Prieš porą dienų Lietuvos slaugos specialistų organizacija paminėjo 19 metų gyvavimo sukaktį. Deja, šios profesijos atstovai mūsų šalyje vis dar kukliai vertinami. Per kone du dešimtmečius net nenustatytas slaugos darbuotojo darbo reglamentas. Ši nepagarba paliečia didžiąją dalį mūsų senstančios visuomenės narių, kuriems reikalinga užtikrinti kokybišką slaugą.
Daugelyje Lietuvos ligoninių į slaugytojus žiūrima kaip į darbininkus, bet ne kaip į kvalifikuotus specialistus.
Amerika šaukia “SOS”, Lietuva - rami
Lyginant, kaip per slaugos prizmę į visuomenės senėjimą reaguoja mūsų valstybė ir, tarkim, Jungtinės Amerikos Valstijos, situacija atrodo kone graudi. Amerika, pasiskaičiavusi, kad per artimiausią dešimtmetį pasens vadinamoji “baby boomers” karta, skambina visais varpais apie netrukus išaugsiantį sveikatos apsaugos paslaugų poreikį. Amerikos slaugytojų kolegijų asociacija (AACN) glaudžiai bendradarbiauja su mokyklomis, politikais, vaikų organizacijomis, spauda, kad informuotų ir šviestų visuomenę apie gresiančią problemą. Asociacija parengė faktų rinkinį, atskleidžiantį slaugytojų poreikio augimą.
Kai kurie iš jų:
- Įdarbinimo agentūra “Wanted Analytics” praneša, kad 2011 m. gegužės mėnesį buvo paskelbta 46 proc. daugiau skelbimų, siūlančių darbą slaugytojams, nei 2010 m. gegužę.
- Nepaisant recesijos, per pačią ekonominę krizę, nuo 2007 m. gruodžio iki 2009 m. birželio, sveikatos apsaugos sektoriuje buvo įdarbinta 428 tūkst. darbuotojų, daugiausia jų - slaugytojai.
- Šių darbuotojų skaičiaus augimas, palyginti su kitais ekonomikos sektoriais, buvo nuolatinis ir tolygus.
2010 metais JAV Medicinos institutas parengė dokumentą apie slaugytojų profesijos ateitį ir reikmes. Dokumente teigiama, jog artimiausiais metais būtina, kad net slaugytojai turėtų bakalauro laipsnį ir kad reikia padvigubinti slaugytojų, turinčių daktaro laipsnį. Šiuo metu valstijose kas antras slaugytojas turi bakalauro laipsnį. Augant sveikatos priežiūros paslaugų poreikiui, tolygiai augs ir aukštesnės kvalifikacijos slaugytojų poreikis. 2009 metais paskelboje dr. Peter Buerhaus ir bendraautorių medžiagoje prognozuojama, kad 2025 m. JAV trūks 260 tūkst. slaugytojų.
Taip pat skaitykite: Globos namų gyventojų gyvenimo kokybės analizė
Palyginkime šiuos faktus su šiandienos mūsų šalies slaugytojų nerimu, kad vėl karpant sveikatos apsaugos biudžetą, kaip visuomet, taupyti bus pradėta nuo jų - mažinant slaugos darbuotojų etatus.
Lietuvai senų žmonių slauga nereikalinga
Lietuvai net nereikia laukti visuomenės senėjimo, nes tai - jau ne vienerius metus mūsų šalyje egzistuojantis reiškinys. Mūsų gimtinėje garsiai kalbama jau ne apie tautos senėjimo grėsmę, bet apie jos išnykimą - esame viena sparčiausiai senstančių Europos tautų. Statistikos departamento duomenimis, per pastaruosius 10 metų pagyvenusių žmonių skaičius padidėjo 28,8 tūkst. (4,3 proc.), nors šalies gyventojų skaičius sumažėjo 183,1 tūkst. (5,2 proc.). Liūdnos prognozės skelbia, kad 2030 m. padėtis bus dar prastesnė.
