Neįgalieji yra mūsų visuomenės nariai, turintys tokias pačias teises kaip ir kiti, todėl jiems turi būti sudaromos tokios pat ugdymosi, darbo, laisvalaikio, dalyvavimo visuomenės, politiniame ir bendruomenės gyvenime galimybės. Siekiant sėkmingos neįgaliųjų integracijos profesinės reabilitacijos paslaugų teikėjai turi labiau orientuotis į konkrečių darbdavių poreikius, įtraukti darbdavius į diskusijas jau rengiant profesinio mokymo programas. Sistemoje turi atsirasti vietos ir darbdavių švietimui, suteikiant galimybę darbdaviams pažinti žmones su negalia, geriau suprasti jų kompetencijas ir stipriąsias puses.
Profesinė reabilitacija - tai asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas ugdymo, socialinio, psichologinio, reabilitacijos ar kitomis poveikio priemonėmis. Vienas pagrindinių profesinės reabilitacijos tikslų - ugdyti ar atkurti neįgaliųjų darbingumą ir didinti jų įsidarbinimo galimybes.
Profesinės reabilitacijos paslaugų reikšmę visoje neįgaliųjų socialinės integracijos ir užimtumo didinimo sistemoje rodo tai, kad šias paslaugas teikiančių centrų skaičius per pastarąjį dešimtmetį išaugo nuo 5 iki 16-os įstaigų ir jų filialų. Nuo 2011 metų iki 2016 metų profesinės reabilitacijos poreikis buvo nustatytas 3,7 tūkst. asmenų.
Psichosocialinė reabilitacija (PSR) yra procesas, kuris suteikia galimybę psichikos sutrikimų ir negalių turintiems asmenims pasiekti optimalų nepriklausomo funkcionavimo visuomenėje lygį. PSR procese dalyvauja tiek patys paslaugos vartotojai, tiek profesionalai, šeimos nariai, darbdaviai, įvairių savivaldybės tarnybų darbuotojai, tiek pati visuomenė. Siekiant bendro reabilitacijos tikslo klientas yra mokomas konkrečių įgūdžių, kurie yra būtini įgyvendinant individualius kliento tikslus bei vystoma kliento aplinkos parama, kuri yra ne mažiau svarbi ind.kliento tikslų įgyvendinimui.
SVARBU: Socialinių įgūdžių ugdymas - neįgaliųjų savarankiškumas kasdienėje veikloje. Vykdant šią veiklą, neįgalieji skatinami gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomenės gyvenime: organizuojamos įvairios paskaitos, pokalbiai, išvykos, lankomos parodos, biblioteka, kino filmai, koncertai, spektakliai, kurie plėstų neįgaliųjų akiratį, skatintų bendravimą, domėjimąsi kultūriniais renginiais, įstatymų naujovėmis.
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
Neįgalieji mokomi savitvarkos, asmens higienos, sveikos gyvensenos, namų ruošos darbus, maisto ruošimo, elgesio prie stalo. Taip pat neįgalieji mokomi planuotis biudžetą, naudotis banko paslaugomis, apsipirkti maisto prekių parduotuvėse, naudotis viešuoju transportu, orientuotis ir judėti aplinkoje bei naudotis techninės pagalbos priemonėmis, mokoma pažinti ir valdyti ligą ar negalią.
Darbinių įgūdžių ugdymas apima būrelius kaip „Dekoravimas” ir amatų klubą „Aš galiu”. Per šią paslaugą teikiama visapusiškos profesinės reabilitacijos paslaugos įvairią negalią turintiems žmonėms. Profesinis orientavimas, veikla - padėti asmeniui sąmoningai rinktis profesiją pagal asmeninius gabumus, gebėjimus ir darbo rinkos reikalavimus bei poreikius.
