Žmogaus saulėlydis - anaiptol neromantizuojamas gyvenimo periodas. Senjorai. Senėjimas yra neišvengiamas gyvenimo etapas, kuris atneša ne tik išmintį ir patirtį, bet ir tam tikrų iššūkių, susijusių su fizine ir psichikos sveikata. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, populiacija sensta, todėl psichikos sveikatos problemos vyresniame amžiuje tampa vis aktualesnės. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines psichikos sveikatos problemas, su kuriomis susiduria vyresnio amžiaus žmonės, jų priežastis, pasekmes ir galimus sprendimo būdus.
Psichikos Sveikatos Sutrikimai Senatvėje: Dažniausios Problemos
Vyresniame amžiuje dažnai pasitaiko įvairių psichikos sveikatos sutrikimų, kurie gali žymiai pabloginti gyvenimo kokybę. Svarbu atskirti normalius senėjimo procesus nuo patologinių būklių, kurios reikalauja profesionalios pagalbos.
Demencija ir Alzheimerio Liga
Demencija yra viena dažniausių psichikos sveikatos problemų senatvėje. Viena iš žinomiausių demencijos apraiškų - Alzheimerio liga, kurios pasireiškimo atvejų vis daugėja. Pradžioje ši liga pasireiškia trumpalaikiais atminties sutrikimais, pvz., žmogus pamiršta, kur padėti raktai, ką vakar veikė, kur pastatė mašiną, ką neseniai kalbėjo. Po šios išsiblaškymo fazės atminties sutrikimai gali pasireikšti rimčiau. Žmogus gali nebepažinti artimųjų, nebesigaudyti aplinkoje. Nors paprastai tai vyresnio amžiaus žmonių liga, nedidelei populiacijos daliai - apie 5 proc. gyventojų - Alzheimeris gali pasireikšti nuo 50-55 metų. Tokiu atveju jis ganėtinai sparčiai progresuoja ir žmogus per kelis metus netenka atminties, jo asmenybė pasikeičia iš esmės. Kitais atvejais ši liga gali progresuoti labai lėtai, pvz., 20 metų. Svarbu pabrėžti, kad demencija nėra išgydoma - stabdomas tik jos progresavimas. Kuo ji anksčiau pastebima ir diagnozuojama, kuo anksčiau imamasi intervencijų, tuo efektyviau sulėtinimas jos progresavimas. Tai daroma vaistus derinant su gyvenimo būdo pakeitimu.
„Pirmiausia norėčiau paminėti demencijos pradžią. Jei tai nėra kažkokių traumų, insulto padarinys, įprastai ji vystosi palengva ir būna sunkiai pastebima, požymiai nebūna labai išreikšti, - kalbėjo pašnekovė. - Žmogus darosi gal kiek užmaršesnis, nebeatsimena pavadinimų, pavardžių, kur pasidėjo akinius, net ką kalbėjo vakar.
Alzheimerio liga – plokštelės, raizginiai, priežastys, simptomai ir patologija
Depresija
Depresijos epizodas - vienas iš labiausiai paplitusių psichikos sutrikimų tarp pagyvenusių žmonių. Depresiją vyresniame amžiuje gali sukelti fiziologiniai senėjimo pokyčiai, netektys, dažnas stresas, vienatvė, daugelis somatinių ligų, taip pat socialinės priežastys (skurdas, socialinė dezintegracija).
Taip pat skaitykite: Pagalba senjorams
Tamašausko teigimu, kai matome vyresnio amžiaus žmones sėdinčius ant sofos, nieko nenorinčius, niekuo nebesidominčius - tai nėra normali būsena. „Tokia bejėgystė, pasidavimas, galvojimas, kad žmogus senas, todėl jam nebeliko nieko kito, tik laukti mirties, yra depresijos ženklas. Tokiai depresinei būsenai senatvėja, kaip ir minėta, įtakos turi ir įvairios somatinės ligos. Depresijos atveju dar gali būti įtraukiami SSRI grupės antidepresantai, kurie yra žymiai saugesni nei tokie vaistai kaip „Bromozepam“, „Xanax“. Antidepresantai sumažina žmogaus jautrumą, bet neslopina psichinės funkcijos, žmogus išlieka žvalus. Psichiatras atkreipia dėmesį, kad antidepresantų bijoti nereiktų.