Deja, Lietuvai nereikia senų žmonių globos specialistų. “Prieš porą metų parengėme geriatrijos specialybės slaugos magistro studijų programą, bet Studijų kokybės centras ją išbraukė, paaiškinęs, kad ši programa - labai siaura ir neaktuali, - pasakojo Klaipėdos universiteto lektorė, Asmens sveikatos priežiūros komisijos pirmininkė dr. Natalja Istomina.
Be to, net ir baigę universitetą slaugytojai Lietuvoje dažnai atlieka tuos pačius darbus, kaip ir baigę kolegiją. Daugiau uždirbti gali tik rizikuodami savo sveikata - dirbdami su radiacija, budėdami naktimis, - pasakojo N. Istomina. - Yra per didelis skirtumas tarp gydytojų ir slaugytojų atlyginimų, nors, pavyzdžiui, ligoninėse naktimis didžiąją dalį paslaugų atlieka būtent slaugytojai. Žinau tokių atvejų, kad budintis gydytojas nueina miegoti ir perspėja slaugos darbuotoją: ”Pažadinkite tik kraštutiniu atveju - einu ilsėtis”. O ryte atsikelia ir važiuoja į namus”.
Kita vertus, pašnekovė atkreipė dėmesį, kad dalį gydytojų funkcijų be vargo galėtų perimti ir lietuviai slaugytojai, nes tokia praktika taikoma kitose šalyse. Pavyzdžiui, vykti į greitosios medicinos pagalbos iškvietimus. “Juk gydytojui nereikia 12 metų mokytis, kad atvažiuotų pas ligonį ir pristatytų jį į ligoninę. Suteikti pirmąją būtinąją pagalbą galima apmokyti ir slaugytojus, kaip yra užsienyje, - kalbėjo N. Istomina. - Deja, gydymo įstaigos dažnai net nenori įdarbinti kvalifikuotų slaugos darbuotojų. Rajonų ligoninių vyriausieji gydytojai pasako net ir taip: “Mums reikia darbininkų, kad darbą dirbtų, o ne savo žinias demonstruotų”. Nesuprantama, kad dėl tokio požiūrio nukenčia ir įstaigos prestižas”.
Taip pat skaitykite: Kaip išvengti griuvimų slaugant senyvus žmones
Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės (KMSL) vyriausioji gydytoja dr. Danguolė Drungilienė portalui sakė, kad slaugos paslaugų Lietuvoje ir JAV nėra net ko lyginti. “Visų pirma reikia lyginti finansavimą, juk įstaiga negali turėti daugiau išlaidų nei pajamų, - kalbėjo gydytoja, aiškindama, kad slaugytojų skaičių lemia valstybės politika. - Amerikoje apskritai tokį darbą dirba vyrai. Mūsų studentai atliko JAV slaugytojų apklausą, tad iš šimto anketų tik į vienos klausimus atsakė moteris”.
O slaugomų pacientų kasmet vis daugėja.
Gydytojui alga - už miegą ligoninėje?
Švedijoje vienam slaugytojui tenka 8 pacientai, Jungtinėje Karalystėje - 6, JAV - 4 ar 5, Australijoje - 4, vienoje iš Klaipėdos regiono ligoninių, kurios pavadinimo N. Istomina neatskleidė, vienai slaugytojai tenka prižiūrėti net ir 27. “Darbuotojos mums pasakojo, kad maudyti pacientus pradeda nuo 4.30 val. ryto, o paskutiniajam 8.30 val. pusryčių košė jau būna atvėsusi. Slaugytojos paaiškino, kad net pašildyti jos nėra kada”, - slaugos paslaugų Lietuvoje uždangą praskleidė pašnekovė.