Profesinis orientavimas padeda asmeniui tobulėti, įsisąmoninti visuminį ir adekvatų savęs vaizdą darbo pasaulyje, įgyti būtinų žinių ir gebėjimų sąmoningai ir brandžiai pasirinkti. Yra vienas svarbiausių veiksnių, skatinančių mokymąsi visą gyvenimą, užimtumą, darbo jėgos prisitaikymą prie nuolat kintančių rinkos sąlygų, verslumą ir lygias galimybes.
Profesinio orientavimo paslauga (profesinio informavimo, konsultavimo, karjeros planavimo) yra svarbi paslauga darbo rinkai ir jų tarpusavio sąveikai, ši paslauga padės geriau panaudoti žmonių išteklius, sudaryti sąlygas garantuoti, kad žmonių gebėjimai ir interesai sutaptų su esamomis mokymosi ir užimtumo galimybėmis.
Socialinių paslaugų kokybės gerinimo kelias prasidėjo dar 2017 m. projektu „Socialinių paslaugų kokybės gerinimas, taikant EQUASS kokybės sistemą“. Šis projektas tapo pagrindu tolimesniems kokybės tobulinimo etapams. Šiuo metu vykdomos EQUASS taikymo, palaikymo ir priežiūros veiklos, o iki 2029 m. Nataljos Markovskajos profesionalumas ir tvirtas tikėjimas socialinių paslaugų kokybe įkvepia kolegas ir visą EQUASS bendruomenę.
Taip pat skaitykite: Praktikos vertinimas
Ši Vyriausybė dėmesinga žmonėms su negalia. Artimiausiu metu bandysime kalbėtis, kartu su nevyriausybiniu sektoriumi peržiūrėti atnaujintą autizmo planą ir į jį įtraukti šį centrą.
1992 metais Jungtinių Tautų Organizacija, siekdama atkreipti dėmesį į neįgalių žmonių problemas ir skatindama kovoti už lygiavertes neįgaliųjų teises visuomenėje, gruodžio 3-iąją paskelbė Tarptautine neįgalių žmonių diena. VšĮ Valakupių reabilitacijos centras kartu su Neįgaliųjų reikalų departamentu prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. lapkričio 30 d. organizavo apskrito stalo diskusiją „Profesinė reabilitacija - kelias į sėkmingą įsidarbinimą“. Diskusija buvo skirta paminėti Tarptautinę neįgalių žmonių dieną bei pabrėžti neįgaliųjų, baigusių profesinės reabilitacijos programas, integracijos į darbo rinką svarbą.
Kaip rodo VšĮ Valakupių reabilitacijos centro surinkti duomenys, vidutiniškai 60 procentų profesinės reabilitacijos dalyvių yra 30-54 m. amžiaus. Didžiausią įsidarbinusiųjų per 6 mėnesius po profesinės reabilitacijos skaičių sudaro 45-54 m. amžiaus neįgalieji. Profesinėje reabilitacijoje mažiau dalyvauja darbingo amžiaus jaunimas (18-29 metų). Vilniaus teritorinės darbo biržos direktorė Inga Balnanosienė pažymėjo, kad jauni negalią turintys žmonės dažniau pasirenka galimybę mokytis bendrose erdvėse, labiausiai jų poreikius ir interesus atitinkančiose švietimo įstaigose.
Neįgaliųjų reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorė Asta Kandratavičienė atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, kad profesinės reabilitacijos centrai yra vienintelės mokymo įstaigos, kurios rūpinasi mokymus baigusiųjų įdarbinimu. Tam tikra prasme tai padeda profesinės reabilitacijos centrams lanksčiai prisitaikyti prie darbo rinkos pokyčių ir nuolatos siekti teikiamų paslaugų kokybės. Bendradarbiaujant tiesiogiai su darbdaviais būtina planuoti naujų, sparčiai technologiniu požiūriu besikeičiančiai darbo rinkai reikalingų mokymo programų rengimą. Perspektyvios mokymo programos būtų patrauklesnės neįgaliems jauniems žmonėms su negalia, savo ateitį siejantiems su informacinių technologijų, nuotolinio darbo teikiamomis galimybėmis.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis diskusijoje iškėlė klausimus, aktualius profesinės reabilitacijos paslaugų perspektyvos požiūriu. Kaip toliau užtikrinamas profesinės reabilitacijos programą užbaigusio asmens įtraukus dalyvavimas visuomenėje? Ar valstybės investicija į profesinės reabilitacijos paslaugas yra tinkamiausia konkrečiam asmeniui su negalia ir visai visuomenei?