Nerimo Sutrikimai
Su amžiumi žmonės dažnai pradeda jautriau reaguoti į aplinką, pvz., tai, ką išgirdo iš televizoriaus ekrano. Jie gali labai pergyventi dėl neigiamų naujienų, nerimauti dėl to, kas nutiks vaikams, anūkams. Šis nerimas gali daryti įtaką aukštesnio kraujo spaudimo, širdies ritmo sutrikimų atsiradimui.
Vienatvė ir Socialinė Izoliacija
Žmogus - sociali būtybė, kuriai bendravimas yra nepakeičiamai reikalingas. Kita vertus, nemaža dalis žmonių visiškai sąmoningai pasirenka gyventi vieni ir tuo pačiu nesijaučia vieniši - sugeba susirasti draugų, gyvena aktyviai bei darniai. Žymiai sudėtingiau, kai vienatvė ištinka staiga: užaugus vaikams ir jiems palikus namus, išsituokus arba mirus sutuoktiniui, staiga netekus darbo, išėjus į pensiją ar persikrausčius gyventi į kitą vietą.
„Mūsų visuomenėje vyrauja gajus stereotipas, kad senas žmogus ir vienatvė yra tarsi neatsiejami dalykai, todėl atrodo, kad ja skųstis negalima, negražu ar net gėdinga - juk tai „natūralus dalykas“. Visgi, jei žmogus būdamas vienas jaučiasi apleistas, nereikalingas ar pamirštas, ir net pokalbis su atsitiktiniu žmogumi gatvėje tampa kone gražiausiu dienos įvykiu, vargu, ar šią būseną galima pavadinti natūralia“, - pasakoja A.
Gydytoja psichiatrė pastebi, kad vyresnio amžiaus žmonėms dažnai yra sunkiau prisitaikyti prie gyvenimo pasikeitimų, kai dalis draugų jau yra mirę, susirasti naujų - nėra galimybės, o neretai dar ir gėdijamasi prisipažinti, kad tokio santykio norisi. „Dažnas tokiu metu išgyvena baimę, neužtikrintumą, jaučiasi nesaugus dėl ateities, nereikalingas ar apleistas. Numoti ranka į patiriamą vienatvę nereikėtų - dėl jos neretai gali sutrikti miegas, apetitas, atsirasti nenoras bendrauti bei užsisklendimas. Be to, gali kilti ir sunkesnių psichikos sutrikimų, tokių kaip depresija, nerimo ar adaptacijos sutrikimai.
Taip pat skaitykite: Lietuviams apie slaugos agentūras
Vieniši žmonės dažnai pakliūna į uždarą ratą: bėgant metams siaurėja jų socialinių ryšių ratas, dėl to prastėja ir socialiniai įgūdžiai, mažėja pasitikėjimas savimi, didėja patiriamas stresas, nerimas, atsiranda polinkis į depresiją. Visa tai lemia, kad žmogus atsiriboja nuo kitų ir pradeda vengti net ir prieinamų socialinių kontaktų. Kitaip tariant, vienišumas tampa „chroniškas“. Tuo tarpu nuoširdus bendravimas, draugiškų ryšių kūrimas, galimybė dalyvauti abiem pašnekovams prasmingame pokalbyje sugrąžina pasitikėjimą savimi, savigarbą ir tuo pačiu gali lemti geresnę gyvenimo kokybę“, - teigia Ž.
Socialinė izoliacija ne tik emociškai skausminga, bet ir gali sukelti psichinės sveikatos sutrikimų, prisidėti prie depresijos išsivystymo. Vienišumo jausmą išsklaidyti gali įsitraukimas į bendruomenės veiklas, savanorystė, apsilankymas vietiniame senjorų dienos centre. Bendravimas - džiugių emocijų variklis.
