Religijos vietą ir svarbą žmonijos istorijoje yra sunku pervertinti. Šiandien pagaliau pripažinta, kad psichikos sveikata yra nemažiau svarbi už fizinę sveikatą, ir kad į visuomenės ir kiekvieno jos nario psichikos sveikatą reikia rimtai investuoti.
Pasaulyje siekiama susitarti ir dėl pagrindinių principų - kaip reikia investuoti į psichikos sveikatą. Šie principai atspindi du didžiuosius žmonijos laimėjimus: mokslo laimėjimus ir žmogaus teisių principus.
Genetiniai psichikos sutrikimų aspektai
Psichikos sutrikimai, tokie kaip šizofrenija, depresija ir bipolinis sutrikimas, yra sudėtingos būklės, kurioms įtakos turi tiek genetiniai, tiek aplinkos veiksniai. Šeimų ir dvynių tyrimai patvirtina genetinį polinkį, o paveldimumas kai kuriems sutrikimams siekia net 80 proc. Vis dėlto, tikslūs genetiniai mechanizmai, lemiantys šių sutrikimų atsiradimą, vis dar nėra visiškai aiškūs. Naujausi tyrimai atskleidžia, kad žmogaus endogeniniai retrovirusai (HERV) gali turėti reikšmingą vaidmenį.
Žmogaus endogeniniai retrovirusai (HERV)
Žmogaus endogeniniai retrovirusai (HERV) yra DNR fragmentai, sudarantys apie 8 proc. šiuolaikinio žmogaus genomo. Tai - virusų dalys, kurios evoliucijos eigoje įsiliejo į žmogaus genomą, o seniausi jų pavyzdžiai mūsų protėviuose atsirado daugiau nei prieš 1,2 mln. metų. Nors anksčiau buvo manyta, kad HERV yra neaktyvūs ir neturintys jokios funkcijos, naujausi tyrimai rodo, kad kai kurie HERV gali būti aktyvūs ir atlikti svarbų vaidmenį tiek sveikuose, tiek sergančiuose audiniuose.
Yra žinoma, kad kai kurie HERV įsijungia vėžinėse ląstelėse ir gali prisidėti prie ligos. Kiti yra aktyvūs sveikuose audiniuose arba atlieka svarbų vaidmenį ankstyvajame vystymesi. Kai kurie HERV yra aktyvūs net smegenyse, tačiau kol kas neaišku, ką jie veikia.
Taip pat skaitykite: Religijos įtaka socialiniam gyvenimui
Naujas požiūris į HERV ir psichikos sutrikimus
Gegužę žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime nagrinėjamas HERV vaidmuo psichikos sutrikimų atveju. Anksčiau mokslininkai tyrė HERV vaidmenį psichikos sutrikimų atveju, lygindami asmenų, neturinčių tokių sutrikimų, genetinę medžiagą su žmonių, sergančių tam tikru sutrikimu, genetine medžiaga. Tačiau šio metodo trūkumas yra tas, kad neatsižvelgiama į aplinkos veiksnių ar kitų būklių, kuriomis gali sirgti žmogus, įtaką. Dėl to sunku tvirtai teigti, kad tam tikra DNR atkarpa, atskirai paėmus, yra stipriai susijusi su sutrikimu.
Naujajame tyrime siekiant įvertinti tūkstančių HERV poveikį buvo naudojamas kitoks metodas. Mokslininkai nustatė, kokius genų variantus turi skirtingi asmenys, ir atkreipė dėmesį į tai, ar jie turi įtakos HERV.
Genetiniai variantai, HERV aktyvumas ir psichikos sutrikimų rizika
Mokslininkai nustatė, kad tam tikri genų variantai buvo susiję su didesne trijų psichikos sutrikimų - šizofrenijos, depresijos ir bipolinio sutrikimo - rizika. Šie variantai taip pat turėjo įtakos tam, ar HERV smegenyse buvo „įjungti“, ir kokiu laipsniu. Komanda pirmoji nustatė penkis naujus HERV, kurie yra labai susiję su psichikos sutrikimais. Du iš jų susiję su šizofrenija, vienas - bendras šizofrenijai ir bipoliniam sutrikimui, o vienas būdingas didžiajam depresiniam sutrikimui.