Taip pat skaitykite: Refleksijos apie mentorystę
Štai keletas pavyzdžių, kaip žmonės atranda save profesinėje reabilitacijoje: vyras mokosi virti, kepti ir atidaro kavinę; vaikinas siuvinėja, mezga bei svajoja apie dizainerio karjerą; moteriai niežti rankas kuo greičiau pradėti naują keramikos dirbinį.
Apdailos klasėje Lukas mokosi plytelių klojimo specialybės profesinės reabilitacijos programoje. Vienu metu jam pasisekė padirbėti viešojoje įstaigoje kiemsargiu valytoju - reikėjo tvarkyti teritorijos aplinką. Anot jo, sekėsi kuo geriausiai ir darbdavių atsiliepimai buvo palankūs.
Pasak karjeros konsultantės Elvyros Andriuškevičienės, apie 50 proc. „Paliekame teisę pačiam žmogui spręsti, kiek jis nori darbdaviui atvirauti apie negalią. Nors rekomenduojame, jeigu darbdavys klausia, pasakykite: taip, aš turiu neįgalumą.
Anot jos, darbdaviams nelabai patinka įdarbinimo specialistų tarpininkavimas. Todėl motyvuojame, mokome žmones, ką sakyti ir kaip kalbėti su darbdaviu. Jie įpratę apie sveikatos problemas ir negalią papasakoti šeimos rate, gydytojams. Bet mes akcentuojame, kad jūs visgi atėjote ne į polikliniką, ne pas gydytojus, o pas darbdavį ir pirmiausiai turite kalbėti apie darbinę patirtį ir įgūdžius. Paskui, jei darbdavys paklausia, rekomenduojame, atsakyti, kad turite negalią. Jeigu klausia kokią, be abejo, žmogaus teisė pasirinkti, kiek jis nori apie tai pasakoti.
Kai žmogus užsiima kokia nors veikla - žymiai mažiau depresuoja. Darbinė veikla veikia gydančiai visus mus, nukreipia nuo blogų minčių, kartu stebimas sveikatos būklės gerėjimas. Vadinasi, jam yra mažiau atkryčių. O ir valstybė sutaupo: žmogus negula į ligoninę, jis tampa mokesčių mokėtoju.
Psichinės ligos diagnozė, būklė iš tikrųjų stigmatizuojama visuomenėje. Jei atsakytume į visus darbdaviui kylančius klausimus dėl paūmėjimų, kaip elgtis vienu ar kitu atveju, žmogus pasijaučia blogai, galbūt jis netgi padėtų pritaikyti patį darbo procesą, jeigu tai yra reikalinga.
Svarbus ir pačių žmonių pasirengimas bei motyvacija dirbti. Dalis žmonių su negalia neturi visaverčio išsilavinimo ir įgūdžių, tačiau turi daug vilčių ir įsivaizduoja, kad jiems kažkas tiesiog priklauso. Nevyriausybinės neįgaliųjų organizacijos viešojoje erdvėje formuoja nuomonę tarsi visi jiems skolingi.
Šiuo metu finansuojamas pats procesas, vyksta reabilitacija, tačiau, nors skiriama daug pinigų, neturime rezultato - finansuojame ne pokytį, o procesą. Neįgalieji eina studijuoti dėl gaunamų stipendijų, mokymo paslaugų teikėjai gauna tam tikrą kiekį pinigų, visi procese veikia, tačiau išsiskirsto. Sistemą keisčiau taip, kad būtų apmokama už rezultatą. Galbūt tai galėtų būti trečiosios šalies rengiamas egzaminas, kurį išlaikius būtų galima sakyti, kad įvyko kokybiška profesinė reabilitacija.
