Smurto prieš vaikus problema Lietuvoje išlieka aktuali ir reikalauja nuolatinio dėmesio. Smurto prieš vaikus skaičiai iškalbingi: vien per praėjusius metus užregistruota daugiau nei 3 tūkst. atvejų, iš jų 2,8 tūkst. vaikų nukentėjo. Vien per praėjusias šv. Kalėdas nuo šeimos, kur buvo nesaugu, teko atskirti 80 vaikų.
Statistika ir tendencijos
Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė aiškina, jog smurto prieš vaikus atvejų skaičius, augęs nuo 2012 m., piką pasiekė 2017-2018 m., kai per metus nustatyta 5 tūkst. Vis dėlto, nors nuo tada kelerius metus smurto atvejų skaičius šalyje iš tiesų mažėjo, 2022 m. „Jeigu lygintume 2022 m. su 2021 m., matome tendenciją, kad 10 proc. ūgtelėjo nustatomas galimas smurtas prieš vaikus.
Išaugo ir pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimų skaičius: 2021 m. sulaukėme daugiau kaip 40 tūkst. pranešimų, o 2022 m. - daugiau kaip 45 tūkst.“, - teigia I. Skuodienė. Specialistė aiškina, kad tikrieji skaičiai gali būti dar baisesni. Anot I. Skuodienės, „Tie skaičiai, 3 tūkst. galbūt nukentėjusių vaikų 2022 m., tikrai dar nėra tikslūs ir galutiniai. Tas skaičius gali būti kur kas didesnis, nes ne apie visus atvejus pranešama, ne visais atvejais yra sureaguojama.
Jeigu kalbėtume apie seksualinį smurtą, vaikai patiria didžiulę gėdą ir dažnai sako, kad tik paauglystėje suprato, kas jiems daryta, ir tada jau nustatoma, kad vaikas patyręs seksualinį smurtą.
Kas yra vaiko išnaudojimas ir nepriežiūra?
Smurto formos ir jų priežastys
Paklausta, o kas tada skatina tėvus smurtauti prieš vaikus, moteris sako, jog skirtingas smurto formas lemia skirtingos priežastys. Anot specialistės, fizinio smurto prieš vaikus intensyvumas, aišku, gali varijuoti, tačiau juo laikomas „bet koks fizinis elgesys su vaiku, sukeliantis ar galintis sukelti jam skausmą ar pažeminimą“.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Kaip rodo vaiko teises ginančios tarnybos atlikta apklausa, beveik 50 proc. tėvų ausies užsukimą nebūtinai laiko smurtu prieš vaikus, ypač kai vaikas auklėjamas dėl to, jog nepadarė namų darbų ar nesusitvarkė kambario.
Kalbant apie psichologinį smurtą, pasak I. Skuodienės, „Jeigu kalbame apie psichologinį smurtą, tikrai pasitaiko įvairių situacijų auginant vaikus ir tikrai turbūt neįmanoma visada būti ramiam tėvui ar mamai, visada palaikančiam, visada supratingam, nes gyvenimas tikrai intensyvus ir daug įvairių dalykų vyksta. Bet psichologinis smurtas būna tada, kai toks netinkamas elgesys su vaiku tęsiasi ilgą laiką ir kartojasi.
„Lietuvoje penkerius metus galioja nemušimo įstatymas, bet tėvai sako: „Taip, mes turime nemušimo įstatymą, bet kaip man kitaip susitvarkyti? Augau su beržine koše ir, va, žiūrėkit, koks išaugau.“ Mes vis dar neturime pakankamai įrankių arba neturime pakankamai įgūdžių ieškoti kito kelio, kad sudrausmintume vaikus. <...> Šiandien tikrai labai daug literatūros, kaip ieškoti, kaip kalbėti, kaip susitarti su vaikais, kaip taikyti ribas, kviečiu ieškoti tų atsakymų. Yra tiek įvairių knygų, kaip užauginti žmogų, kaip apsaugoti, tikrai labai įdomi informacija, pateikta labai paprastai“, - tikina I. Skuodienė.