Tyrimas rodo, kad šie HERV didina tikimybę susirgti šiais sutrikimais, tačiau šiuo metu negalima daug pasakyti, kiek šie genetiniai fragmentai didina riziką konkrečiam žmogui. Vieno iš HERV turėjimas nebūtinai garantuoja, kad žmogus sirgs susijusiu sutrikimu.
Ateities perspektyvos
Toliau grupė planuoja manipuliuoti HERV aktyvumu smegenų ląstelėse laboratorinėse lėkštelėse - kad išsiaiškintų, ar jie turi įtakos neuronų augimui ir jungčių formavimuisi. Tai - didelė pažanga, kalbant apie tai, kaip HERV iš tikrųjų prisideda prie ligos.
Taip pat skaitykite: Tyrimai apie religiją ir senelių namus
Religija ir psichikos sveikata
Religija gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį psichikos sveikatai. Teigiamas poveikis gali apimti socialinę paramą, prasmės ir tikslo jausmą, vilties ir optimizmo stiprinimą. Tačiau, kai kuriais atvejais, religiniai įsitikinimai gali sukelti nerimą, kaltės jausmą ar net izoliaciją.
Religijos įtaka psichikos sveikatai: tyrimai
Tikėjimas ir jo praktikos turi didžiulę įtaką žmonių gyvenimams, o vis dažniau pastebimas ir jų teigiamas poveikis psichikos sveikatai. Mokslininkai ilgą laiką nagrinėja, kaip tikėjimas gali tapti psichikos sveikatos apsauga, ir vis daugiau įrodymų rodo, jog religija gali būti veiksminga priemonė kovojant su depresija, nerimu ir net savižudybėmis.
Vienas pagrindinių tyrimų, atliktas Harvardo visuomenės sveikatos mokykloje, parodė, kad žmonės, kurie reguliariai dalyvauja religinėse veiklose, turi 33 proc. mažesnę riziką susirgti depresija, palyginti su tais, kurie nedalyvauja arba retai dalyvauja tokiuose renginiuose. Tyrimas, kuriame dalyvavo daugiau nei 70 tūkst. moterų, atskleidė, kad šis poveikis buvo ypač ryškus tarp tų, kurios lankydavosi bažnyčioje bent kartą per savaitę.
Religija suteikia struktūrą ir prasmingumą, o tai gali padėti žmonėms įveikti gyvenimo sunkumus. Pavyzdžiui, religija siūlo aiškų moralinį ir etinį rėmą, kuris gali suteikti ramybę ir pasitikėjimą savimi. Be to, religinės bendruomenės dažnai teikia emocinę paramą ir socialinį ryšį, kurie gali sumažinti izoliacijos ir vienišumo jausmą - veiksnius, susijusius su depresija.
Religija ir savižudybės
Savižudybė yra viena labiausiai tragiškų psichikos sveikatos krizės pasekmių. Tyrimai rodo, kad religingų žmonių savižudybės rizika yra reikšmingai mažesnė. Vienas tyrimas, atliktas tarp JAV veteranų, nustatė, kad tie, kurie reguliariai užsiimdavo religinėmis praktikomis, turėjo iki 50 proc. mažesnę tikimybę nusižudyti, palyginti su tais, kurie nebuvo religingi. Šis efektas buvo susijęs su stipriu religinės bendruomenės palaikymu ir religijos skatinamu prasmingumu gyvenime.
Taip pat skaitykite: Religijos apibrėžimas ir teorijos
Daktaras Tyleris VanderWeele, Harvardo universiteto profesorius, nagrinėjantis ryšius tarp religijos ir sveikatos, teigia: „Religingumas ir jo praktikos dažnai suteikia žmonėms moralinį rėmą ir socialinį palaikymą, kuris gali veikti kaip psichologinis buferis sunkiausiais gyvenimo momentais. Šis socialinis ryšys ir prasmingumo jausmas gali būti esminiai veiksniai, mažinantys depresijos ir savižudybės riziką.“
Įdomu pastebėti, kad šalyse, kur didesnis religingų žmonių procentas, dažnai fiksuojamas mažesnis savižudybių lygis. Pavyzdžiui, Lenkijoje, Rumunijoje ir Maltoje, kur religija yra svarbi visuomenės dalis, pastebima, kad savižudybių rodikliai yra mažesni nei daugelyje mažiau religingų Europos šalių.
