Dabartinė Olandijos pensijų sistema beveik nepakitusi veikia apie 50 metų. Stabilumas yra pagrindinis privalumas.
Olandai, kaip ir lietuviai, naudojasi trijų pakopų pensijų sistema. Pirmosios pakopos išmokos skaičiuojamos iš valstybės einamojo finansavimo. Tačiau čia visas šių šalių pensijų sistemos panašumas ir baigiasi.
Olandijos pensijų sistemos ypatumai
Nyderlandų statistikos departamento duomenimis, vidutinė išmoka pensinio amžiaus žmogui siekia 23 tūkst. eurų per metus arba 1917 eurų per mėnesį. Išmokos senyvoms poroms - 40 tūkst. eurų (3333 eurų/ mėn.). Tik 4 proc. pensininkų įvardinami, kaip gaunantys „labai žemas pajamas“.
„Driessen“ vienas iš vadovų A. van Zutphen pabrėžia, kad Nyderlanduose sąvokos: „žemos pajamos“, „socialinis minimumas“, yra vertinamos jų šalies standartais. Tokių pajamų pakanka būtiniesiems poreikiams tenkinti: būsto nuomai, maistui, drabužiams.
Po šiuo statistikos ekspertų apibrėžimu talpinami visi gaunantys tik pirmos pakopos, kitaip vadinamas, valstybinės pensijos išmokas.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Už kiekvienus Nyderlanduose dirbtus metus skaičiuojama po 2 proc. valstybinės pensijos. Vadinasi, žmogus išdirbęs 50 metų gaus pilną pensiją. Su mokesčiais ji siekia 1153,35 vienam žmogui, tai yra, 70 proc. nuo minimalios algos. Poros gauna mažesnę išmoką - 794,59 eurų žmogui.
Jau 10 metų Nyderlanduose įdarbinančios agentūros „Qbis“ vadovas Sergejus Naumčikas labiausiai vertina šios šalies pensijų sistemos aiškumą, paprastumą ir skaidrumą. „Olandijoje net penktokas gali apskaičiuoti, kiek jo tėvas gaus senatvėje pensijos. Paprastam Lietuvos žmogui būtų naudinga lengvai apskaičiuoti savo būsimąją pensiją ir matyti, kaip ji kasmet kinta,“ - sako S. Naumčikas.
Profesorius T. Medaiskis įsitikinęs, kad reikalingas didesnis visos pensijų sistemos aiškumas ir skaidrumas. Dabartinė lygiavinė pensijų sistema skatina šešėlį ir nepasitikėjimą. Taip pat visuomenės neigiamą požiūrį didina iki šiol veikianti valstybinių pensijų skyrimo tvarka.
Profesoriui patraukliai atrodo prieš pusšimtį metų olandų sukurta antros pakopos profesinė pensijų sistema. „Mano nuomone, valstybines pensijas reikia aiškiai paversti profesine pensijų sistema. Principas būtų - mokant tam tikrą įmoka, būtų galima gauti atitinkamą išmoką. O ne taip, kaip dabar mokama iš bendrų mokesčių lėšų privilegijuotoms grupėms,“ - sprendimą siūlo akademikas.
Nyderlanduose II pakopos pensijų fondų veiklą prižiūri tiek darbdaviai, tiek darbuotojų profesinės sąjungos. Jų atstovai yra fondų valdyboje. Jiems dirba profesionalūs pensijų fondų valdytojai, kurie investuoja akcijų biržoje ir finansų rinkoje. Ir jie išties labai efektyviai veikia, itin vertinant paskutinių kelių metų rezultatus.
Taip pat skaitykite: Kaip skaičiuojamas pensijos stažas?
Nyderlanduose veikia per 300 pensinių fondų. Atsižvelgiant į dirbančiojo amžių fondų valdytojai siūlo investuoti į rizikingus ar mažesnės rizikos finansinius produktus. Tokių įmonių administravimo mokesčiai siekia nuo 2 iki 10 proc.
„Pagrindinis II pakopos trūkumas - tai priklausomybė nuo akcijų biržos svyravimų. Tai truputi rizikinga, bet ilguoju laikotarpiu labai pasiteisina,“ - sako su valstybės sektoriaus darbuotojų atlyginimais dirbantis olandas.
Nyderlanduose pirma pensijų pakopa naudojasi 90 proc. dirbančiųjų, o antra - virš pusės dirbančiųjų. Laikino įdarbinimo agentūrų darbuotojai irgi dalyvauja II pensijų pakopoje. „Jų interesus atstovaujančiam fondui darbdaviai moka 8 proc. nuo žmogaus atlyginimo, o darbuotojas atseikėja 4 proc. - viso 12 proc.,“ - teigia „Qbis“ vadovas S. Naumčikas.
„Ir antroje pensijų pakopoje dalyvavę olandai, gavę pakankamas išmokas gali sau leisti šiek tiek pakeliauti, nusipirkti nekasdieninių pirkinių. Jie užsitikrina gerą pragyvenimą. Pensinio amžiaus žmonės neaugina vaikų ir neturi nuolatinių didelių išlaidų, tai jiems užtenka mažesnės sumos pragyvenimui ir lieka daugiau laisvų lėšų laisvalaikiui,“ - sako A. van Zutphen.
Trečioji pensijų pakopa, taisyklės yra beveik identiškos tiek Lietuvoje, tiek Nyderlanduose - nuo tam tikros sumos mokestinių lengvatų nėra. Pensiniai fondai už savo valdymą taiko pakankamai didelius komisinius 1-2 proc. nuo sumokamos sumos.