Moksliniai tyrimai skelbia, jog slaugytojų ir pacientų santykiui esant didesniam nei 1:4, hospitalinis mirtingumas išauga 7 procentais, viršijus santykį 1:1 - net 42 proc. Be to, mūsų šalyje, priešingai daugelio Vakarų valstybių praktikai, naktį slaugytojų skaičius dar sumažinamas. Ko gero, kelti klausimo, ar saugu pacientams Lietuvos ligoninėse, net neverta kelti. Tai jau valstybės, nesugebančios užtikrinti geros slaugos, atsakomybė.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės vyresniame amžiuje
Deja, minėtieji visi tyrimai atlikti svetur. Kaip portalui tvirtino Lietuvos slaugos specialistų organizacijos prezidentė Danutė Margelienė, Lietuvoje net nėra atliktos analizės, nagrinėjančios slaugos darbuotojų darbo sąlygas, nors nuo pat įsikūrimo organizacija Sveikatos apsaugos ministerijos prašo parengti tai nustatantį reglamentą. “Paskaičiavimų yra visokių, bet apibendrinančių tyrimų nėra atlikta, - kalbėjo D. Margelienė. - Todėl net negalime pasakyti, kiek vienam slaugytojui Lietuvoje vidutiniškai tenka pacientų.
Pati organizacija yra atlikusi kai kurias analizes, kurių viena iš išvadų - reanimacijos ir intensyvios pagalbos skyriuje slaugytojas užtikrinti kokybišką slaugą gali dirbdamas tik su vienu pacientu. “Deja, aptinkame, kad Lietuvoje prižiūrimi ir trys. Gal tik Santariškių ir Kauno klinikose, kuriose gal guldomi sunkesni ligoniai, dirbama santykiu 1 su 1. O turėdamas didelius darbo krūvius slaugytojas negali garantuoti kokybiškos paslaugos, juk jis irgi žmogus. Bet koks pervargimas kelia grėsmę suklysti. O slaugos klaida lemia žmogaus sveikatą, net ir gyvybę”.
Pašnekovė pabrėžė, kad pasaulyje slaugytojo profesija - prestižinė, bet mūsų šalyje, anot jos, “gėda turėtų būti šalia esantiems”. “Slaugos mokslas Lietuvoje yra labai aukšto lygio, bet praktikoje neretai į slaugos darbuotojus tebežiūrima kaip į anų laikų seseles. Nors didžioji dalis yra įgijusios bakalauro laipsnį, ne vienas - magistro. Deja, yra didžiulės žirklės tarp slaugytojo ir gydytojo atlyginimo, nors slaugos darbuotojas užtikrina paciento visų gyvybinių funkcijų funkcionavimą. Apskritai mūsų šalyje per daug gydytojų, bet trūksta slaugytojų, nors kaimai pilni pagyvenusių žmonių”.
Vis dėlto mūsų politikai tebeeina vėžlio žingsneliu - neskubama kurti kokybiškas paslaugas užtikrinančios slaugos ir globos strategijos.
Slaugos ligoninių situacija Lietuvoje
Atliktas nedidelis eksperimentas atskleidė sudėtingą situaciją bandant patekti į slaugos ligonines:
- „Ne anksčiau balandžio pabaigos, kai bus didysis pacientų išrašymas. Greičiau pas mus tikrai nepateksite."
- „Šiuo metu laisvų lovų neturime, - ir vėl išgirdau, paskambinusi į Nemenčinėje esančią slaugos ligoninę. - Yra moterų eilutė - apie dešimt, gal ir daugiau. Jų eilė prieis po mėnesio arba pusantro."
- Kad ir šiandien galima „gultis“ į Daugų palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. „Pas mus sudėtingiau bus žiemą - turėsime eiles. Jeigu nepapuolate, lauksite ilgai. Būna, kad ir visą žiemą neįmanoma patekti“
- „Vietų turime ribotai. Tiesa, moteriai dar yra viena laisva vieta. Socialinės globos mėnesio kaina - 610 eurų arba 2156 litų.