Statistiniai duomenys rodo, kad Lenkijoje, kur daugiau nei 85 proc. gyventojų laiko save katalikais, savižudybių rodiklis yra apie 11 savižudybių 100 tūkst. gyventojų, o Rumunijoje, kur daugiau nei 80 proc. gyventojų priklauso Ortodoksų bažnyčiai, savižudybių rodiklis yra apie 9 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Maltoje, kur beveik 90 proc. gyventojų yra katalikai, savižudybių rodiklis yra dar mažesnis - apie 5 savižudybės 100 tūkst. gyventojų. Lyginant su Lietuva, kur savižudybių rodiklis yra vienas didžiausių Europoje - apie 26 savižudybės 100 tūkst. gyventojų - šie skaičiai rodo, kad religija ir bendruomenės ryšiai gali turėti apsauginį poveikį psichikos sveikatai.
Religija ir nerimo sutrikimai
Be depresijos ir savižudybių, tyrimai taip pat rodo, kad religingumas gali padėti mažinti nerimo sutrikimų riziką. Religingi žmonės, ypač tie, kurie reguliariai meldžiasi arba dalyvauja mišiose, dažnai patiria mažesnį nerimo lygį. Tyrimai rodo, kad religingi žmonės turi 20-30 proc. mažesnę riziką patirti nerimo sutrikimus, palyginti su tais, kurie neturi religinio pagrindo.
Dvasinės praktikos, tokios kaip meditacija, malda ar šventų raštų skaitymas, gali padėti žmonėms susikaupti, nurimti ir suvaldyti stresą. Šios praktikos dažnai sukuria vidinę ramybę ir pasitikėjimą, kurie padeda atsispirti nerimui. Pavyzdžiui, islamo maldos (salat), atliekamos penkis kartus per dieną, gali būti laikomos savotiška meditacijos forma, kuri ne tik stiprina ryšį su Dievu, bet ir suteikia galimybę sustoti, susikaupti ir nusiraminti.
Religija ir kiti psichikos sveikatos sutrikimai
Tikėjimas taip pat gali padėti kovoti su kitais psichikos sveikatos sutrikimais. Budistinės meditacijos praktikos, islamo kasdienės maldos ar krikščioniškos apeigos - visos šios religinės veiklos rūšys gali padėti žmogui susikoncentruoti, atsipalaiduoti ir atrasti vidinę harmoniją. Religinė praktika suteikia struktūruotą būdą susidoroti su nerimu ir stresu, skatinant vidinę ramybę ir pusiausvyrą.
Daktarė Lisa Miller, Kolumbijos universiteto psichologė, teigia: „Tikėjimas yra galingas apsauginis veiksnys, ypač, kai susiduriame su gyvenimo sunkumais. Tai leidžia mums suvokti gyvenimo iššūkius kaip dalį didesnio plano ir rasti viltį net tada, kai atrodo, kad viskas prarasta.“
Religinio turinio kliedėjimo idėjos (RTKI)
Įvadas Tikėjimas - tai asmenybės dalis, tačiau sunkūs lėtiniai psichikos sutrikimai gali sukelti religinio turinio kliedesius ir / ar haliucinacijas tiek tikinčiam, tiek ir netikinčiam žmogui.
RTKI paplitimas
Kasdieniame darbe dauguma psichiatrų susiduria su pacientais, kuriuos vargina RTKI. Pavyzdžiui, ištyrus 193 šizofrenija sergančius stacionaro pacientus, paaiškėjo, kad 24 proc. iš jų pasireiškė būtent tokio turinio kliedėjimo idėjos. Dažniausiai šie kliedėjimai stebimi sergant manija ar psichoze.
