Socialinis projektas "Po Mažą Žingsnelį Kartu" siekia stiprinti bendruomenę Lietuvoje, įtraukiant įvairias socialines grupes ir skatinant tarpusavio supratimą bei bendradarbiavimą. Projektas orientuojasi į pagyvenusius žmones, vaikus ir neįgaliuosius, siekiant sukurti įtraukią ir palaikančią aplinką.
Velykos: Atgimimo ir Vilties Šventė
Velykos - atgimimo, naujo gyvenimo ir vilties šventė. Velykų viltis susijusi su žmogaus išsivadavimu iš įvairių baimių ir fobijų. Sykiu tai ir mūsų drąsa apglėbti, priglausti, išklausyti kitą. Džiugu, kad visuomenė po truputį keičiasi ir po mažą žingsnelį eina tos šviesos link. Laura Zalubaitė: „Linkėčiau bendrystės ir supratimo… Kad vis labiau mokytumėmės priimti kitokį žmogų".
Pavyzdys Iš Gyvenimo: Laura Zalubaitė ir Socialinė Veikla
Kol vieni baiminasi gyventi šalia apleistų vaikų ar negalią turinčiųjų žmonių, kiti bendravimą ir darbą su jais vadina laime - galimybe padėti ne tik kitiems, bet ir sau pačiam. Laurai Zalubaitei - keturiasdešimt. Jos gyvenimo biografijoje įrašyta kone penkerius metus trunkanti socialinio darbuotojo veikla. Ketverius metus Laura dirbo Vaikų dienos centre, o dabar jos darbo vieta - Biržų parapijos Šv. Vincento Pauliečio socialinės dirbtuvės. Ką tik pirmąjį gimtadienį minėjusios įstaigos šventėje socialinė darbuotoja Laura dėkojo visiems, prisidėjusiems prie to, kad ši vieta taptų daugiau nei darbo erdvė, o tikrais, gyvais namais.
Lauros pasiteiravus, ką šiame darbe gali rasti jauna, graži moteris, ji tik šypsosi. Ilgai tyli, paskui susikaupia ir ramiai ištaria: „Matau čia dirbančius kitus pasišventusius žmones. Apie kiekvieną rytinį apsikabinimą su dirbtuves lankančiais žmonėmis Laura kalba kaip apie dovaną, gražiausią padėkos ženklą. Laura vertina anksčiau Biržų pagalbos centro Vaikų dienos centre įgytą patirtį. „Visiems jiems reikia dėmesio, prisilietimo, apkabinimo“, - sako Laura. Turi ji ir artimo žmogaus slaugymo patirties. Dabar ji dirba su dvylika suaugusių žmonių. „Jie sako, kad norėtų čia būti ir galėtų dirbti net visą savaitę - taip pat šeštadieniais ir sekmadieniais“, - linksmai kalba Laura. „Būna dienų, kaip ir mums visiems, kai jiems liūdna - norisi išsikalbėti, išsakyti nerimą. Gera man, kad esu įgavusi jų pasitikėjimą“, - kalba Laura. Džiaugiasi maža lankytojų rotacija - visi dvylika, iš pat pradžių atėję į socialines dirbtuves, ateina čia iki šiol. Du vaikus - 16 ir 7 metų - turinti pašnekovė kelis sykius kartoja esanti laiminga turėdama darbą, puikius kolegas - individualios priežiūros darbuotoją Eglę, meistrą Valdą, rinkodaros reikalaus tvarkantį Evaldą. „Jos pasitikėjimas ir tikėjimas įkvepia ir labai daug prisideda prie rezultatų“, - sako Laura apie direktorę I. Jurgaitienę.