Šv.Roko slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Jokūbas Fišas ragina: „Gerai, kad atsibudome, nesustokim, eikime toliau". Anot jo, svarbu užtikrinti gerą slaugą, kad žmogus senatvėje galėtų būti ramus, žinodamas, jog jam bus užtikrinta priežiūra.
R.Vanagaitė ir ateityje nežada apleisti šios socialiai pažeidžiamos temos. „Slauga ir socialinė globa yra dažnai painiojamos. Slaugos ligoninė - sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje žmogui laikinai teikiamos stacionarinės slaugos paslaugos, o socialinės globos namai visų pirma yra senyvo amžiaus ar neįgalaus žmogaus namai, kuriuose jis gyvena ir gauna ilgalaikę socialinę globą. Čia jam suteikiamas apgyvendinamas, organizuojamas dienos užimtumas, laisvalaikis, kasdienių įgūdžių ugdymas ar palaikymas, kita įvairiapusė pagalba pagal žmogaus nesavarankiškumo poreikius.
„Vienas suaugusių šeimos narių ar jo globėjas, rūpintojas pateikia raštu prašymą asmens gyvenamosios vietos savivaldybei dėl socialinių paslaugų skyrimo. Savivaldybės socialiniai darbuotojai įvertina socialinių paslaugų poreikį bei asmens finansines galimybes už jas mokėti. Šiuo metu Lietuvoje jų veikia daugiau nei šimtas.
„Jeigu asmens lėšų nepakanka apmokėti už socialinę globą, jam savivaldybė finansuoja likusią socialinės globos kainos dalį.
„Bus finansuojamos savivaldybių ar nevyriausybinių organizacijų (visuomeninių organizacijų, parapijų) įstaigos.
- Be jokios abejonės, slaugos poreikis Vilniuje yra didelis ir didėja. Mums, naujai valdžiai, yra uždavinys padaryti taip, kad didesnė dalis šių paslaugų poreikio būtų patenkinta. Manau, kad žmonės, kuriems reikia intensyvios slaugos ir gerontologinės priežiūros, turi tą priežiūrą gauti. Dar nenoriu vertinti konkrečios situacijos ir kokių žingsnių būtų galima imtis, bet kokiu atveju nagrinėsime ir žiūrėsime, ką daryti.
Sveikatos apsaugos ministrė nuolat pabrėžia, kad slauga yra prioritetas, mat senstant visuomenei jų poreikis dar labiau augs. Ne visas paslaugas gali teikti pirminis sveikatos priežiūros lygis. Kartais net įdomu būna, kuomet paliatyvią slaugą pradeda teikti poliklinikos. Juk tokiems pacientams reikalinga nuolatinė priežiūra dvidešimt keturias valandas per parą.
Bendrosios praktikos slauga
Bendrosios praktikos slaugos programa pasižymi teorinių ir praktinių studijų integracija. Praktinių studijų metu, slaugos procedūrų simuliacijos sudaro galimybes sukurti įvairias klinikines situacijas studentui saugioje aplinkoje, naudojant daugiafunkcinius manekenus ir muliažus. Praktinės studijos vyksta mažose grupėse, galimybė įgyti praktinius įgūdžius ne tik simuliacinėse klinikinėse laboratorijose, bet ir realiose darbo vietose: įvairių profilių ligoninėse, sveikatos priežiūros centruose, bendruomenėse ir pacientų namų aplinkoje. 50 procentų studijų skiriama praktiniam mokymui. Studijų programa pasižymi tarptautiškumu, glaudžiais bendradarbiavimo ryšiais su užsienio partneriais. Pagal tarptautines studentų mainų programas studentai gali išvykti į užsienio aukštąsias mokyklas tęsti studijas bei atlikti praktiką, įgyti tarptautinės darbo patirties.
