Nuvilnijo per Lietuvą prasmingi Lietuvos valstybės atkūrimo 80-mečio minėjimai, šalies žmonės susidomėję stebėjo prezidento V. Adamkaus kalbas. Malonu, jog tokių didelių įvykių dienomis ordinais ir medaliais buvo apdovanoti iškilūs Lietuvos kultūros, švietimo, mokslo žmonės, tarp kurių ir visų pedagogų gerbiamas bei mylimas Vilniaus pedagoginio universiteto profesorius habil. dr. Juozas Vaitkevičius. Visi, kuriems teko ar tenka bendrauti su šiuo drąsiu, pilietišku, visais laikais savo nuomonę turėjusiu pedagogikos mokslininku, nuoširdžiai džiaugėmės šiuo jo darbo įvertinimu.
Šalia daugelio fundamentalių darbų, parašytų asmeniškai arba drauge su prof. L. Jovaiša - Pedagogikos pagrindai, su Z. Bajoriūnu ir B. Bitinu - Pedagogika, 1988 m., prof. J. Vaitkevičius pirmasis ir vienintelis iš buvusios TSRS pedagogikos mokslininkų parašė monografiją Socialinės pedagogikos bruožai. Tai buvo svarbus įvykis pedagogikos mokslui todėl, kad socialinė pedagogika dar Stalino laikais buvo uždrausta. 1989 metais, prasidėjus atgimimui, SSSR pedagogikos mokslų akademijoje dirbę socialinės pedagogikos gerbėjai bemat išvertė J. Vaitkevičiaus knygą į rusų kalbą ir rankraščius išdalino regionams.
Taigi būtent J. Vaitkevičius sovietiniais laikais buvo vienintelis pedagogikos mokslininkas, kuris tęsė profesorių J. Vabalo-Gudaičio, S. Šalkauskio, J. Laužiko visuomeninio auklėjimo, individo sąveikos su socialine aplinka mokslines idėjas. 1991 m. pradėjus šalyje akademinės analizės pedagogikos studijas, prof. J. Vaitkevičiaus knyga Socialinės pedagogikos pagrindai (1995 m.) iki šiol yra pats svarbiausias, bene vienintelis vadovėlis. Apie 30 prof. J. Vaitkevičiaus mokinių apgynė disertacijas socialinės pedagogikos klausimais.
Socialinės pedagogikos ištakos ir raida
Žmogaus ir aplinkos sąveika sąlygojo edukologijos mokslos šakos - socialinės pedagogikos - atsiradimą. Socialinės pedagogikos raida Lietuvoje. Socialinis požiūris į žmogaus ir aplinkos sąveiką yra esminis posūkis ir pedagogikoje, nes žmogus suvokiamas kaip atvira, besikeičianti sistema, o ne kaip abstraktus, nuo konkrečių socialinių, istorinių aplinkos sąlygų atsijęs objektas.
Socialinis ugdymas Antikoje Ugdymo procesą graikai aiškina kaip visuomenės ir gamtos poveikio procesą. Ugdymo tikslas - skiepyti jaunajai kartai visuomenės, valstybės interesus, nes kiekvienas žmogus yra neatsiejama visuomenės dalelė, tad jis negali turėti svarbesnių interesų nei visuomeninis. Asmeniniai interesai turi sutapti su visuomeniniais. Platonas pirmasis siūlė vaikus ugdyti ne šeimoje, o valstybinėse įstaigose, nes ten dirbdami valstybės parinkti žmonės, vaikus geriau paruoštų socialiniam gyvenimui.
Taip pat skaitykite: Visa informacija apie Kaišiadorių socialinę paramą
Aristotelis teigė, kad išlavintas žmogus, kuriam mokykla įskiepija atsakomybės visuomenei jausmą, gerai supras valstybės įstatymus ir jų laikysis. Demokritas teigė, kad žemiškasis gyvenimas, materialiniai žmogaus poriekiai yra varomoji visuomenės jėga. Išvada ugdomas visuomeniškas žmogus. Ugdymas yra organizuotas, praktinio pobūdžio, tobulinantis įgimtus gebėjimus ar jų pradus. Antikos mąstytojai kėlė ugdymui aukštus reikalavimus: išmokyti valdyti valstybę, tvarkingai elgtis su gamta, tobulinti žmogaus prigimtį.
Religija sankcionavo visas visuomeninio, kultūrinio, dvasinio gyvenimo sritis, tame tarpe mokslą bei švietimą. Pasaulis vertinamas teocentriškai - dieviškos pasaulėžiūros dvasia ir tuo pat metu antropocentriškai viskas, kas dievo sukurta, skirta žmogui. Tokia ideologija transformavo mokyklą, mokymo turinį bei organizavimą. Mokykla stiprino religijos padėtį visuomenėje, formuodama dogmatišką mąstymo stilių, kuris buvo teoretinis, rėmėsi griežtomis logikos taisyklėmis. Žmogus, kaip asmenybė, buvo vertinamas tik ne už savo unikalumą, o už gebėjimą įsilieti į to meto visuomenę ir aukojimąsi dievui.
Pagrindinės socialinės pedagogikos sąvokos
- Socialinės pedagogikos samprata.
- Socialinės pedagogikos dalykas.
- Esminis socialinės pedagogikos klausimas.
- Socialinės pedagogikos ir socialinio darbo ryšys.
- Pozityvioji socializacija.
- Pozityviosios socializacijos sąlygos.
- Pozityviosios socializacijos prielaidos.
- Pozityviosios socializacijos ugdymo pakopos.
