Susirgus ir tapus laikinai nedarbingu, svarbu žinoti, kokius veiksmus reikia atlikti ir kokias formas užpildyti, kad gautumėte ligos išmoką iš „Sodros“. Šiame straipsnyje aptarsime, kokias formas reikia pildyti, kokios yra ligos išmokos gavimo sąlygos ir kaip pateikti prašymą.
Kaip kreiptis dėl socialinio draudimo?
Kas yra ligos išmoka ir kodėl ji svarbi dirbant savarankiškai?
Ligos išmoka - piniginė kompensacija, kurią gyventojas gauna laikino nedarbingumo metu dėl ligos ar traumos. Ligos išmokas administruoja Sodra. Ligos išmoka - kompensacija, kurią asmeniui skiria valstybė ar draudimo įmonė dėl laikino nedarbingumo, ligos ar sužalojimo.
Ji yra itin svarbi dirbantiems savarankiškai, nes užtikrina bent minimalų finansinį saugumą, kai dėl sveikatos problemų negalima dirbti ir generuoti pajamų.
Dirbantieji pagal individualią veiklą dažnai susiduria su unikalia realybe - jų socialinės garantijos nėra tokios stabilios, kaip samdomo darbo atveju.
Kaip „veikia” ligos išmoka Lietuvoje?
Lietuvoje ligos išmokas reguliuoja „Sodros“ įstatymai. Ligos išmoką gali gauti savarankiškai dirbantys asmenys, jei jie moka privalomojo sveikatos draudimo (PSD) ir valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas.
Taip pat skaitykite: Viskas apie SODRA senatvės pensininkams
Ši teisė įgyjama po nepertraukiamo 3 mėnesių arba per pastaruosius 12 mėnesių sukaupto 6 mėnesių socialinio draudimo stažo. Ligos išmoka per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 % šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo dienos.
Išmokos trukmė:
- Pirmosios dvi ligos dienos. Darbdavys (jei toks yra) moka išmoką, tačiau savarankiškai dirbantiems tai nėra taikoma.
- Nuo trečiosios dienos. Ligos išmoką moka „Sodra“ už kiekvieną nedarbingumo dieną, bet ne ilgiau kaip 122 kalendorines dienas dėl tos pačios ligos.
Svarbiausios sąlygos ligos išmokai gauti
Ligos išmokai gauti būtina atitikti tam tikrus kriterijus. Pagrindiniai aspektai apima socialinio draudimo įmokų mokėjimą, stažo reikalavimus ir nedarbingumo pažymėjimą.
Savarankiškas ligos draudimas yra socialinio draudimo rūšis, kuri leidžia savarankiškai dirbantiems asmenims užtikrinti teisę į ligos išmoką. Savarankiškai dirbantys asmenys, tokie kaip individualią veiklą vykdantys pagal pažymą ar verslo liudijimą, patys moka valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmokas nuo savo pajamų.
Įmokos apskaičiuojamos nuo pusės apmokestinamųjų pajamų. Pavyzdžiui, jei per metus uždirbama 10 000 eurų - VSD įmokos skaičiuojamos nuo 5 000 eurų.
Taip pat skaitykite: Informacija apie Šilutės ligoninės palaikomąjį gydymą
Norint gauti ligos išmoką, būtina turėti sukauptą socialinio draudimo stažą:
- Nepertraukiamai 3 mėnesiai per paskutinius 12 mėnesių arba
- 6 mėnesiai per pastaruosius 24 mėnesius.
Šis reikalavimas užtikrina, kad tik nuosekliai socialinio draudimo įmokas mokantys asmenys gali gauti išmoką.
Ligos išmoka išmokama tik esant oficialiai išduotam nedarbingumo pažymėjimui. Šį pažymėjimą išduoda gydytojas, kai dėl sveikatos būklės asmuo negali dirbti.
Be nedarbingumo pažymėjimo „Sodra“ ligos išmokos neišmokės. Pažymėjimas įtraukiamas į elektroninę sistemą ir juo yra remiamasi, skiriant išmoką.
Individualios veiklos ligos išmokos dydis
Ligos išmoka apskaičiuojama remiantis asmens draudžiamųjų pajamų vidurkiu ir įstatymu nustatytu kompensavimo procentu. Pajamų ir ligos trukmės dydis taip pat turi įtakos išmokos dydžiui, todėl svarbu mokėti socialinio draudimo įmokas pagal nustatytą pajamų procentą.
Taip pat skaitykite: Efektyvus valdymas: psichologinis aspektas
Formulė ligos išmokai apskaičiuoti:
Ligos išmokos dydis = (Draudžiamųjų pajamų vidurkis × 62,06%) × Nedarbingumo dienų skaičius.
Draudžiamųjų pajamų vidurkis apskaičiuojamas pagal asmens draudžiamąsias pajamas už 3 mėnesius, buvusius prieš užpraeitą ketvirtį (šaltinis: Sodra). 62,06% yra įstatymu nustatytas kompensavimo dydis, kuris taikomas nuo trečiosios nedarbingumo dienos.