Kitos Psichikos Sveikatos Problemos
Antra grupė psichikos sutrikimų yra susiję su įvairiais somatiniais susirgimais, kurių padažnėja sulaukus 65 m. amžiaus. Išėjimas į pensiją yra didelis šokas žmogaus psichikai. Dažnai žmonės įsivaizduoja, kad jų pasitraukimas iš darbinės veiklos atrodys vienaip, tačiau realybė neatitinka lūkesčių. Žmonės dažnai jaučiasi atskirti, izoliuoti nuo kolektyvo, veiklos. Pereinamasis periodas gali būti labai sunkus iki tol, kol jie atranda save ir tinkamą savo buvimą pensijoje. Taip pat sunkumų gali sukelti ir vadinamasis tuščio lizdo sindromas (kai suaugę vaikai palieka tėvų namus), sutuoktinio netektis,“ - sako A.
Senstant sulėtėja visi psichikos procesai, ypač mąstymas, mažėja domėjimasis įvairiais gyvenimo aspektais, susilpnėja atmintis, atsiranda energijos bei poreikių mažėjimas. Taip pat vargina bendri negalavimai - silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai, galvos, širdies skausmai, apetito, svorio pokyčiai. Išsivysčius sutrikimui, išryškėja įvairūs psichikos būklės pokyčiai.
Priežastys ir Rizikos Veiksniai
Psichikos sveikatos problemų vyresniame amžiuje priežastys yra įvairios ir dažnai susijusios su biologiniais, psichologiniais ir socialiniais veiksniais.
Taip pat skaitykite: Teisinis pagrindas globai šeimoje
- Biologiniai veiksniai: Natūralu, kad su amžiumi žmogaus psichika, smegenys silpsta ir smegenų aktyvumas, kuris būdingas jauname amžiuje, 60-70 m. jau nebebus tas pats. Senatvėje dažni neurodegeneraciniai susirgimai, pavyzdžiui, Alzheimerio liga tiesiogiai paveikia emocinę savijautą, nes sutrikdo laimės hormonų pusiausvyrą. Be to, vyresniame amžiuje neretai išsivysto anemija, cukrinis diabetas, hipertenzija, skydliaukės sutrikimai, sąnarių pažeidimai, širdies, akių, smegenų kraujagyslių, nervų ir plaučių ligos. Šios sveikatos problemos yra nulemtos procesų, vykstančių organizme ne vieną mėnesį, todėl tikrinantis profilaktiškai, ligą galima diagnozuoti anksti, jai dar nespėjus įsisenėti ir pasiekti sunkios stadijos.
- Psichologiniai veiksniai: Jei žmogus skundžiasi atminties sutrikimais, psichiatras dar paprastai paklausia, kaip jis miega. Didžioji dalis tų, kurie skundžiasi prasta atmintim, naktį prastai miega, ryte jaučiasi pavargę.
- Socialiniai veiksniai: Ryškią įtaką dvasinei būsenai turi aplinkos ir socialiniai veiksniai. Jeigu žmogus palaiko puikius santykius su šeima, džiaugiasi gyvenimu, nėra priežasčių būti nelaimingam. Net jei žmogus linkęs į depresiją, bet jis turi dalykų, kurie jį pralinksmina, tai gali nusverti genetikos reikšmę.
Vienatvės Įveikimas ir Socialinių Ryšių Palaikymas
Nors vienatvė - sudėtinga būsena, tačiau ją galima įveikti. Pirmas žingsnis - neužsisklęsti savyje, nebijoti prisipažinti, kad savijauta yra bloga ir trūksta ryšio su kitu žmogumi. Lygiai taip pat budrūs turėtų išlikti ir asmenys, turintys vyresnio amžiaus artimųjų.
Asmuo, kuris visą gyvenimą aktyviai sportavo, turėjo aibę pomėgių bei interesų, net ir sulaukęs brandaus amžiaus, kai gyvenimo tempas sulėtėja, paprastai išsaugoja savo pomėgius. Galbūt laikui bėgant kai kurių iš jų tenka atsisakyti, bet vis tiek lieka veiklos, kurios vienija bendraminčius ir padeda palaikyti ryšį su kitais, o kartais ir susirasti naujų draugų“, - pastebi A. Žinoma, tam tikrais atvejais dalyvavimą įvairiuose užsiėmimuose apriboja sveikatos problemos ar dėl jų kylantys judėjimo suvaržymai. Visgi, svarbu nepamiršti, kad šiais laikais užmegzti bei palaikyti socialinius ryšius yra žymiai lengviau, kadangi galima naudotis įvairiomis technologijomis: bendrauti telefonu, socialiniais tinklais ar kitais būdais.