Įgyta kvalifikacija suteikia teisę dirbti ligoninėse, poliklinikose, pirminiuose sveikatos priežiūros centruose, ambulatorijose, medicinos punktuose, slaugos ligoninėse, globos namuose ir pan.
Bendrosios praktikos slauga (anglų k. Bendrosios praktikos slauga (anglų k.:
- Integruoja slaugos, socialinių ir kitų mokslų žinias vykdant moksliniais tyrimais ir praktika grįstą asmenų, šeimų ir bendruomenių slaugą.
- Valdo sveikatos priežiūros išteklius ir profesines žinias užtikrinant kokybišką į asmenį orientuotą slaugą.
- Teikia pirmąją ir skubiąją medicinos pagalbą naudojantis slaugos ir medicinos technologijomis ūmių klinikinių ir gyvybei pavojingų būklių, krizių bei nelaimių atvejais, sudėtingose profesinės veiklos situacijose.
- Teikia pagalbą asmenims, kuriems reikalinga priežiūra ir juos prižiūrintiems asmenims vadovaujantis mokslo pagrįstais metodais ir technologijomis.
- Taiko vadovavimo, lyderiavimo įgūdžius savarankiškai nustatant slaugos poreikius, planuojant, atliekant ir vertinant slaugą.
- Bendrauja ir bendradarbiauja su kolegomis ir kitais sveikatos priežiūros specialistais įgyvendinant slaugos procesą.
- Orientuotos į bendrųjų ir specialiųjų kompetencijų plėtojimą bei kūrybiškumo ugdymą: paskaitos, seminarai, diskusijos, individualūs ir grupiniai projektiniai darbai, praktiniai seminarai, atvejų analizė, simuliacijos, darbas porose, darbų viešas pristatymas ir gynimas, sąvokų žemėlapis, probleminis skaitymas, mokslinių straipsnių rengimas, informacijos paieška ir sisteminimas ir kt.
Programos studijų rezultatų vertinimas atliekamas visą semestrą ir egzaminų sesijos metu taikant kaupiamąjį vertinimą. Studijų dalykai (107 kreditai): Akademinis raštingumas, Filosofinė antropologija, Profesinė etika ir teisė, Anatomija ir fiziologija, Mikrobiologija ir higiena, Bendroji psichologija, Bendroji slauga, Profesinė užsienio kalba, Patologinė anatomija ir fiziologija, Pirminė sveikatos priežiūra, Biochemija ir biofizika, Bendroji farmakologija, Sveikatos ugdymas ir dietologija, Klinikinė farmakologija, Terapinė slauga, Senų žmonių slauga, Sveikatos sociologija, Slaugos taikomųjų tyrimų metodologija, Nėščiųjų priežiūra ir akušerinė slauga, Chirurginė slauga, Pažangios sveikatos priežiūros technologijos, Vaiko priežiūra ir slauga, Slaugos vadyba ir lyderystė, Bendruomenės slauga, Psichikos sveikatos slauga, Būtinoji medicinos pagalba ir intensyvioji slauga, Slaugos taikomojo tyrimo dizainas KD, Statistiniai tyrimo metodai, A1 Paliatyvioji slauga/Sergančiųjų infekcinėmis ligomis slauga. Laisvai pasirenkamieji dalykai (6 kreditai). Praktikos (88 kreditai): Bendrosios slaugos praktika, Terapinės slaugos praktika, Senų žmonių slaugos praktika, Vaiko priežiūros ir slaugos praktika, Nėščiųjų priežiūros ir akušerinės slaugos praktika Bendruomenės slaugos praktika, Chirurginės slaugos praktika, Psichikos sveikatos praktika, Būtinosios medicinos pagalbos ir intensyviosios slaugos praktika, Baigiamoji praktika KVE. Baigiamasis darbas (9 kreditai). Galima rinktis: - laisvai pasirenkamus studijų dalykus; - alternatyvius studijų dalykus.
tags: #senu #zmoniy #slauga #pavadinimas