Socialinis Projektas Senjorams
Praėjusį ketvirtadienį, socialinis projektas Po mažą žingsnį kartu drauge su Akademinė kredito unija ir VDU Botanikos sodu visiems Kauno miesto ir rajono senjorams dovanojo smagią popietę. VDU botanikos sode vyko garbaus amžiaus žmonių draugystės šventė. Gausus būrys pasitempusių solidžių vyrų bei pasidabinusių damų - taip atrodė popietė botanikos sode. Užsukusieji čia vaišinosi sočiais patiekalais ir pyragais, kalbėjosi gurkšnodami arbatą bei tikrinosi savo jėgas šachmatų partijoje, treti tapė bendra botanikos sodo peizažą.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo raida Lietuvoje
Kokia gi šventė be muzikos ir dainų - renginio dalyviai klausėsi grupės "16 Hz", atlikėjos Evos bei folkloro ansamblio „Šaltinis“ koncertinės programos, daug bendravo - vieni sutikdami su seniai pažįstamais bičiuliais, kiti - užmegzdami naujas pažintis. Ši šventė Kauno mieste - socialinio projekto „Po mažą žingsnelį kartu“ dalis. Vienas iš renginio iniciatorių, renginių vedėjas Andrius Vosylius pasakojo, kad tokia iniciatyva - skirta suburti pagyvenusius vienišus žmones, skatinti juos susipažinti, bendrauti. Projekto vykdytojai, dažniausiai aplankantys mažų miestelių senelių globos namus, slaugos ligonines, šįsyk pasirinko Kauno miestą. Ir pirmą kartą iš kamerinės erdvės išėjo į visiškai kitokią - puošnią bei spalvingą VDU botanikos sodo aplinką. Renginiui, subūrusiam virš 300 garbaus amžiaus žmonių, Akademinė kredito unija skyrė 1 proc. 2018 m.
Švietimo Iniciatyvos ir Mokytojų Tobulinimas
Nuolatinis noras tobulėti ir dalintis gerąja praktika - ryškus šiandienos Lietuvos mokytojų bruožas. Teigiami projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ dalyvių atsiliepimai dar labiau sustiprina pedagogų bendruomenės motyvaciją įgyti naujų žinių ir praktinių įgūdžių. Tarptautinės stažuotės - viena patraukliausių projekto veiklų kompetencijoms ugdyti. Jos trunka nuo 5 iki 10 dienų, todėl mokytojai gali patogiai suderinti išvykas su moksleivių atostogomis ir mokytis iš užsienio kolegų.
Ukmergės Dukstynos pagrindinės mokyklos mokytoja Aistė Kaušylienė 2024 metų rudenį vėl pravėrė universiteto auditorijos duris - šįkart kaip studentė. Projekto „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ lėšomis ji studijuoja prancūzų kalbos modulį Vilniaus universitete. Aistė pabrėžia, kad mokytojo profesija reikalauja nuolatinio atsinaujinimo. Nauji metodai, idėjos ir žinių troškimas padeda ne tik augti pačiam, bet ir įkvėpti vaikus. Pasak Nacionalinės švietimo agentūros atstovės, bene labiausiai džiuginantis projekto aspektas - lyderystė asmeniniu pavyzdžiu.
Kauno rajono A. ir A. Kriauzų pradinės mokyklos mokytoja Laima Misiūnienė šypsosi sakydama, kad kartais gyvenimas pats primena tai, ką mėgai būdamas vaikas. Pedagogams skirtas projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ suteikė galimybę studijuoti biologijos modulį Vytauto Didžiojo universitete. Laima įsitikinusi, kad mokytojai šiandien negali stovėti vietoje. Studijuodama Vytauto Didžiojo universitete, Laima vėl pajuto mokymosi džiaugsmą. Nacionalinės švietimo agentūros atstovė Eglė Vekerotienė sako, kad mokytojų susidomėjimas siūlomomis studijomis kasmet auga.
Klaipėdos Vydūno gimnazijos anglų kalbos mokytoja Aušra Pagojutė šį rudenį į darbą grįžo su nauju įkvėpimu. Dalį vasaros ji skyrė profesiniam tobulėjimui užsienyje. Nacionalinės švietimo agentūros projektas „Tęsk: ateik, tobulėk, prisidėk!“ pedagogei suteikė galimybę dalyvauti tarptautiniuose mokymuose Amsterdame. Įgytas žinias A. Pagojutė pasakoja, kad debatai suteikia mokiniams galimybę lavinti argumentavimą, viešojo kalbėjimo įgūdžius, kritinį mąstymą ir gebėjimą konstruktyviai ginčytis. Amsterdamas mokytojai suteikė progą pažinti Nyderlandų švietimo ir teisinę sistemas. Grįžusi iš stažuotės klaipėdietė ėmėsi taikyti įgytas žinias. Ji įtraukė debatų metodus į pamokas, o gimnazijoje subūrė 9-10 klasių debatų būrelį.