RTKI paplitimas siejamas su konkrečios vietovės religiniais ir kultūriniais papročiais.
RTKI keliami iššūkiai
Gydytojui svarbu tai, kad RTKI apimtas pacientas yra pavojingesnis, o ligos baigtys - prastesnės. Šie pacientai dažniau kelia savęs ar kitų sužalojimo grėsmę. Pacientas gali pasielgti ypač žiauriai - pašalinti savo akies obuolį ar išsikastruoti.
RTKI skirstymas
Autoriai siūlo RTKI skirstyti pagal jų turinį į:
- Persekiojimo (dažniausiai persekioja velnias)
- Didybės (mano esąs Mesijas - pasaulio gelbėtojas, turįs ypatingų gydymo ir pamokslavimo gebėjimų)
- Kaltės (teigia esąs nusidėjėlis, kaltas dėl žmonijos nuodėmių)
- Poveikio (jaučiasi apsėstuoju, valdomu antgamtinių jėgų, pavyzdžiui, piktųjų dvasių)
RTKI nustatymas
RTKI yra palyginti dažnos, tačiau tikslaus jų apibrėžimo nėra. Joms nustatyti naudojami standartizuoti tyrimo metodai, pavyzdžiui, Esamos būklės tyrimas (angl. Present state examination - PSE) ir Pozityviųjų simptomų vertinimo skalė (angl. Scale for the assessment of positive symptoms - SAPS), tačiau daug kas priklauso nuo subjektyvaus tyrėjo požiūrio.
Nustatant RTKI, būtina nesupainioti jų su nekliedėjimo religiniais įsitikinimais. Gydytojui patariama nesusikoncentruoti tik į idėjų turinį, nes išliks tikimybė suklysti. Reikia atsižvelgti į žmogaus įtikėjimą savo idėjomis, jų išplitimą kasdienėje veikloje, poveikį funkcionavimui, unikalumą ar keistumą bei sukeliamą emocinį stresą.
Saugumo įvertinimas
RTKI varginamas žmogus kelia grėsmę ne tik sau, bet ir kitiems, todėl reikia prisiminti, kad jos būdingos daugeliui psichikos sutrikimų, pavyzdžiui, persekiojimo - šizofrenijai, didybės - manijai, taip pat suprasti jų turinio sąsajas su galimu savęs ir / ar kitų žalojimu.
Gydymas vaistais
Nėra konkrečių rekomendacijų, kokiais psichotropiniais medikamentais ir kokiomis jų dozėmis gydyti pacientą, kuriam pasireiškia RTKI. Patariama skirti vaistus nuo psichozės, anksiolitikus / sedacinius vaitus, migdomuosius arba šių vaistų derinius.
Religinio turinio haliucinacijos
Tyrimuose daug mažiau dėmesio skirta religinio turinio haliucinacijoms (RTH). Vienų tyrėjų teigimu, religinės temos būdingos 18-26 proc. klausos haliucinacijų. Kiti nustatė, kad religinis turinys pasireiškė 28,6 proc. pacientų, kurie skundėsi haliucinacijomis (daugiausia klausos ir regos).
Religingumo ir dvasingumo panaudojimas kovojant su liga
Turbūt mažai tikinčiųjų abejoja gydančia maldos galia, tačiau vis daugiau mokslininkų patvirtina, kad tikėjimas stiprina sveikatą ir padeda žmogui gyventi. Daugelis sergančiųjų lėtinėmis psichikos ligomis išpažįsta tikėjimą. Jie panaudoja dvasingumą ir religingumą kovai su savo liga.
Meditacija ir psichikos sveikata
Apie meditaciją įvairios kultūros ir religijos nuo seno kalba tiek Rytuose, tiek Vakaruose. Meditacija (lot. meditatio - mąstymas apie, lot. medius - vidurys) - vienas iš dvasinio susitelkimo būdų, maldos forma, mąstymo vyksmas. Dauguma meditaciją apibūdina kaip tam tikrą atsipalaidavimo formą. Kiti nurodo, kad tai gali būti ir savotiškas gyvenimo būdas.