Ligos išmokos dydžio skaičiavimo pavyzdys
Įsivaizduokime du asmenis su skirtingomis draudžiamosiomis pajamomis:
Asmuo A:
- Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 1 500 €/mėn.
- Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 1 500 €.
- Nedarbingas 10 dienų.
Ligos išmokos dydis:
1 500 € × 62,06% = 930,90 €/mėn.
930,90 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 31,03 €/d.
31,03 €/d. × 10 d. × 10 d. = 310,30 € už 10 dienų.
Asmuo B:
- Draudžiamosios pajamos per užpraeitą ketvirtį: 500 €/mėn.
- Draudžiamųjų pajamų vidurkis: 500 €.
- Nedarbingas 10 dienų.
Ligos išmokos dydis:
500 € × 62,06% = 310,30 €/mėn.
310,30 € ÷ 30 (vidutinės dienos pajamos) ≈ 10,34 €/d.
10,34 €/d. × 10 d. = 103,40 € už 10 dienų.
Kaip matome, didesnės draudžiamosios pajamos lemia ir didesnį ligos išmokos dydį.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad ligos išmoka apskaičiuojama tik nuo tų draudžiamųjų pajamų, nuo kurių yra deklaruotos ir sumokėtos socialinio draudimo įmokos.
Ligos išmoka skiriama, jeigu prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turite ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, ligos socialinio draudimo stažą (išskyrus nustatytus atvejus).
Ligos išmokos dydis darbdavio pasirinkimu gali svyruoti nuo 62,06% iki 100% jūsų vidutinio darbo užmokesčio. Sodra ligos išmoką pradeda mokėti nuo trečios ligos dienos ir moka iki darbingumo atgavimo, tik už darbo dienas, o jos dydis siekia 62,06 % nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.
Jei liga susijusi su ekstremaliąja situacija ar karantinu, išmoka siekia 77,58% uždarbio nuo trečios dienos. Minimalus ligos išmokos dydis 2026 m. I ketv. duomenimis yra 281,19 EUR, o maksimali išmoka negali viršyti 2998,37 EUR. Iš priskaičiuotos ligos išmokos sumos yra išskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (15%) bei privalomojo sveikatos draudimo įmoka (6%). Preliminarų ligos išmokos dydį galite pasitikrinti čia.
Sprendimas dėl ligos išmokos skyrimo priimamas per 10 d.d. nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo Sodros skyriuje dienos, o ligos išmoka išmokama per 7 d.d. nuo sprendimo priėmimo dienos.
Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?
Kaip gauti nedarbingumo pažymėjimą?
Jei dėl ligos negalite dirbti - kreipkitės į savo šeimos gydytoją arba specialistą.
Prašymo pateikimas: kokius duomenis reikės nurodyti?
Gavę nedarbingumo pažymėjimą, atlikite šiuos žingsnius:
- Savitarnos sistemoje pasirinkite „Prašymai“ → „Ligos išmoka“.
- Užpildykite prašymo formą:
- Nurodykite nedarbingumo pažymėjimo numerį (jį automatiškai sugeneruoja gydytojas ir įkelia į sistemą).
- Patikrinkite, ar teisingai nurodytos draudžiamosios pajamos bei draudimo laikotarpiai.
- Pasirinkite sąskaitą banke į kurią norėsite gauti išmoką.
- Pateikite prašymą.
„Sodra“ peržiūrės jūsų prašymą ir suteiks atsakymą per 10 darbo dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
SAV pranešimas - išmokoms, kurios bus gaunamos iš karto
SAV pranešimas, dar žinomas kaip „Pranešimas apie savarankiškai dirbančius asmenis”, yra dokumentas, kurį reikėtų pateikti dirbantiems savarankiškai. Jame pateikiama informacija apie asmens pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus svarbius duomenis.
SAV pranešimą gali teikti:
- Asmenys, kurie vykdo veiklą.
- Asmenys, kurie vykdo tam tikras veiklas, kurioms nereikia steigti įmonės, pvz., amatininkai, prekybininkai, taksi vairuotojai ir kt.
- Asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla.
- Asmenys, kuriems teisę teikti SAV pranešimą suteikia įstatymai.
SAV pranešimas turi būti teikiamas:
- Iki kito mėnesio 15 dienos - už praėjusį kalendorinį mėnesį.
- Per 3 darbo dienas - jei nutraukiate individualią veiklą.
SAV pranešimas naudojamas apskaičiuoti ir kontroliuoti savarankiškai dirbančių asmenų mokėtinas socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokas. Pagal pateiktą informaciją „Sodra“ apskaičiuoja priklausančias įmokas ir patikrina, ar jos sumokamos laiku. Jei neturite būtino socialinio draudimo stažo - ligos išmoka gali būti nesuteikiama.
Naujoji elektroninė nedarbingumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos sistema (EPTS) teikia daug patogumų pacientams, jų darbdaviams, gydytojams ir „Sodros“ darbuotojams.