Taip pat skaitykite: Socialinis ir emocinis ugdymas
Vieša konferencija: Ukrainiečių bendruomenės atsparumo ir žiniasklaidos raštingumo didinimas Lietuvoje
Parama Darželiams ir Vaikų Ugdymui
Nuoširdžiai dėkojame Jums už praėjusiais metais skirtą pajamų mokesčio paramą darželiui. Jūsų paramos dėka darželis tampa vis šaunesnis, jaukesnis, gerėja vaikų ugdymosi sąlygos. Šiemet planuojame įrengti pažintinį taką, tujų labirintą ir įrengti lauke pavėsinę. Jūsų parama - galimybė gerinti vaikų ugdymo kokybę, mokytojų darbo sąlygas, atnaujinti ir modernizuoti edukacines ir mokymo(si) aplinkas. Todėl maloniai prašome visus, galinčius skirti 1,2% pajamų mokesčio paramą, ją skirti Kauno lopšeliui-darželiui „Sadutė“.
Labai norime pasidžiaugti, kad šios gražiosios eglutės, kurios per šv. Kalėdas puošė Kauno Savivaldybės prieigas, rado namučius pas mus. Jau pasodinome ir labai tikimės, kad visos prigis ir džiugins vaikučių, darbuotojų ir tėvelių ir net kaimynų širdis.
Priešmokyklinės grupės "Lineliai" ugdytiniai padedami mokytojos Gražinos ir logopedės Jurgitos vaidino pasaką "Ropė". Vaikai lavino rišliąją kalbą, foneminę klausą, pasitelkę pačių sukurtus mąstymo žemėlapius sekė pasaką. dėkojame už paramą mūsų lopšeliui-darželiui, kurią suteikiate pervesdami 2 % pajamų mokesčio sumos. Jūsų paramos dėka darželis tampa vis šaunesnis, jaukesnis, gerėja vaikų ugdymosi sąlygos. Paramą galite pervesti užpildę VMI prašymo formą internetu arba užpildyti popierinę formą pas grupės mokytojas.
"Spalvotas Gyvenimas Šeimoms": Pagalba Vienišoms Mamoms
„JCI Sostinė“ prezidentė Jūratė Jurginytė visa širdimi tiki projekto „Spalvotas gyvenimas šeimoms“ idėja, jos aktualumu nūdienos visuomenei. Vienišos mamos, auginančios atžalas, yra labai pažeidžiama visuomenės grupė. Tenka pripažinti, kad net ir patiriančios smurtą moterys neretai negali išeiti gyventi atskirai dėl sudėtingos finansinės padėties. Tokios mamos dirba dažnai, kad galėtų išlaikyti save ir vaikus. Jos stengiasi nuversti kalnus, kad būtų geros mamos. Deja, dažnai vienišos motinos iki galo negali užtikrinti visapusiškos aplinkos savo vaikams.
Taigi šio projekto tikslas - padėti tokioms mamoms padėti vienišoms mamoms, auginančioms vaikus sukurti gražesnę namų aplinką. Užtikrinti jiems geresnę aplinką, kurioje būtų gera mokytis, žaisti, o svarbiausia - augti. „Spalvotas gyvenimas šeimoms“ - tai projektas, siekiantis atkreipti visuomenės dėmesį į šią socialinę problemą. Be to, buriantis savanorius, partnerius, įmones iš visų Lietuvos kampelių tam, kad mažais, bet reikšmingais žingsneliais būtų prisidėta prie šios problemos sprendimo. „JCI Sostinė“ komanda padeda nukentėjusioms mamoms ir vaikams pamatyti viltį ir šviesą. Įnešti pokyčių į vaiko gyvenimą, pradedant nuo jo kambario pokyčių. Vaikui neturi būti baisu per kompiuterį parodyti savo kambarį klasiokams. Kad ir kiek daug iššūkių atžala būtų patyrusi, ji neturi jaustis prasčiau už kitus.
