Vilnius naujai reklamos kampanijai Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje skirs beveik 97 tūkst. eurų (su PVM). Vilnius naujai reklamos kampanijai Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje skirs beveik 97 tūkst. (...). Naujosios kampanijos dalimi taps ir reklama Jungtinėje Karalystėje ir Vokietijoje, dėl kurios sudaryta ši sutartis“, - BNS komentavo „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė. Pasak jos, reklama startuos vasarį, kai žmonės planuoja šių metų keliones. „Siekiame, kad jų akiratyje atsidurtų Vilnius kaip patraukli kelionių kryptis“, - aiškino I. Romanovskienė. Jos teigimu, Vilnius norėtų pritraukti ir daugiau turistų iš Italijos, Izraelio ir Lenkijos. Vilnius reklamuojamas užsienio socialiniuose tinkluose, turizmo parodose, rengiamos pažintinės šių šalių žurnalistų ir „influencerių“ kelionės į Vilnių.
2018 metais atgarsio ir prieštaringų vertinimų sulaukė kampanija, kurioje Lietuvos sostinė Londone ir Berlyne reklamuota kaip Europos „G taškas“. „Go Vilnius“ teigė, kad panaudojusi žodžių žaismą ir metaforas siekė pristatyti Vilnių kaip miestą, į kurį atvykus patiriamas malonumas, o reklama nėra vulgari.
Tarpdisciplinis požiūris į socialinę reklamą ir jos poveikį visuomenei
REKOMENDUOJAME TOLIAU SKAITYKITE Socialinėje reklamoje, rodomoje JAV ir Jungtinėje Karalystėje, iš pradžių matomas tik rankas plaunantis vyras, o vėliau šį vaizdą pakeičia už jo, ant grindų, esančios moters kojos. „Yra epidemija, kurios negalite nusiplauti“, - skelbia socialinės reklamos tekstas, po kurio pridedamas paaiškinimas, kad COVID-19 krizės metu smarkiai išaugo smurtas šeimoje. Amerikietiška šios reklamos versija prašo suinteresuotų žmonių paskambinti Nacionalinei smurto šeimoje telefono linijai, o Jungtinės Karalystės versija ragina žmones atsisiųsti programėlę „Bright Sky“, kurioje pateikiami vietiniai pagalbos susidūrus su smurtu šeimoje numeriai. Kampanija yra skirta informuoti apie pavojus, su kuriais susiduria smurto aukos karantino metu. Remiantis naujais Jungtinių Tautų gyventojų fondo (UNFPA) duomenimis, per šį laiką smurto šeimoje atvejų gali padaugėti 20 proc., nes aukos yra įkalinamos namuose kartu su jų skriaudėjais, praneša „Adweek“. Ankstesnis šio mėnesio JT pranešimas parodė, kad kai kuriose šalyse skambučiai į šeimos pagalbos linijas išaugo dvigubai ir net trigubai. Tuo tarpu Australijoje smurto šeimoje pagalbos „Google“ paieškose rodiklis yra didžiausias per penkerius metus.
„Tikimės, kad ši socialinės reklama įkvėps daugiau žmonių rimtai vertinti smurtą šeimoje ir bendradarbiauti stengiantis jį sustabdyti ir užkirsti kelią - ne tik šios krizės metu, bet ir po jos“, - teigė Pamela Zaballa, „No More“ generalinė direktorė.
Nuo kyla klausimai dėl informacijos panaudojimo ir lyčių įvairovės rodymo reklamoje. Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
Taip pat skaitykite: JK alkoholio reklamos tendencijos
Tarptautinė bendradarbiavimo patirtis: vaikų teisių ir negalios atskaitomumas
Tarptautinės organizacijos „Gelbėkit vaikus“ padalinys Didžiojoje Britanijoje sukūrė internete žaibiškai išplitusį vaizdo įrašą, kuriame parodoma kaip karinis konfliktas paveikia vaikus. Pagrindinė socialinės reklamos veikėja - Anglijoje gyvenanti mergaitė. Iš po sekundę trunkančių kadrų sumontuotas įrašas prasideda jai švenčiant gimtadienį, o baigiasi lygiai po metų. Skirtumas tas, kad šalyje vyksta karas. Klipo pabaigoje rašoma: „Jei tai nevyksta čia, dar nereiškia, kad tai nevyksta“. Per dvi dienas vaizdo įrašas tinklapyje youtube.com peržiūrėtas beveik 10 mln.
Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ - tai 1991 m. įkurta nepolitinė, nevyriausybinė ir nereliginė, už vaiko teises kovojanti organizacija, šiuo metu turinti 21 struktūrinį padalinį 20 Lietuvos miestų ir rajonų. Tai vienintelė Šiaurės Rytų Europos organizacija, esanti tarptautinės organizacijos „Save the Children“ tikrąja nare. 28 valstybėse yra įsikūrusios „Save the Children“ organizacijos, kurios priklauso tarptautiniam „Save the Children“ aljansui - pasauliniam nepelno organizacijų tinklui, veikiančiam daugiau nei 120 šalių visame pasaulyje. Aljansas įkurtas 1977 m. Ženevoje, o 1997 m. Patrauklumu lenkia komercines reklamas.
