip dabar, sulaukęs pensijos jis turėtų apie 23 600 eurų. Tai suma, kuri gali solidžiai papildyti būsimą „Sodros“ pensiją ir suteikti daugiau finansinės laisvės.
- Jeigu Ignas nuspręstų atsiimti 25 proc. jau sukauptos sumos, jo galutinė sukaupta suma sumažėtų iki 16 358 eurų.
- Panašų rezultatą turėtų ir tuo atveju, jei jis nutrauktų kaupimą, atsiimtų dalį lėšų ir po kurio laiko vėl pradėtų kaupti - tuomet sukauptų tiek pat, apie 16 358 eurus.
- O jei Ignas sustabdytų įmokas, bet neatsiimtų sukauptų lėšų, pensijos sulauktų su maždaug 7242 eurais - beveik tris kartus mažiau nei nuosekliai tęsiant kaupimą.
Akivaizdu: kaupimą verta pradėti net likus dešimtmečiui iki pensijos. Pinigai, kurie per tuos metus „dirba“ fonduose, tampa reikšmingu priedu prie valstybės pensijos - ypač kai prie asmeninių įmokų prisideda ir valstybė.
Ką prarasite pasitraukus iš sistemos?
Pagal dabartinę tvarką, pasitraukus iš II pakopos, visos „Sodros“ ir valstybės įmokos būtų pervestos atgal į „Sodrą“ kaip apskaitos vienetai. Kitaip tariant, ne tik sustabdytumėte būsimas įmokas, bet ir netektumėte valstybės priedo, kuris per kelis dešimtmečius gali siekti dešimtis tūkstančių eurų.
Toks sprendimas turi ilgalaikį poveikį: sumažėja būsimos pajamos senatvėje, o atsiimta vienkartinė suma neišvengiamai praranda vertę dėl infliacijos ir nebegeneruoja grąžos, jeigu nepasirūpinama tolesniu investavimu.
Skaičiavimai, Kuriuos Galite Atlikti Patys
„Swedbank“ pensijų skaičiuoklė leidžia kiekvienam gyventojui pasitikrinti savo galimą sukauptą sumą pagal amžių, atlyginimą ir pasirinktą įmokų dydį. Joje galite įvertinti tris scenarijus - jei liksite kaupime, jei sustabdysite įmokas arba jei visiškai pasitrauksite.
Skaičiavimai padeda objektyviai pamatyti, kad net keli procentai nuo atlyginimo ilguoju laikotarpiu virsta solidžia suma, o valstybės priedas reikšmingai prisideda prie galutinio rezultato.
Kaupimas pensijai nėra trumpalaikis sprendimas.
| Scenarijus | Ingos (25 m.) sukaupta suma | Igno (55 m.) sukaupta suma |
|---|---|---|
| Tęsiant kaupimą | 318 334 eurai | 23 600 eurų |
| Atsiimant 25% sukauptos sumos | 308 316 eurų | 16 358 eurai |
| Nutraukiant kaupimą ir atsiimant dalį lėšų | 278 262 eurai | 16 358 eurai |
| Sustabdžius įmokas | 40 072 eurai | 7242 eurai |
tags: #paskaiciavo #kokios #pensijos #ateityje #gali #tiketis