Meditacija leidžia geriau pažinti save ir mus supantį pasaulį. Valios pastangomis, pavyzdžiui, sutelkiant dėmesį į kvėpavimą, fizinius pojūčius arba gamtos garsus, galima protarpiais nutraukti minčių srautą. Tokiu būdu slopsta emocijos, apima ramybė, atsiranda intuityvus, gilusis tikrovės suvokimas.
Meditacija sustiprina organizmo energetinį potencialą ir imuninės sistemos gebėjimą priešintis ligoms - stiprina vidines mūsų organizmo gydymo galias. Ji skatina pozityvumą, geresnes mintis apie save ir savo organizmo funkcijas, o tai galiausiai atveda į gerėjančią sveikatą.
Reguliariai medituojant (20-45 min. Minėtus duomenis 2007 metais paskelbė JAV Sveikatos departamentas, nurodęs, kad atlikta nepriklausoma tyrimų apžvalga, parodžiusi tokių metodų, kaip joga, meditacija, malda ir kitų dvasinių praktikų, naudą.
Centrinės nervų sistemos pokyčiai meditacijos metu tirti taikant pozitronų emisijos tomografiją (PET), magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) (užsiimantiesiems joga), vieno fotono emisijos kompiuterinę tomografiją (SPECT) (užsiimantiesiems Tibeto meditacija). Rezultatai rodo, kad kraujotaka, galvos smegenų perfuzija meditacijos, lėtų bangų miego ir budrumo būsenose yra labai skirtinga.
Medituojant vyksta tam tikri nerimą mažinantys neurocheminiai pokyčiai. Anksiolitinį poveikį sukelia parasimpatinės nervų sistemos aktyvumo didėjimas, susilpnėja žydrojo branduolio veikla ir noradrenalino išsiskyrimas, pailgėja gamaaminosviesto rūgšties kelias, padidėja serotonino ir sumažėja streso hormono kortizolio kiekis.
Meditacija plačiai pasitelkiama esant nerimui, depresijai, obsesiniam-kompulsiniam sutrikimui, panikos priepuoliams, potrauminiams streso sutrikimams, premenstruaciniam sindromui, menopauzei, įvairioms priklausomybėms (alkoholio ir tabako), lengvo kognityvinio sutrikimo metu, gydant psichosomatines ligas, nemigą, t. t.
Meditacija, lydėjusi žmoniją tūkstantmečiais, šiandien tampa ypač aktuali, nes padeda gydyti daugybę ligų.
Psichoterapija ir religija
Pasak psichologės Jesicos Hogan, neseniai JAV atlikta klinikinių socialinių darbuotojų apklausa parodė, kad dauguma jų (apie 80 proc.) mano, jog kalbėjimasis su klientu apie jo religines ir dvasines pažiūras terapijos metu būtų vertingas. Geriausias viso to pavyzdys (nors ir ne vienintelis) - religija.
Dauguma pagrindinių psichologinių teorijų nekalba apie religinį tikėjimą. Religijos ir psichoterapijos mokslininkai siūlo tobulinti specialistų rengimą ir vystyti platesnius teorinius modelius siekiant pagelbėti konsultantams integruoti religiją į jų praktiką.
Neišvengiama, kad mūsų ir mūsų klientų nuomonės daugeliu klausimų bus skirtingos. Tačiau šie skirtumai gali būti neįtikėtinai vaisingi. Jie gali tapti abipusio smalsumo ir potencialaus augimo šaltiniu.
Nekalbėjimas apie tokį svarbų pacientams dalyką kaip tikėjimas jau savaime atskleidžia paties terapeuto įsitikinimus. Tai gali pacientui perduoti žinią, kad tam tikros jo dalys yra uždraustos, nepriimtinos ar probleminės.
Statistika
| Šalis | Religijos paplitimas (katalikai) | Savižudybių rodiklis (100 tūkst. gyv.) |
|---|---|---|
| Lenkija | 85% | 11 |
| Rumunija | 80% (Ortodoksai) | 9 |
| Malta | 90% | 5 |
| Lietuva | 77.2% | 26 |
tags: #religija #ir #psichikos #sutrikimai