Daugelis mūsų ne tik yra girdėję posakį „sveikata - brangiausias turtas“, bet ir įsitikinę jo teisingumu. Pasaulio sveikatos organizacijos iniciatyva nuo 1950 m. balandžio 7-oji diena yra minima Pasaulio sveikatos diena. Pagal PSO sveikatos apibrėžimą, sveikata - tai visiškos fizinės, psichinės, socialinės, protinės ir dvasinės gerovės būsena, o ne vien ligos ar negalios nebuvimas. Taip pat pabrėžiama, kad sveikata yra ne gyvenimas be ligų, bet būklė, suteikianti galimybę kasdien patenkinti asmens būties ir laisvalaikio reikmes. Sveikata tai daugialypė sąvoka, apibendrinanti žmogaus, kaip sudėtingos sociapsichofiziologinės savireguliacijos sistemos, darnų veikimą.
Sveikatos sudedamosios dalys
Žmogaus sveikata susideda iš fizinės, emocinės, socialinės ir dvasinės sveikatos, kurios yra labai glaudžiai susijusios - geresnė dvasinė ir socialinė sveikata lemia geresnę emocinę sveikatą, o tai savo ruožtu gerina ir fizinę sveikatą. Visos sveikatos sritys yra svarbios ir viena su kita glaudžiai susijusios, kažką teigiamo nuveikus vienoje srityje, rezultatai jaučiami ir kitose.
- Fizinė sveikata - optimalus kūno ir visų organizmo sistemų funkcionavimas.
- Protinė sveikata - gebėjimas mąstyti, atlikti protinio mąstymo reikalaujančias užduotis.
- Emocinė sveikata - sugebėjimas suprasti savo jausmus ir išmokti pagrįstai juos reikšti. Labai svarbu, kad kitiems žmonėms suteiktume ir iš kitų žmonių patirtume kuo daugiau gerų jausmų, nes tik taip galima užtikrinti žmonių gerą emocinę sveikatą.
- Visuomeninė (socialinė) sveikata - gebėjimas prisitaikyti prie visuomenės ir socialinės grupės, kuria priklausote.
- Dvasinė sveikata - harmonizuoja visus sveikatos elementus.
Veiksniai, įtakojantys sveikatą
Gyventojų sveikata priklauso nuo daugybės veiksnių - sveikatos determinantų. Skirtingais žmogaus gyvenimo laikotarpiais sveikatai įtakos turintys veiksniai veikia nevienodai.
- Paveldimumo veiksnys - 10-15 proc. Paveldėti iš tėvų genai gali nulemti kai kurias žmogaus ypatybes, kurių nėra galimybės pakeisti per visą gyvenimą. Taigi kiekvieno žmogaus pagrindines žmogaus nuostatas nulemia paveldėjimas. Prie jo galima priskirti dominuojančius žmogaus poreikius, gabumus, interesus, pomėgius, norus, taip pat polinkius į įvairias ligas, alkoholizmą ir kt.
- Aplinkos veiksnys - 30-40 proc. Žmonių adaptaciniai gebėjimai prisitaikyti prie supančios aplinkos formuojasi nuolat. Visuomenė siekdama apsaugoti nuo neigiamų aplinkos poveikių ir gamtos netikėtumų kuria vis tobulesnes priemones gyvenimo sąlygoms palengvinti. Didelę įtaką sveikatai daro ir aplinkos sąlygos: oras kuriuo yra kvėpuojama namuose, gatvėje ar kitoje viešoje vietoje; vanduo, dirvožemis, maisto produktai.
- Sveikatos apsaugos veiksniai - 8-10 proc. PSO teigia, kad tik 10 proc. sveikatos priklauso nuo medicininių priemonių. Dauguma žmonių savo sveikatą sieja su sveikatos apsaugos sistema.
- Gyvenimo būdo ir sąlygų veiksnys - 40-60 proc. Gyvenimo būdas gali lemti gerą sveikatą arba tapti pagrindine daugumos ligų priežastimi. Sveika gyvensena, sudėtingas, būtinas ir kartais prieštaringas socialinis reiškinys, padedantis išsaugoti ir stiprinti sveikatą.
Kaip nurodo mokslininkai, sveikatą ir gyvenimo trukmę apie 50 proc. lemia gyvenimo būdas ir paties žmogaus elgesys, apie 20 proc. priklauso nuo aplinkos, taip pat apie 20 proc. įtakos turi paveldimumas. Ir nors dauguma žmonių savo sveikatą sieja su sveikatos apsaugos sistema, tik apie 10 proc. priklauso nuo medicinos pagalbos.
Sveika gyvensena
Sveika gyvensena - ne tik gyvenimo būdas, mažinantis ligų ar ankstyvų mirčių riziką, bet ir padedantis mums fiziškai ir psichologiškai geriau jaustis, būti aktyvesniems, labiau patenkintiems gyvenimu ir siekti sėkmės.