Socialinės psichiatrijos atsiradimas buvo glaudžiai susijęs su visuomenės industrializacija, miestų infrastruktūros ir socialinių-ekonominių klasių atsiradimu. Jos vertybės buvo priešingos nacių socialinės psichiatrijos vertybėms - deinstitucionalizacija ir neįgaliųjų socialinė integracija - ir rėmėsi socialinių bei elgesio mokslų pasiekimais. Taip pat teigiamas postūmis, kuriantis bendruomenės psichiatrijai, buvo pacientų teisių gynimo judėjimai.
Komunistinėse valstybėse socialinė psichiatrija rėmėsi dispanserio modeliu. Bendruomenės psichiatrija buvo labai ideologizuota ir siekė psichiškai neįgalių žmonių ir tiesiog kitaip mąstančių piliečių totalinės kontrolės. Po komunistinės sistemos žlugimo, daugelis bendruomenės psichiatrijos užuomazgų, tarp jų ir teigiamai vertinamų, deja, taip pat žlugo.
Tik per pastarąjį dešimtmetį vėl kuriasi bendruomenės psichiatrijos įstaigos, telkiasi jose dirbantys specialistai. Pradėti mokyti naujų specialybių darbuotojai (socialinio darbo, ergoterapijos ir kt.). daugiausia jų iniciatyva kuriamos sutrikusios psichikos pacientams naujos socialinės integracijos galimybės.
Dienos centrai įgavo didelę reikšmę tarp įvairių kitų nestacionarinio gydymo formų. Daugumą autorių pabrėžia, jog dienos skyrių tinklas buvo išplėtotas orientuojantis į visus psichikos liginius, tačiau ši gydymo forma tinkamiausia sergantiems šizofrenija. DS tinka potrauminio streso sutrikimams, depresijos būklėms ir įvairioms krizinėms situacijoms gydyti. DS užtikrina medikamentinį gydymą ir medicininę globą, psichoterapiją ir naujų įgūdžių įgijimą.
Psichiatrinė krizė - tai kliniškai reikšmingų psichikos ir elgesio sutrikimų simptomų ir sindromų atsiradimas asmenims: a) jau ankščiau patyrusiems psichikos ir elgesio sutrikimus ar/ir gavusiems psichiatrinę pagalbą ar gydymą; b) kuriems psichologinės krizės įveikimas užsitęsė ir tapo patologinių procesu. Abiem atvejais socialinė veikla dėl simptomų tampa ženkliai sutrikdyta.
Psichiatrijos krizių intervencija - tai psichiatrinės paslaugos, esantiems krizinėje situacijoje (ūmios būklės dėl psichikos ligos; suicidinis elgesys, emocinis stresas, sutrikdantis adaptaciją ir kt. situacijos) pacientams. Šios paslaugos tikslas yra krizinės situacijos simptomų įvertinimas ir jos stabilizavimas.
Krizių intervencijos komandą sudaro: gydytojas psichiatras - komandos koordinatorius, medicinos psichologas, psichoterapeutas, socialinis darbuotojas, psichikos sveikatos slaugytojas. Kiti specialistai konsultuoja pagal poreikį. Gydymo tikslai yra įgyvendinami darbą organizuojant komandiniu principu.
Aktyvus gydymas bendruomenėje- šis metodas yra priešingybė vadinamajai „kabinetinei psichiatrijai“, profesionalai aktyviai siekia dažnai susitikti su pacientu įvairiuose jo aplinkose, kad galėtų tinkamai pritaikyti įvairius gydymo ir reabilitacijos metodus. Tokioje komandoje dirba tarpdisciplininė 10-12 psichikos sveikatos specialistų komanda, kurie teikia visas medicinines, socialines, psichologines, psichoedukacines, ergoterapijos, psichosocialines reabilitacijos ir kt. reikalingas paslaugas.
