Visame pasaulyje didėjantis senyvo amžiaus gyventojų skaičius ir ilgėjanti gyvenimo trukmė turi reikšmės siekiant išlaikyti jų fizinį aktyvumą ir savarankiškumą kasdienėje veikloje. Griuvimai laikomi vienu iš pagrindinių senyvo amžiaus žmonių sergamumą ir mirštamumą įtakojančių veiksnių. Todėl labai svarbu kuo anksčiau nustatyti griuvimų riziką ir pritaikyti tinkamas prevencijos priemones.
Europoje ir visame pasaulyje sparčiai daugėja pagyvenusių ir senyvo amžiaus žmonių. Dėl nuolatinio gyvenimo trukmės ilgėjimo Europos Sąjungoje (toliau - ES) senų žmonių skaičius sparčiai auga. 2005 m. senų žmonių buvo apie 18,8 milijono, o iki 2030 m. bus maždaug 34,7 milijono. Europos Sąjungoje ir Lietuvoje šiuo metu kas penktas gyventojas yra sulaukęs 65 ir daugiau metų. 2030-aisiais pagyvenusio amžiaus žmonės sudarys ketvirtadalį ES žmonių populiacijos, 2050-aisiais - apie 30 proc. Didės ir ilgaamžių gyventojų populiacijos dalis. 2018 m. ES buvo 2,7 proc. 85 metų ir vyresnio amžiaus žmonių.
Dažniausia išorinė vyresnio amžiaus žmonių mirties priežastis Lietuvoje - griuvimai, kurie sudaro 20 proc. mirčių atvejų. Dėl sveikatos problemų, eisenos bei pusiausvyros sutrikimų vyresni nei 65 metų žmonės dažniau patiria griuvimo ir kritimo traumas negu jaunesni. Viena iš dažniausių priežasčių, turinčių bene didžiausią įtaką Europos žmonių gyvenimo trumpėjimui ir mirtingumui - traumos.
Bent vieną kartą per metus pargriūna nuo 30 iki 60 proc. senyvo amžiaus žmonių ir šis dažnumas kartojasi žmogui senstant. Daugiau nei vienas iš keturių senyvo amžiaus žmonių kasmet nukrenta, tačiau mažiau nei pusė nepapasakoja gydytojui ar artimiesiems. Vieną kartą nugriuvus, šansai vėl nugriūti padvigubėja.
Nugriuvus ne visada stipriai susižalojama, bet vienas iš penkių kritimų sukelia rimtą sužalojimą, pvz., šlaunikaulio, dubens kaulų lūžiai, kraujo išsiliejimai, žaizdos ar galvos traumos. Dėl didėjančio griuvimo paplitimo ir patirtų sužalojimų sutrinka sveikata, neretai reikia gydytis ligoninėje. Sumažėja mobilumas bei savarankiškumas, atsiranda pusiausvyros ir laikysenos pokyčiai, blogėja psichologinė sveikata, gali išsivystyti depresija.
Taip pat skaitykite: Globos namų gyventojų gyvenimo kokybės analizė
Sužalojimai, tokie kaip klubo lūžis, ir kritimai yra rizikos veiksniai patalpinant į slaugos namus, kur kritimo rizika yra beveik tris kartus didesnė už bendruomenėje gyvenančių asmenų.
Griuvimų rizikos veiksniai
Senėjimas yra natūralus fiziologinis procesas. Senstant visose organizmo sistemose pasireiškia natūralūs fiziologiniai ir patologiniai (ne visuomet) pokyčiai. Individui fiziologiškai ir anatomiškai subrendus (apytiksliai tarp 20-ųjų ir 30-ųjų gyvenimo metų) organizmo funkcijos pradeda laipsniškai silpnėti. Senatvėje kinta laikysena, eisena, judesiai, retėja kaulinis audinys, kaulai tampa trapūs, lengviau lūžta.
Griuvimas (angl. fall) - netyčinis kūno padėties pakeitimas į žemesnę, dažniausiai - ant žemės ir grindų. Senėjimas - tai sudėtingas procesas, kurio eigoje kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir mažėja adaptacijos galimybės. Nesaugiai suprojektuotas pastatas, slidžios grindys ir laiptai, nepakankamas apšvietimas ir kt.
Prevencijos priemonės
Žmonės, kurie jaučia, jog gali būti linkę griūti, turėtų kreiptis į gydytojus. Gydytojai nustatys ir gydys lėtines ligas, kurios trikdo eiseną ir pusiausvyrą bei sukelia alpimą. Taip pat reikia rūpestingai parinkti vaistus ir koreguoti jų dozes. Svarbu pasirūpinti visaverte mityba su pakankamu baltymų ir kalorijų kiekiu. Tikrinamasis dėl kaulų osteoporozės ir rūpinimasis osteoporozės profilaktika - dar viena svarbi griuvimo prevencijos priemonė.
Patartina, kad pagyvenę žmonės, turintys padidėjusią riziką griūti, naudotų pagalbines priemones - lazdas, vaikštynes, vežimėlius, avėtų avalynę neslystančiais padais. Patartina paprašyti pagalbos įrengiant apie griuvimus informuojančius ženklus ar garso priemones (skambučius, varpelius), ypač tiems žmonėms, kurie gyvena vieni ar yra ilgalaikio gydymo, slaugos įstaigose, globos namuose.