Taip pat skaitykite: Išlikite psichiškai sveiki
Pagrindiniai sveikos gyvensenos principai:
- Sveika mityba
- Optimalus fizinis aktyvumas ir grūdinimasis
- Racionali darbo ir poilsio kaita
- Asmens higiena ir kūno priežiūra
- Psichoemocinis stabilumas
- Sveikos ir saugios aplinkos kūrimas
- Žalingų įpročių atsisakymas
27 patarimas: Sveikata apima emocinę, dvasinę, psichinę ir fizinę gerovę
Akivaizdu, kad jeigu norime nepakliūti į šią liūdnąją statistiką, privalome laikytis sveikos gyvensenos principų. Jie yra paprasti ir ne kartą aptarti viešoje erdvėje, tačiau Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistės juos dar kartą susistemino.
Mityba
- Svarbu palaikyti optimalų kūno svorį (KMI 18,5-25).
- Kasdien gerti daug vandens (30 ml vandens vienam kūno masės kilogramui).
- Vartoti mažiau didelės energinės vertės maisto produktų, greito maisto, vengti saldžių gėrimų.
- Reguliariai valgyti maistingą, įvairų, dažniau augalinį nei gyvulinės kilmės maistą.
- Kelis kartus per dieną valgyti kuo mažiau perdirbtų grūdinių produktų (duona, košės, makaronai ir pan.).
- Kasdien vartoti bent 400 g per dieną įvairių (geriau šviežių) daržovių ir vaisių.
- Mažinti riebalų vartojimą; gyvulinės kilmės riebalus, kuriuose yra daug sočiųjų riebalų rūgščių, keisti augaliniais aliejais.
- Raudoną mėsą (kiaulieną, jautieną, avieną) keisti balta mėsa (paukštiena, triušiena), ankštinėmis daržovėmis, žuvimi, vengti perdirbtos mėsos gaminių.
- Vartoti liesą pieną ir liesesnius pieno produktus (pasukas, natūralų jogurtą, rūgpienį, kefyrą, varškę, sūrį).
- Vartoti mažiau druskos.
- Atsisakyti alkoholio ir rūkymo.
Fizinis aktyvumas
- Vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas: 150 minutės per savaitę (3-5 kartai per savaitę).
- Didelio intensyvumo fizinis aktyvumas (75 minutės per savaitę 3-5 kartai per savaitę).
- Kuo mažiau laiko praleisti sėdint (prie televizijos, kompiuterio).
Darbo ir poilsio režimas
- Po vienos darbo valandos turi būti daromos 5-10 min. pertraukos, o dirbant 12 val. per dieną, pradedant devinta darbo valanda - 15 min. pertraukos.
- Pertraukų metu, esant galimybei, atliekama speciali akių, rankų, kojų, galvos, liemens mankšta ir pakeičiama darbo poza.
Streso valdymas
- Fizinis aktyvumas gerina širdies ir plaučių veiklą, kartu sumažina stresą, depresiją ir nerimą.
- Tikslingas, kryptingas kvėpavimo reguliavimas - vienas efektyviausių būdų, įgalinantis suvaldyti ir reguliuoti emocinę būseną.
- Relaksacinėmis įtampos valdymo priemonėmis, kvėpavimo pratimais, meditacija, siekiama greitai ir efektyviai atstatyti organizmo funkcijas.
Moksliniai faktai ir įrodymai
Mokslininkų apskaičiuota, kad pasikeitus visuomenės gyvensenai, atsisakius žalingų įpročių, pradėjus daugiau judėti ir laikytis subalansuotos mitybos, net 80 proc. sumažėtų lėtinių neinfekcinių ligų rizika (širdies ir kraujagyslių ligų, antro tipo diabeto, kai kurių vėžio formų). Taip pat, JAV mokslininkų duomenimis, sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo rekomendacijų laikymasis, normalus kūno svoris ir nerūkymas net 82 proc. gali sumažinti išeminės širdies ligos atvejų skaičių.
Tyrimų duomenys:
- Kasdien vartojant 30 g riešutų, širdies ir kraujagyslių ligų rizika sumažėja 30 proc.
- Valgant žuvį bent kartą per savaitę, išeminės širdies ligos rizika būna 16 proc. mažesnė, palyginti su valgančiais žuvį rečiau.
- Fizinis aktyvumas 35 proc. sumažina riziką susirgti storosios žarnos vėžiu ir 25 proc. - krūties vėžiu.
Svarbu suvokti, jog rezultatai visada pasiekiami nuolatiniu darbu ir dėmesiu šiai sričiai, kitaip tariant, gera savijauta reikalauja mūsų pastangų.
Taip pat skaitykite: Moraliniai aspektai slaugoje
Taip pat skaitykite: Pagalba šeimoms Lietuvoje