Apžvalga apie socialines reklamas Lietuvoje
E. Šedbaraitė pasakojo, kad vasario-balandžio mėnesiais socialinės reklamos buvo labai aktyviai komunikuojamos, jos taip pat sulaukė labai daug žiniasklaidos dėmesio. „Mes nusprendėme jas ištirti, nes tai buvo mums galbūt mažai nagrinėta sritis - labiausiai žiūrime į komercines, prekės ženklų reklamas, o nors matome, kad socialinės reklamos vyksta, jų nelabai kas tiria ir žiūri, kaip jos veikia. Tad mes ištyrėme ir ką pamatėme, kad socialinės reklamos tikrai labai atkreipia žmonių dėmesį, žmonės jas mato, žmonės įsitraukia į tas istorijas, jos juos emociškai paveikia ir žmonėms, lietuviams, jos labai patinka“, - sakė ji. Tyrimui buvo pasirinktos penkios reklamos, kurios buvo daugiausiai transliuotos televizijoje. Kas buvo paveikiau - liūdnos istorijos, ar bandymas ieškoti pozityvių kampų? „Jei žiūrėtume „Vėžio šauktinių“, tai yra, „Mamų unijos“ reklamą, ar „Maltiečių“ kampaniją „Kai lieka tik vienatvė“, tai jos buvo labiausiai liūdinčios reklamos. Pažiūrėjus į kitas, kurias tyrėme, Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondo, „Maisto banko“ ar „Ankštukų“ - jos buvo labiau iš teigiamos emocijos. Taip, jos kėlė labiausiai liūdesį, bet išlindo tokios emocijos kaip pasitenkinimas, pasididžiavimas ir panašiai. Ir tiek žiūrint į liūdnesnes, tiek gal mažiau liūdnas, vis tiek įsitraukimas buvo labai didelis - labai didelio skirtumo tarp jų, kurios labiau patiko, nėra“, - komentavo E. Šedbaraitė.
Iš KOG instituto nagrinėtų penkių socialinių reklamų žmonėms labiausiai patiko Rimanto Kaukėno labdaros ir paramos fondo kampanija. „Ši reklama tikrai sulaukė įspūdingų rezultatų - mes patys KOG institute dar nematėme, kad taip reklama galėtų patikti ir būti tokia patraukli. Šiuo metu mes turime ištyrę daugiau nei 500 kampanijų ir ji yra pirmoje vietoje pagal patrauklumą: net apie 60 proc. žmonių, kurie matė šią reklamą, įvertino ją kaip ypač patrauklią. Tai galėjo lemti ir tema, ir pats Rimantas Kaukėnas, kuris lietuviams yra tikrai labai patinkanti asmenybė - mes negalime pasakyti, kas būtent, ar ta šiek tiek linksmesnė istorija, ar asmuo galėjo nulemti tą patrauklumą“, - kalbėjo E. Šedbaraitė. Pasak jos, visos penkios istorijos yra vertinamos kaip patrauklesnės nei komercinės reklamos: „Jei žiūrėtume mūsų vidurkius, tai visos jos lenkia, ir ta pati „Mamų unijos“, kuri buvo tikrai liūdna, daug kas sakė, kad nereikėtų taip rodyti, bet ji patiko žmonėms - negalima taip sakyti, kad liūdna istorija žmonėms nepatinka“. Išsakyta nuomonė apie prekės ženklo atpažįstamumą rodo, kad kai kurios organizacijos susiduria su identifikavimo sunkumais, todėl svarbu stiprinti žinomumą ir aiškų prekės ženklo identitetą.
Nors įvairūs labdaros fondai ir nevyriausybinės organizacijos naudoja ribotus biudžetus, jos išnaudoja įvairius kanalus: spaudą, viešąjį transportą, prekybos vietas, internetą ir radiją - siekdamos didelio pastebėjimo. E. Šedbaraitė pabrėžė, kad atskirų kampanijų efektyvumas priklauso nuo gebėjimo pasiekti tikslinę auditoriją ir suvaldyti biudžetą per įvairias platformas. Ji taip pat pasiūlė laiką paskirstyti komunikacijai per metus, o ne tik prieš mokesčių deklaracijų terminą, siekiant išlaikyti žinomumą ir įtraukimą ištisus metus.
Taip pat skaitykite: Privalumai ir trūkumai: socialinė medija
Įtraukti elementai: infografikos, žemėlapiai ir statiniai kovos su smurtu bei negalia įtraukimo kampanijų pavyzdžiai.
Rinkodaros ir viešųjų ryšių ekspertai kviečia išlaikyti reguliarų socialinių reklamų srautą per metus, siekiant sustiprinti žinomumą ir įtraukti plačią auditoriją į socialines problemas - nuo smurto šeimoje iki negalios įtraukties skaitmeninėje erdvėje.
IAI, kampanijų kūrėjai stengiasi pateikti ne tik liūdnas istorijas, bet ir pozityvius kampus, kurie sukeltų pasitenkinimą ir didintų žmonių įsitraukimą. „Tos reklamos lenkia komercines reklamas pagal patrauklumą“, - teigė E. Šedbaraitė. Pasak jos, svarbu suprasti, kad net ir mažo biudžeto kampanijos gali turėti didelį poveikį, ypač kai siužetas ir personažai yra patrauklūs auditorijai.
Norint daugiau apie tyrimus ir kampanijų pasiekimus, skaitykite daugiau apie tyrimą čia.
Taip pat skaitykite: Socialinės atskirties iniciatyvos Lietuvoje
tags: #socialine #reklama #didziojoje #britanijoje