Surasti draugų ir įsitraukti į naujas veiklas niekada nevėlu. Tik nevalia manyti, kad džiugios patirtys pačios turi pasibelsti į duris. Kai žmonės užsidaro ir liūdi, galimybės yra prarandamos. Neturi su kuo pasikalbėti? Pats kaltas! Reikia ieškoti“, - neužsisklęsti savyje ragina A.Bagdonas.
„Kol gali vaikščioti, išeik į lauką. Sutiksi kitą žmogų, kas nors tave pašnekins, ar gatvėje kokią įdomesnę situaciją pamatysi. Jei vaikščioti nebegali, tai tave aplankys socialinis darbuotojas. Jis irgi pabendrauja su žmogumi. Manau, padėties be išeities nėra“, - įsitikinęs A.Bagdonas.
Prisidėti prie vyresnio amžiaus žmonių vienišumo mažinimo gali kiekvienas. Tereikia nuoširdžiai senjoro paklausti, kaip jis jaučiasi, ką skaitė, ragavo, sapnavo, ko laukia. Ir, be abejo, padrąsinti išbandyti naujas veiklas - savanorystę ar draugystės pokalbius su bendraminčiais“, - įsitikinęs M.
Pagalba ir Gydymas
Jei naujas gyvenimo iššūkis atrodo neįveikiamas, nuolat apie jį galvojama, padėtis atrodo beviltiška, žmogus jaučiasi pasimetęs ir neranda išeities - psichologo pagalba yra itin svarbi. Visgi, tokiais atvejais, kai žmogui sutrinka miegas, niekas nebedžiugina, netenkama noro bendrauti ir tuo pačiu kenčiama nuo vienatvės bei nereikalingumo jausmo - gali prireikti psichiatro skiriamo gydymo“, - teigia A.
Kalbant apie šių ligų gydymą, svarbu suprasti, kad demensija nėra išgydoma - stabdomas tik jos progresavimas. Kuo ji anksčiau pastebima ir diagnozuojama, kuo anksčiau imamasi intervencijų, tuo efektyviau sulėtinimas jos progresavimas. Tai daroma vaistus derinant su gyvenimo būdo pakeitimu. Yra įrodyta, kad sutvarkius dietą, fizinį aktyvumą, demensijos progresas gali labai sulėtėti ar net sustoti. O pats geriausias būdas apsisaugoti nuo demencijos - geras miegas. Nėra kuo didžiuotis, kad miegi penkias valandas per parą. Kiti sutrikimai vyresniame amžiuje taip pat dažnai koreguojami gyvenimo būdo keitimu.
Prevencija
Norint sumažinti šių ligų tikimybę senatvėje, svarbu imtis veiksmų jau jauname amžiuje. Pasak psichiatro, geriausios prevencinės priemonės - intelektualinė veikla ir sveikas gyvenimo būdas. Pvz., jei žmogus geria, rūko, jis žymiai greičiau pasens ir psichiškai. Fizinis aktyvumas, kuris nebūtinai reiškia sportą, bet gali būti ir vaikščiojimas, tvarkymasis namie, soduose, taip pat svarbus psichinės sveikatos išsaugojimui. Judantys žmonės paprastai būna psichologiškai stipresni nei tie, kurie visą dieną sėdi namie. Kitas faktorius - mityba. Jei valgoma daug rafinuoto, perdirbto maisto, cukraus, psichikos sutrikimai gali būti dažnesni. Tokia mityba prisideda ir prie kraujotakos ligų, kurios susijusios su psichikos paprastėjimu.
„Visuomenėje vyrauja tam tikros nuostatos, kad senatvė nėra malonus dalykas, todėl nėra čia ko būti labai laimingam, tarsi toleruoja tą vyresnio žmogaus liūdnumą, kartais irzlumą, nepasitenkinimą, tačiau po tuo gali slėptis pakankamai sudėtingas sutrikimas“, - įspėja gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė R.