- Pozityvioji diskriminacija.
- Socialinės pedagogikos ir socialinio darbo skirtumai.
- Socialinės pedagogikos funkcijos.
- Leliūgienės socialinės pedagogikos funkcijų samprata.
Sokratas - vienas iš pirmųjų mąstytojų, kėlusių socialinio ugdymo klausimus.
J. Vaitkevičiaus veikla ir indėlis
Septynerius metus (1985-1992 m.) prof. J. Vaitkevičius vadovavo Vilniaus universiteto specializuotai tarybai moksliniams pedagoginiams laipsniams įgyti. Beveik du šimtai Lietuvos, Latvijos, kitų šalių mokslininkų pažinojo profesorių kaip reiklų, disertacijų kokybės ir gilumo reikalaujantį tarybos pirmininką. Visi žinojome, jog Lietuvoje apgintų disertacijų nepalyginsi su kitų respublikų pedagogikos mokslininkų darbais.
Trylika metų J. Vaitkevičius dirbo ir vadovavo Vilniaus universiteto pedagogikos katedrai, skatino mus, mokytojus, siekti mokslo aukštumų,tyrinėti, rašyti mokslinius darbus. Profesorius visada rasdavo laiko konsultacijoms, patarimams, todėl nereikėtų stebėtis, jog buvę doktorantai, jo mokiniai, studentai gerbia Profesorių, inicijuoja iš apačios jo apdovanojimą. Ar ne tokį - paprastą, nuoširdų, gilų mokslininką, pilietišką žmogų, sumanų rektorių mena Šiaulių pedagoginio universiteto bendruomenė?
Taip pat skaitykite: Socialinė parama
Tie, kurie studijavome doktorantūrose, kurie lankydavome probleminius mokslinio pedagoginio darbo organizavimo kursus tuometiniame Mokytojų tobulinimosi institute, žavėdavomės prof. J. Vaitkevičiaus įdomiomis pakaitomis apie Lietuvos pedagogikos istoriją nepriklausomybės laikotarpiu. Būdamas J. Laužiko mokinys prof. Visi, kurie artimai bendravome su J. Vaitkevičiumi, žinojome, jog buvęs LTSR švietimo ministras A. Rimkus nuolat priekaištavo profesoriui, kodėl jis ir jo vadovaujamo pedagogikos mokslinio tyrimo instituto bendradarbiai M. Lukšienė, J. Laužikas tyrinėja nepriklausomybės laikų pedagogikos istoriją, kurioje, pasak ministro, yra daug neaiškių vietų.
A. Rimkus reikalavo J. Vaitkevičiaus atleisti iš instituto mokslinio bendradarbio pareigų minėtus iškilius pedagogikos mokslininkus, tačiau direktorius nepakluso sovietinių laikų partijos statytinio siūlymams. Ne vien dėl šių dalykų konfliktavo prof. J. Vaitkevičius su tuometiniu LTSR švietimo ministru. Profesorius smarkiai priešinosi A. Rimkaus vykdomai priešmokyklinio ir ankstyvo mokyklinio amžiaus vaikų rusinimo politikai. Šis J. Vaitkevičiaus pilietiškas, drąsus poelgis 1940 m. Visi Lietuvos pedagogikos mokslininkai, mokytojai tuo metu vienareikšmiai komentavo šio susidorojimo su nepaklusniu instituto direktoriumi J. Taigi klysta tie aukštųjų partinių mokyklų auklėtiniai, kurie rašo, jog anais laikais prof. J. Vaitkevičius gal ir buvo vertas, tarkim, spalio revoliucijos ordino (E. Tervidytė. Redakcijos skiltis/Dialogas Nr. 9; 1997 02 27). Straipsnio autorė turėtų žinoti, jog tokie nepaklusnūs, maištaujantys mokslininkai ir garbės raštu nebūdavo pamaloninti.
J. Dialogo redaktorė E. Tervidytė (1998 02 27 Nr. 9) priekaištauja J. Vaitkevičiui dėl jo priešinimosi švietimo reformai Lietuvoje. Mes pritariame profesoriaus nuomonei, jog švietimo reforma yra smarkiai įklimpusi. E. Tervidytei vertėtų perskaityti Jungtinių Tautų Vystymo programos 1996 m. leidinyje Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje apie pačių reformos architektų atliktų tyrimų analizę, kuri skamba kaip kaltinamasis aktas tokiai švietimo pertvarkai. Teisus prof. J. Vaitkevičius teigdamas, kad reformos sumanytojai pirmieji į spąstus įkliuvo. Kas, pasak J. Vaitkevičiaus, vykdo reformas be pedagoginio eksperimento? Kiek gali kentėti šalies pedagogai ir moksleiviai kaip tie bandomieji triušiai? Teisus prof. A. Matulionis teigdamas, jog prof. J. Vaitkevičius garbingas žmogus. Visi, kuriems tenka laimė bendrauti, būti jo mokiniais, taip pat esame tokios nuomonės.
| Pavadinimas | Metai | Pastabos |
|---|---|---|
| Pedagogikos pagrindai | Parašyta drauge su prof. L. Jovaiša | |
| Pedagogika | 1988 | Parašyta su Z. Bajoriūnu ir B. Bitinu |
| Socialinės pedagogikos bruožai | Pirmoji monografija TSRS | |
| Socialinės pedagogikos pagrindai | 1995 | Svarbiausias vadovėlis |
Taip pat skaitykite: Birštono savivaldybės iniciatyvos
tags: #vaitkevicius #j #socialines #pedagogikos #pagrindai