Smurto pasekmės
„Vienos tokios pasekmės gali pasireikšti gana anksti - arba dar vaikystėje, arba paauglystėje, tuo metu, kai patiriamas smurtas, kartais, kai jis ką tik patirtas. <...> Jeigu smurtas tęsiasi, vaiko savijauta komplikuojasi ir darosi sudėtingesnė. Jis tikrai gali darytis prislėgtas, liūdnas, gali būti kaip tik labai piktas, pradėti reikštis netinkamas, agresyvus elgesys.
Gali būti, kai jau esi suaugęs, nesi įgijęs kokių nors įgūdžių, nes tau buvo sunkiau mokytis, nematė tavęs, nesidomėjo talentais, gebėjimais, ką tu gali padaryti. Tu gali užaugti nežinodamas, ką moki, kas gerai sekasi, ką nori veikti. Smurto situacijoje tave pažemina patys brangiausi ir svarbiausi žmonės, todėl tikrai gali būti sunku užmegzti ryšį.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Neatpažįsti, kokie santykiai saugūs, o kokie ne, ir įsitrauki į kitus [smurtaujančius] santykius“, - dėsto I. Skuodienė. Specialistė akcentuoja, jog asmenys, prieš kuriuos smurtauta vaikystėje, neretai išmoksta tokiu būdu su problemomis tvarkytis ir patys. Rizika, kad užaugęs žmogus ir pats muš savo vaikus, gerokai išauga.
Pagalba ir prevencija
Vis dėlto, kaip patikina I. Skuodienė, „Jei patyrei smurtą, nebūtinai taip pat elgsiesi su vaiku ar kitais žmonėmis. <...> Ir vaikai, ir suaugę, patiriantys vienokį ar kitokį smurtą, turi lūkestį, kad kaip nors galės gyventi, lyg tos patirties nebuvo. Reikia priimti ir suprasti, kad negalėsi gyventi taip, lyg negalvotum ar nežinotum, kad taip įvyko.
Tai sudėtinga, bet įmanoma, kai kam labai skaudžiai, kai kam gal mažiau, pagalvoti apie tai, kaip jaučiausi, kai buvau mažas, kaip aš jaučiuosi dabar, kai tėvai su manimi taip elgėsi, kaip tas veikia mane, ką supratau apie save. LRT RADIJO pašnekovė primena, jog tėvams, norintiems ištrūkti iš smurto ciklo, būdų tą padaryti tikrai yra.
I. Daniūnaitė drąsina tokius žmones lankyti individualią psichoterapiją, įsitraukti į įvairius grupinius užsiėmimus, tėvystės mokymus.„Labai svarbu, jei smurtas vyksta čia ir dabar, būtina informuoti policiją telefonu 112. Atvyks policija, vaiko teisių specialistai, kalbėsis, vertins situaciją ir suteiks pagalbą čia ir dabar“, - akcentuoja I. Skuodienė.
Kur kreiptis pagalbos:
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
- Jeigu ieškote skubios psichologinės pagalbos, kviečiame kreiptis į specialistą jo budėjimo laiku. Konsultacijos teikiamos per „Skype“ arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. Konsultuoja krizių įveikimo specialistai.
- Pagalba teikiama nusižudžiusiųjų artimiesiems.
- Savižudybės krizę patiriančiam asmeniui suteikiama informacija apie įvairius pagalbos būdus ir jos teikėjus konkrečioje savivaldybėje ir ko jis gali tikėtis, kreipdamasis pagalbos telefonu, internetu ar susitikęs su specialistu.
- Norintieji padėti išgyvenantiems savižudybės krizę šioje svetainėje sužinos apie rizikos ženklus, priežastis ir mitus apie savižudybes, ras patarimų, kaip tinkamai suteikti pagalbą.