SVEIKIMAS, ATSISTATYMAS (angl. RECOVERY) - tai terminas nusakantis ne psichikos ligos simptomų išnykimą, bet paciento stiprėjančius sugebėjimus geriau suprasti savo ligą ir ją valdyti visomis prieinamomis priemonėmis ir paslaugomis. Paprastai jį naudoja psichosocialinės reabilitacijos profesionalai, aprašydami pacient...
Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų sudėtis konkrečiam asmeniui yra skirtinga, atsižvelgiant į jo poreikius. Neįgaliajam lankantis užimtumo, ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitose įstaigose bus suteikiama pagalba sprendžiant kylančias problemas. Organizuojamos paskaitos, seminarai, mokymai, praktiniai užsiėmimai savipagalbos veikloje.
Socialinių įgūdžių veikla: Socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugų sudėtis konkrečiam asmeniui yra skirtinga, atsižvelgiant į jo poreikius. Vykdant šią veiklą, neįgalieji skatinami gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomenės gyvenime: organizuojamos įvairios paskaitos, pokalbiai, išvykos, lankomos parodos, biblioteka, kino filmai, koncertai, spektakliai, kurie plėstų neįgaliųjų akiratį, skatintų bendravimą, domėjimąsi kultūriniais renginiais, įstatymų naujovėmis.
Profesinis konsultavimas ir orientavimas paslaugos sudėtis konkrečiam asmeniui yra skirtingas, atsižvelgiant į jo poreikius. Vykdant šią veiklą, neįgalieji bus skatinami gyventi aktyvų, pilnavertį gyvenimą, dalyvauti visuomenės gyvenime: pagal poreikį ir galimybes bus organizuojamos įvairios paskaitos, pokalbiai, išvykos, lankomos parodos, biblioteka, kino filmai, koncertai, spektakliai, kurie plėstų neįgaliųjų akiratį, skatintų bendravimą, domėjimąsi kultūriniais renginiais, įstatymų naujovėmis.
Staiga supranti, kad esi ne vienas, nes kiekvienas iš mūsų turi dalyvauti kurdamas bendrą gėrį, teisingesnį, geresnį, supratingesnį pasaulį. Mokėkime džiaugtis tuo, kas šalia Jūsų, kas žvilgsniu, šiltu žodžiu ar rankos paspaudimu gali padėti nuvyti nerimą, padrąsinti, paguosti ar tiesiog sunkiu metu ir be žodžių gali apkabinti ir pabūti šalia. Tad gyvenkite, kurkite, svajokite, nes Jūs taip pat esate visuomenės dalis, esate reikalingi visiems šalia esantiems ir artimiesiems. Stipresnieji padėkime, paremkime silpnesnius, kurkime puikią darbinę, projektinę aplinką.
Amatų būreliai ir klubai:
- Klubo „Aš galiu“ veikla: dėvėtų drabužių, odos gaminių, bižuterijos ir kt.
- Užimtumas amatų būrelyje „Medaliukas“ veikla: iš molio, modelino gaminami papuošalai, medaliai, įvairūs dirbiniai.
Saviraiškos ir kūrybiškumo lavinimas dailės terapijos būrelyje „Spalvų paletė sielai“ Kiekvieną trečiadienį 15:00-18:00 ir neįgalių vaikų būrelyje „Spalvos“ kiekvieną penktadienį 15:00 -18:00 val.
Savipagalbos grupėse vykdomi mokymai pažinti ir valdyti ligą ar negalią, savarankiškai spręsti kasdienes problemas, teikiama pagalba sprendžiant dėl negalios kylančias emocines problemas.
Kviečiame užsukti į svečius adresu Žemaitės g.
Neįgalieji, net ir sudarydami ženklią mūsų visuomenės dalią (apie 10 proc.) vis dar yra atstumiami. Mes siekiame, kad neįgalieji jaustųsi mūsų visuomenėje kuo oriau. Sudarome sąlygas šiems žmonėms mokytis rankdarbių ir amatų. Užsiėmimų metu naudojami perdirbti paaukoti daiktai.
tags: #jausmai #praktikos #metu #profesines #reabilitacijos #istaigoje