Taip pat skaitykite: Socialinio verslo perspektyvos Biržuose
Projekto vizija - padėti vienišoms mamoms ugdyti verslumo įgūdžius, tobulėti jų mylimoje srityje. Taip pat užsiimti kokybišku vaikų ugdymu, padėti jiems išvykti į vasaros stovyklas. Iš to kyla vizija sukurti didelę infrastruktūrą tarp organizacijų, įvairių bendruomenių, kurios galėtų prisidėti prie vaikų ir mamų užimtumo, ugdymo ir pan. J.Jurginytė atvira: „Matau šį projektą kaip mažą startinį žingsnelį, bet tuo pačiu, kaip didžiulę galimybę užauginti dideles vaikų ir mamų bendruomenes, kuriose būtų ugdomi socialiniai įgūdžiai, gimtų verslai, mokomasi užsienio kalbų ir t. t. O svarbiausia - likimo nuskriaustos mamos ir vaikai nesijaustų vieni, jie būtų apsupti bendraminčių, sielos draugų ir galėtų su jais kartu augti, tobulėti. Per tokį bendradarbiavimą galima ne tik išspręsti vieną problemą, bet ir padėti kurti stiprias, rūpestingas šeimas ir gražesnę ateities visuomenę Lietuvoje.“
Smurto Atpažinimas ir Pagalba Nukentėjusiems
Kaip teigia psichologė Ilona Nomeikienė, smurtas šeimoje dažniausiai nebūna ilgai planuotas, kruopščiai apgalvotas veiksmas. Toks elgesys neretai prasiveržia spontaniškai, bet su labai skaudžiomis pasekmėmis. Paklausus smurtautojo, kodėl jis visgi ryžosi pakelti ranką prieš savo artimą žmogų, susilaukiama tokių atsakymų: „Tai ji mane suerzino“, „Ji mane visuomet išveda iš kantrybės, „Ji varo mane iš proto“. Tai tampa, tarytum, užburtu kaltinimų ratu iš kurio neįmanoma ištrūkti. Nėra jokios abejonės, kad tokie pasisakymai negali pateisinti fizinės, psichinės asmens sveikatos žalojimo, laipsniško savivertės naikinimo.
Labai apmaudu, tačiau moterys labai dažnai patiki tokiais partnerio žodžiais, pradeda kaltinti save, kad galbūt jos padarė kažką ne taip. Jos ima abejoti savimi ir pateisina smurtinius veiksmus šeimoje, priima tai kaip atitinkamą bausmę, kurios neva nusipelnė. Suprasti moteriai, kad ji gyvena smurtinėje aplinkoje, gali būti labai sunku. Labai sveikintinas moters žingsnis - pagaliau išdrįsti pripažinti sau, kad ji kenčia, jog ji nori ieškoti pagalbos, būti išgirsta. Tai parodo jos vidinę stiprybę, norą ištrūkti iš ją ir atžalas apsupusio absurdiškos neapykantos, žiaurumo ir skausmo kalėjimo. Tačiau reikia pripažinti - suprasti, kad santykiai smurtiniai, gali būti nelengva misija.
Smurtas turi tiek daug skirtingų formų, kad kartais tarp jų galima tiesiog pasiklysti, tarytum painiame labirinte. Labai svarbu atpažinti ir tokias smurto formas, kaip: psichologinis, emocinis ir ekonominis smurtas. Nors jis nepalieka jokių fizinių žymių, tačiau šios smurto formos yra ne mažiau pavojingos. Būna atvejų, kad moteris, kartu su vaikais, gyvenanti psichologinio smurto aplinkoje, to net nepastebi ir apie tai pirmą kartą išgirsta tik konsultacijos su psichologu metu. Kiekvienas žmogus yra stebuklinga, vertinga būtybė, kurios niekas pasaulyje neturi teisės žaloti, skriausti.
Taigi, visos smurtą ir agresiją patiriančios mamos turėtų atsakingai pamąstyti, kad jos ir vaikai negali gyventi tokioje aplinkoje, kurioje tvyro baimė, nepagarba ir nepakenčiamas nerimas. Juk dauguma mamų svajoja, kaip savo vaikams garantuoti kuo sėkmingesnę, gražesnę ateitį. Kaip jiems suteikti tokį gyvenimą, kurio, galbūt, pačios negalėjo susikurti. Jau ilgus metus įvairūs mokslininkai analizuoja agresyvų elgesį šeimoje ir tai leidžia jiems daryti išvadas, kad tokio elgesio yra išmokstama iš supančios aplinkos. Juk ne veltui sakoma, kad: „Vaikas viską sugeria tarytum kempinė.“ Taigi nuolatiniai kivirčai, agresija ir baimė šeimoje negali tapti jo rutina, vieninteliu vaizdu, lydinčiu kiekvieną dieną.
Kiekviena kenčianti moteris, motina gali pasitraukti iš tokios absurdiškos aplinkos ir versti naują gyvenimo puslapį. Suprantama, kad tai gali būti baisu, tačiau visada galima kreiptis pagalbos į psichologus, krizių centrus ar tiesiog į artimus bei patikimus žmones, kurie būtų pasiryžę palydėti pradedant naują, šviesesnį etapą. Tokios moterys nėra vienos. Aplink yra daugybė gerų žmonių, galinčių ištiesti pagalbos ranką, kai jos labiausiai reikia.