Slaugos profesija yra neatsiejama nuo rūpinimosi silpnesniais, sergančiais ir kenčiančiais žmonėmis. Ši profesija reikalauja ne tik medicininių žinių, bet ir ypatingų asmeninių savybių. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios savybės yra būtinos slaugytojui, kokie iššūkiai kyla dirbant šį darbą Lietuvoje ir kaip visuomenė vertina šią profesiją.
Slaugytojo Misija ir Savybės
Slaugytojo veikla neapsiriboja vien tik medicinine pacientų priežiūra. Slaugytojas turi būti ir socialinis darbuotojas, ir psichologas, ir pedagogas. Tai žmogus, kuris geba ne tik atlikti medicinines procedūras, bet ir suprasti paciento emocinę būklę, suteikti jam psichologinę pagalbą ir palaikymą.
Rita Stankevičienė, ilgametę slaugytojos darbo patirtį turinti specialistė, teigia, kad šalia kvalifikacijos ir specialių įgūdžių slaugytojui yra būtinos tokios savybės kaip kantrybė, gerumas, švelnumas ir atjauta. Ji pabrėžia, kad slaugytojo misija - nuoširdžiai stengtis padėti pacientams atstatyti jų sveikatą, o jei tai neįmanoma, palengvinti gyvenimo pabaigą, suteikiant kuo daugiau gerų emocijų ir mažiau skausmo.
Žinoma slaugė V. Monkutė yra pasakiusi: „Sesuo yra ligonio draugas. Nepalikite silpno ligonio vieno. Paimkite už rankos, paglostykite. Ateikite su vilties pilnu veidu, gerom akim. Kol dūšia kūne, tol viltis pas Dievą. Kada baigiasi daktaro platus kelias, lieka seselės siauras takelis“.
Šios savybės yra ypač svarbios dirbant su senyvo amžiaus pacientais, kuriems dažnai reikia ne tik medicininės, bet ir socialinės bei emocinės pagalbos. Todėl nemažai senolių gydosi ir yra prižiūrimi slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse.
Taip pat skaitykite: Nedarbingumas ir Sodra: formų pildymo instrukcija
Svarbiausios Slaugytojo Savybės:
- Kantrybė
- Gerumas
- Švelnumas
- Atjauta
- Atsidavimas
- Atidumas
- Komunikabilumas
- Bendradarbiavimo gebėjimai
- Atsakingumas
- Greita orientacija
- Pasitikėjimas savimi
Aukso vertės profesija
Slaugos Situacija Lietuvoje
Slaugytojai Ritai yra tekę padirbėti ir Ispanijos bei Vokietijos slaugos ligoninėse. Ji gali palyginti sąlygas užsienyje ir Lietuvoje. „Visur slaugytojo darbas reikalauja atsidavimo, atidumo ir geros širdies. Tik, deja, slaugos paslaugų kokybę nemažai lemia ir ligoninių materialinis aprūpinimas. Dėl nepakankamo finansavimo mums dar trūksta slaugos priemonių. Be to, juntame didelį darbuotojų trūkumą, nes nemažai slaugytojų išvažiavo dirbti į užsienį. Aš ilgai ten neišbuvau. Nors viliojo geros darbo sąlygos, didelis atlyginimas, namo grąžino tėvynės ir šeimos ilgesys“, - atvirauja slaugytoja.
Sakykim, Vokietijos slaugos ligoninėse vienas slaugytojas prižiūri 4-5 pacientus, o pas mus - iki 25. Akivaizdu, kad mūsų slaugytojai, nors ir labai norėdami daugiau laiko skirti kiekvienam pacientui, dažnai tiesiog nespėja to padaryti. Lietuvos slaugos ligoninėse slaugytojams labai padeda slaugytojų padėjėjai. Jų Vilkpėdės slaugos ligoninėje dirba maždaug tiek, kiek ir slaugytojų - apie 70. Be jų būtų sunku užtikrinti pacientų asmens higienos poreikius, maitinimą, palaikyti švarą, išvežti į kiemą, pabendrauti. Į pacientų priežiūrą aktyviai įsijungia ir specialiai apmokyti savanoriai.
Maži darbo užmokesčiai, dideli darbo krūviai ir didėjanti emigracija - pagrindinės Lietuvos slaugytojus slegiančios problemos. Tačiau tai nemažina slaugytojų noro tobulėti, kelti kvalifikaciją, siekti aukštojo išsilavinimo.
Vilkpėdės ligoninės direktorė sako tikinti, kad dar geresnę slaugomų pacientų priežiūrą padės užtikrinti gerėjanti finansinė situacija. Ir tokį sunkų slaugytojų darbą dirbančių žmonių pastangos bus labiau vertinamas, jiems nereikės žvalgytis į užsienius.
Mitai ir Tikrovė
Slaugytojui tenka ne tik dirbti su pacientais, bet nemažai bendrauti su jų artimaisiais. Jiems dažnai taip pat reikia psichologinės pagalbos ir pamokyti būtiniausių slaugos įgūdžių. „Gaila, bet dar vis pasitaiko, kai ligonių artimieji yra paveikti įvairių neigiamų mitų apie slaugos ligonines. Ne kartą teko girdėti, kad savo mama ar tėtį į slaugos ligoninę ketinantį vežti žmogų aplinkiniai įtikinėja, kad tai reiškia savo artimąjį pasmerkti mirčiai. Nenorėčiau sutikti su tokia nuomone. Tiesiog didžioji dalis slaugos ligoninių pacientų seni, ligoti, neretai ir nepagydomai sergantys, todėl netekčių tikrai nepavyksta išvengti. Tačiau ir tokiems pacientams stengiamės palengvinti gyvenimo pabaigą ir šiam tikslui dirba didelė komanda: gydytojai, slaugytojai, kineziterapeutai, psichologai, kiti specialistai. Ir, žinoma stengiamės, kad daugėtų pacientų, kurie iš mūsų ligoninės išvažiuoja į namus sveikesni, sustiprėję“, - tikina Vilkpėdės slaugos ligoninės slaugytoja.