Vyresnio amžiaus žmonių psichikos sveikatos sutrikimai gali būti nulemti ne tik biologinių, bet ir psichologinių bei socialinių priežasčių. „Žmoguje viskas susiję, kūnas siejasi su psichika, o psichika - su kūnu. Kuo sveikesnis bus kūnas, galime tikėtis, kad ir psichika bus gera. Jau susiformavusį sutrikimą neabejotinai svarbu gydyti.
Senjorai, norintys gyventi ilgai ir sveikai, turėtų nusistatyti dienos režimą ir jo laikytis, nakties miegui skirti bent 8 valandas, sveikai ir subalansuotai maitintis bei reguliariai užsiimti fiziniu aktyvumu.
Visuomenės Požiūris ir Stigmos Mažinimas
Laiku pastebėti senatvės sukeltus psichikos sutrikimus bei juos sėkmingai gydyti trukdo visuomenės požiūris į psichikos ligas. Tenka susidurti su įvairiomis artimųjų reakcijomis. „Nevešiu savo tėvo į psichiatrinę. Ką žmonės pasakys?“ ‒ piktinasi vaikai. Norėčiau pabrėžti: psichikos problemos gali ištikti kiekvieną. Bet kuris galime patekti į avariją, kurios pasekmės - koma ir po jos prasidėjusi aštri psichozė. Nė vienas nežinome, kas mums nutiks rytoj.
„Jau ruošiantis nutraukti darbinę veiklą verta pagalvoti: o koks mano tolimesnis planas? Ir galbūt kažkokių veiklų imtis iš anksto, kad ramiau ir sklandžiau būtų galima išeiti į pensiją, kad netektų jausti nereikalingam.
„Nes labai daug kas priklauso nuo charakterio, kaip žmogus augo, kokias nuostatas turėjo. Jei jis visą gyvenimą tik laukė, kad kažkas juo visada pasirūpins, veikiausiai lygiai toks pat jis bus ir senatvėje. O prasidėjus natūraliam bejėgiškumui, ta bejėgystė bus dar didesnė. Tačiau jei žmogus visada buvo aktyvus, orientuotas į veiklas, įdomumą gyvenime, jis veikiausiai pats organizuosis įdomesnę senatvę, žinoma, kiek tai leis jo fizinė sveikata bei finansai“, - pripažino R.
Kalbant konkrečiai apie psichikos sveikatą, šalyje turime pakankamai organizuotą sistemą, sako R. Įvairių programų, stiprinančių psichikos sveikatą, siūlo ir savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Gal kai kuriems vyresniems žmonėms sudėtingiau naudotis įvairiomis išmaniosiomis programėlėmis, susirasti vertingos informacijos internete, tačiau telefoninės pagalbos linijos tikrai daugeliui nesunkiai prieinamos, neabejoja R.
„Kad ir tų pačių veiklų organizavimas - miestuose vyksta įvairių nemokamų renginių, tačiau čia labai svarbu būtų informacijos prieinamumas. Nes vėlgi ne visi vyresnio amžiaus žmonės naudojasi moderniais sklaidos kanalais ir ta informacija jų gali nepasiekti. Todėl ji turėtų būti prieinama ten, kur tokie žmonės dažniausia lankosi: vaistinėse, šeimos gydytojų klinikose ar kitose medicinos įstaigose“, - patarė gydytoja psichiatrė, psichoterapeutė R.
| Psichikos sveikatos sutrikimas | Apibūdinimas | Priežastys | Pagalba |
|---|---|---|---|
| Demencija | Progresuojantis kognityvinių funkcijų silpnėjimas | Genetiniai, aplinkos veiksniai | Vaistai, terapija, gyvenimo būdo korekcija |
| Depresija | Nuolatinis liūdesys, energijos stoka | Netektys, vienatvė, ligos | Antidepresantai, psichoterapija |
| Nerimo sutrikimai | Per didelis nerimas ir įtampa | Stresas, aplinkos veiksniai | Terapija, vaistai |
| Vienatvė ir socialinė izoliacija | Bendravimo trūkumas, atskirtis | Netektys, judumo apribojimai | Bendruomenės veiklos, savanorystė |