Taip pat skaitykite: Iššūkiai ir galimybės vyresniame amžiuje
Svarbu įvertinti ir stebėti senyvo amžiaus žmonių eisenos ypatumus: kaip žengiant žingsnį žmogus perkelia svorį nuo vienos kojos ant kitos, koks yra žingsnio ilgis, ar ne per aukštai (žemai) kelia koją, ar eisena yra nepertraukiama. Jeigu žmogus nesugeba eiti kalbėdamas, t.y. sustoja ar sutrinka eisenos ritmas, laikoma, kad jis susiduria su padidėjusia tikimybe nukristi.
Dažniausiai senyvo amžiaus žmonės griūva namuose. Daugelis griuvimų įvyksta užsiimant įprasta, kasdiene veikla: einant, sėdantis, stojantis, lenkiantis, ko nors siekiant, atliekant namų ruošos darbus. Apie 32 proc. griuvimų įvyksta keliantis iš lovos, apie 10 proc. - lipant laiptais.
Su amžiumi ne tik mažėja bendrasis žmogaus fizinis aktyvumas, bet ir reikšmingai kinta jo pobūdis. Nors pasibaigus aktyviai profesinei bei darbinei veiklai ir išėjus į pensiją laisvo laiko gerokai padaugėja (vidutiniškai 8-9 val. į vieną veiksnį (pvz.
Pagyvenusių žmonių informavimui, švietimui ir saugaus elgesio mokymui turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.
Ką daryti nugriuvus? Remiantis į grindis alkūnėmis pakelkite viršutinę kūno dalį. Kelias sekundes pabūkite tokioje padėtyje, stabilizuokite savo kūną ir tuomet pradėkite ropoti link stabilaus baldo - sofos, krėslo arba laiptų. Apsidairykite, pažiūrėkite kur yra telefonas. Bandykite pasiekti antklodę ar drabužį, kad nesušaltumėte kol lauksite pagalbos.
Taip pat skaitykite: Santykiai Grupinio Gyvenimo Namuose
Išmaniosios technologijos senų žmonių slaugoje
Technologijų pasaulis atveria vis naujas galimybes, o viena iš labiausiai gyvenimą keičiančių sričių yra išmaniųjų namų technologijos. Šiuolaikinės apsaugos sistemos jau seniai peržengė paprastos apsaugos nuo įsilaužimų ribas. Jos tampa visapusiškais sprendimais, galinčiais transformuoti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, padėti jiems ilgiau gyventi savarankiškai ir teikti ramybę tiek jiems, tiek jų artimiesiems.
Per pastaruosius metus technologijų prieinamumas žymiai pagerėjo. Apsaugos sistemos, kurios anksčiau buvo sudėtingos ir brangios, dabar tapo ne tik paprastesnės naudoti, bet ir finansiškai prieinamos platesniam vartotojų ratui.
Išmaniosios apsaugos sistemos keičia vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, siūlydamos sprendimus, kurie padeda ilgiau išlaikyti savarankiškumą, užtikrinti saugumą ir išsaugoti orumą. Šiuolaikinės apsaugos sistemos jau nėra vien tik apsauga nuo įsilaužėlių - jos yra kompleksiniai sprendimai, padedantys spręsti įvairius su senėjimu susijusius iššūkius.
Žvelgiant į ateitį, technologijų vystymasis žada dar labiau individualizuotus, proaktyvius ir integruotus sprendimus. Tačiau svarbu, kad šis vystymasis vyktų išlaikant balansą tarp technologinių galimybių ir žmogiškų vertybių - orumo, privatumo ir autonomijos.
Šiuolaikinės apsaugos sistemos jau seniai peržengė paprastos apsaugos nuo įsilaužimų ribas. Jos tampa visapusiškais sprendimais, galinčiais transformuoti vyresnio amžiaus žmonių gyvenimo kokybę, padėti jiems ilgiau gyventi savarankiškai ir teikti ramybę tiek jiems, tiek jų artimiesiems.
Kritiniai atvejais greita reakcija gali išgelbėti gyvybę. Vienatvė yra rimta problema, su kuria susiduria daugelis vyresnio amžiaus žmonių. Klaidžiojimas yra dažna problema tarp žmonių, sergančių demencija. Kognityviniai sutrikimai dažnai apsunkina kasdienių užduočių atlikimą. Vienas didžiausių iššūkių nuotolinio stebėjimo sistemose yra rasti balansą tarp saugumo ir privatumo. Balso valdymas yra viena perspektyviausių technologijų, palengvinančių vyresnio amžiaus žmonių gyvenimą. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai susiduria su technologijų naudojimo iššūkiais.
| Rizikos veiksnys | Prevencijos priemonė |
|---|---|
| Lėtinės ligos | Reguliarios apžiūros, gydymas |
| Vaistų vartojimas | Rūpestingas vaistų parinkimas ir dozavimas |
| Nepakankama mityba | Visaverte mityba su pakankamu baltymų ir kalorijų kiekiu |
| Osteoporozė | Profilaktika ir gydymas |
| Nesaugūs namai | Pritaikymas, apšvietimas, neslidžios grindys |