Taip pat skaitykite: Viskas apie SODRA senatvės pensininkams
Slaugos ligoninės paslaugas savo patirtimi vertina pacientės Pranciškos Kavaliauskienės dukra Jadvyga. Moteris sako, kad jos 86 metų mama jau dvejus metus „ant patalo“ ir turi daug ligų. „Man pačiai sunku ją prižiūrėti namuose, nes pati turiu sveikatos problemų, nesu pajėgi ją vartyti, kilnoti, kitaip aptarnauti. Vilkpėdės ligoninėje gauname kokybiškas medicinines paslaugas ir tikrai nuoširdų rūpestį, kas ne mažiau svarbu. Ir turiu pasakyti, kad tai nėra tik mano vienos nuomonė. Pasikalbu su kitų pacientų artimaisiais, jie taip pat ligoninės personalui jaučia didelį dėkingumą“.
Vilkpėdės slaugos ligoninės direktorės Inos Čebotariovos teigimu, labai svarbus bendravimas su artimaisiais. „Kartu galima padaryti daugiau - galime vieni kitiems padėt. Artimieji gali pasidalinti savo nerimu, lūkesčiais, kartais suteikti ir tiesioginę pagalbą - pamaitinti, pasivaikščioti, pabendrauti. Slaugos personalas gali pasidalinti savo įgūdžiais, padrąsinimais, pastebėjimais, pamokymais, kaip teisingai paversti, pasodinti, prižiūrėti ligoniuką parsivežus į namus. Galime padėti pacientui ir vieni kitiems dirbdami komandoje“, - tikina ligoninės vadovė.
Slaugos Istorija
Slaugos atsiradimą skatino poreikis rūpintis silpnesniais, bejėgiais, kenčiančiais, sergančiais šeimos nariais, kilęs iš esminio tėvystės ir motinystės, genties išlikimo instinkto. Motinų rūpinimasis savo naujagimiais ir mažais vaikais lėmė tai, kad pirminėje bendruomenėje slaugos funkcija priklausė daugiausia moterims, buvo instinktyvi ir pagrįsta patyrimu bei stebėjimu.
Viduramžių laikotarpiu slaugos profesijai didelę įtaką davė krikščionybė. Dvasininkų pastangomis pastatyta ligoninių, vienuoliai teikdavo pastogę piligrimams, beturčiams, slaugydavo ligonius. 19 a. atgimė teigiamas požiūris į slaugą. Didžiausią įtaką šiuolaikinei slaugai atsirasti turėjo įžymi slaugytoja F. Nightingale. Ji Krymo kare organizavo gailestingųjų seserų būrį ir dalyvavo fronte (pirmą kartą britų armijoje moterims buvo leista dirbti slaugytojomis).
20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose prasidėjo greitas sveikatos priežiūros ir slaugos mokymo progresas. Slaugytojai Mary Adelaide Nutting pavyko pasiekti, kad slaugos mokymas būtų universitetinis, 1907 ji tapo pirmąja slaugos profesore.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Šilutės ligoninės palaikomąjį gydymą
Pasaulio sveikatos organizacija kelia slaugytojams reikalavimą įgyti kompetenciją dešimtyje sričių: kritinio mąstymo, bendravimo, technologijų panaudojimo, žmoniškųjų vertybių, etiško mąstymo, globalios sveikatos priežiūros politikos, organizavimo ir finansavimo, sveikatos priežiūros, apimties koordinavimo, sveikatos pagalbos vystymo ir plėtojimo, profesinio tobulėjimo.
Slaugytojo Darbo Specifika
Bendrosios praktikos slaugytojos / slaugytojos darbo pobūdis priklauso nuo įgytos specializacijos. Slaugytojos darbas reikalauja ne tik žinių ir išmanymo, bet ir atitinkamų asmeninių savybių, tokių kaip emocinis stabilumas, kantrybė, atjauta - kurios būtinos tinkamai vykdyti savo pareigas.
Kasdieniniame slaugytojos darbe tenka susidurti su įvairiomis situacijomis, kuriose reikia gebėti priimti tinkamus sprendimus remiantis savo žiniomis bei patirtimi. Slaugytojos, kaip ir gydytojai, privalo kasmet kelti kvalifikaciją - dalyvauti seminaruose, mokymuose, nes tik taip išsaugo darbo licenciją. Jos turi gerai išmanyti naujausias technologijas, sugebėti naudotis naujausia medicinos įranga, kompiuteriu, nes pacientų stebėjimas kai kai kuriuose skyriuose yra kompiuterizuotas.
Slaugytoja pasirinko šią profesiją ne todėl, kad negalėjo niekur kitur įstoti, o dėl to, kad ši profesija trokštama dėl galimybės panaudojant profesines žinias tarnauti žmogui. Slaugytoja išmano tai, ką dirba.
tags: #kokias #savybes #tu #tureti #slaugytoja