Kaip veikia elektroninių nedarbingumo pažymėjimų išdavimas?
Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad EPTS yra gydytojams skirta sistema, todėl darbdaviui jungtis prie EPTS nereikia.
- Kai asmuo kreipiasi į gydytoją, ir šis asmuo pripažįstamas laikinai nedarbingu, gydytojas per EPTS užpildo elektroninį nedarbingumo pažymėjimą.
- Darbdavys, prisijungęs prie EDAS (Elektroninės draudėjų aptarnavimo sistemos), mato informaciją apie savo darbuotojo laikinąjį nedarbingumą.
- Pašalpos skyrimui reikalingą informaciją (apie ligos pašalpą iš darbdavio lėšų už dvi pirmąsias laikinojo nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, bei dėl ligos nedirbtą laiką) „Sodrai“ darbdavys taip pat gali pateikti elektroniniu būdu (per EDAS, užpildęs Pranešimą dėl pašalpos skyrimo (forma NP-SD), kuris yra senojo popierinio nedarbingumo pažymėjimo antrosios pusės - draudėjo informaciją - atitikmuo).
- Darbuotojas, prisijungęs prie EGAS (Elektroninės gyventojų aptarnavimo sistemos), gali pateikti prašymą pašalpai skirti.
Asmeniui per EPTS išduotas elektroninis pažymėjimas iš karto pateikiamas „Sodrai“. Pacientui išduodamas pranešimas apie išduotą elektroninį pažymėjimą (Pranešimas apie išduotą elektroninį nedarbingumo pažymėjimą ar Pranešimas apie išduotą elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą). Šis pranešimas - tai iš EPTS atspausdinamas dokumentas tik informuojantis, kad asmeniui išduotas elektroninis pažymėjimas (be ypatingų asmens duomenų).
Jeigu asmeniui minėtas pranešimas nereikalingas (jo darbdavys naudojasi (EDAS)), iš EPTS jo spausdinti nebūtina. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, jog tais atvejais, kai darbdavys ar kitos institucijos nesinaudoja EDAS arba neturi pasirašę duomenų teikimo sutarties, asmuo turi šį pranešimą atsispausdinti iš EPTS.
Išduodant popierinius nedarbingumo pažymėjimus, pacientui pas gydytoją reikia apsilankyti mažiausiai du kartus - pirmą kartą, kai suserga, antrą kartą - jau pasveikus atvykti užfiksuoti laikinojo nedarbingumo pabaigą. Elektroninis pažymėjimas - tai vienas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, kuris gydytojo (elektroniniu parašu) patvirtinamas tik vieną kartą. Pacientams nereikės nešti nedarbingumo pažymėjimų į darbovietes, nes informaciją apie jų nedarbingumo laikotarpį darbdaviai galės matyti, prisijungę prie EDAS. Šio pažymėjimo taip pat nebereikės pristatyti ir į „Sodrą“.
Tačiau pašalpą „Sodra“ skirs tik gavusi asmens prašymą (galima pateikti per EGAS ar popierinį), kuriame nurodomas laikinojo nedarbingumo laikotarpis, už kurį prašoma skirti pašalpą, ir darbdavio užpildytą formą NP-SD. Darbdavys per EDAS galės stebėti savo darbuotojo nedarbingumo laikotarpius.
Gydytojas per EPTS pažymėjimą galės išrašyti greičiau, nes, įvedus paciento asmens kodą, kiti duomenų laukai užsipildo automatiškai - belieka įvesti diagnozę ir nedarbingumo laikotarpį. Lengvinant šių pažymėjimų išdavimą, mažinant klaidų bei siekiant išvengi taisymų, EPTS numatyta klaidų kontrolė ir įvairūs perspėjimai, atkreipsiantys gydytojo dėmesį, jei asmeniui jau yra išduotas elektroninis pažymėjimas ar toks asmuo nedraustas arba jo darbingumas turi būti vertinamas Gydytojų konsultacinės komisijos posėdyje ir pan.
Be to, gydytojų patogumui numatyta, kad į EPTS įvedus atitinkamus duomenis apie asmens nedarbingumą, iš karto gydytojas šios informacijos gali nepasirašyti elektroniniu parašu, t. y. numatytas „laukimo periodas“. Sistema gydytojui pateiks visą aktualią informaciją apie paciento nedarbingumo laikotarpių istoriją per paskutinius 12 mėnesių, nesvarbu, kuriame Lietuvos mieste buvo išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas.
Gydymo įstaigoms nebereikės vykdyti nedarbingumo pažymėjimų blankų apskaitos, vežioti į „Sodrą“ pranešimų apie ligos pradžią, taip pat bus įmanoma įvairiais pjūviais gauti ataskaitas apie išduotus nedarbingumo pažymėjimus. Taip pat sumažės darbo krūvis personalui - elektroninis pažymėjimas netvirtinamas įstaigos antspaudu (spaudu) ir papildomai neregistruojamas.
tags: #kokias #formas #plidyti #sodrai #esant #nedarbingumui