Taip pat skaitykite: Pensijos skaičiavimo niuansai Lietuvoje
Trečiojoje pakopoje dalyvauja vos keli procentai dirbančių olandų. Dažniausiai ji naudojama, kaip išlyginamasis mechanizmas. „Pavyzdžiui, mano brolis jau 11 metų gyvena Lietuvoje ir nekaupė senatvės pensijos. Šį trūkumą jis gali kompensuoti dalyvaudamas neapmokestintoje trečiojoje pakopoje,“ - sako A. van Zutphen.
Praėjusiais metais buvo paviešintas tyrimas, kuriame teigiama, kad geriausiai gyvenantys, turtingiausi žmonės Nyderlanduose yra pensinio amžiaus.
„Galbūt jie gerai uždirbo praeityje. Tačiau labiau tikėtina, kad jie pirko namus 1970 ar 1980 metais. Nekilnojamojo turto kainos nuo tada padidėjo 10 kartų. Tad sulaukusieji pensijos parduoda savo namus, persikelia į mažesnį būstą ir taip papildo savo turimas santaupas pensijų fonduose,“ - teigia A. van Zutphen.
Pašnekovas iš Nyderlandų, kaip ir 50 proc. visų olandų, verčiau investuoja į namą nei į III pensijų pakopą. „Kasmet moku paskolą. Kai sulauksiu 60 metų, namas priklausys man. Tai atsarginis variantas senatvei,“ - sako A. van Zutphen.
„Mes su 0,5 proc. už kiekvienus išdirbtus metus 4 kartais pralošiame Nyderlandams (2 proc. už kiekvienus išdirbtus metus) pirmoje pensijų pakopoje, o antroje pakopoje su savo 6 proc. - 2 kartais. Mes senatvei atidedame 10 proc. ar net mažiau - tai ko čia tikėtis! Olandijoje taikoma taisyklė, kad norint senatvėje gyventi oriai, reikia atidėti 30 proc. pajamų,“ - apgailestauja „Qbis“ vadovas S. Naumčikas.
Lietuvos pensijų sistemos problemos
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidento Žilvino Šilėno teigimu, mes, kaip ir olandai, pensijas užtikrinančiai sistemai sumokame daug. Tačiau lietuvių senatvėje gaunama grąža nė iš tolo neprimena Nyderlandų rojaus.
„Jei uždirbi 900 eurų „į rankas“, tai per 40 metų vien senatvės pensijai sumokėsi apie 144 tūkst. eurų. Už tai gausite 400 eurų pensijos per mėnesį. Jei išėję į pensiją tikitės atgauti savo sumokėtą sumą, tai jums reikia gyventi mažiausiai 30 metų - iki 95. Jei uždirbate apie 1500 eurų „į rankas“, tai norint atgauti bent tai, ką sumokėjote, reikės gyventi iki 102 metų,“ - dėsto Ž. Šilėnas.
„Dėl per mažo pensijų finansavimo jų negalima labiau diferencijuoti pagal mokėtas įmokas, kadangi tenka labiau remti mažų pensijų gavėjus. Todėl minimalų uždarbį gavusio žmogaus pensija gali sudaryti net 60-70 proc. jo buvusių pajamų, o didelį uždarbį turėjusio - vos ketvirtį,“ - teigia Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto profesorius Teodoras Medaiskis.
T. Medaiskis vardina menkų išmokų priežastis: „Tai mūsų viešųjų finansų yda. Mokesčiais ir įmokomis surenkama suma, lyginant su BVP, kaip ir išlaidos viešajam sektoriui, yra per mažos. Tai mūsų negebėjimas pakankamai didelę BVP dalį skirti viešosioms reikmėms per bendrą mokestinę ir įmokų sistemą.“
Kaupimas pensijų fonduose
LLRI prezidentas Ž. Šilėnas tikina, kad pasikliauti vieninteliu pragyvenimo šaltiniu - valdiška pensija - ne tik naivu, bet ir pavojinga.
Jo teigimu, pagrindine II pensijų pakopos problema - per menka suma, kurią leidžiama pervesti į pensijų fondus.
„Jei uždirbate 900 eurų „į rankas“ ir pasirinkote 2 proc. kaupti pensijų fonde, tai per 40 metų „Sodrai“ pervesite 132 tūkst., o savo pensijų fondui - 11 tūkstančių eurų. Jei būsite pasirinkę, taip vadinamą, „2+2+2“ sistemą - sukaupsite apie 30 tūkst. eurų. Bet tai yra nedaug, palyginus su 130 tūkst., kuriuos sumokate už valdišką pensiją,“ - pabrėžia Ž. Šilėnas.
Lietuvoje dirbantieji gali atitraukti iš Sodros 2 proc. punktus, jeigu 2 proc. sumoka patys iš atlyginimo. Tuomet valstybė prisideda 2 proc. nuo vidutinio užmokesčio.
„Tai yra, mokestinė lengvata, kai dalį mokesčių tau grąžina, jeigu pats rūpiniesi savo senatve,“ - sako T. Medaiskis.
Nors senatvėje dalyvaujančių toje sistemoje išmoka bus didesnė, nei nedalyvaujančių, tačiau ji nė iš tolo neprilygs olandų gaunamai išmokos daliai iš profesinių fondų.
Lietuvoje problemas kelia ir nedidelis kaupiamosios sistemos dalyvių skaičius.
„Vangus dalyvavimas 2 proc. lygyje yra neracionalus. Valdžia pasiryžusi reformuoti: tegu kiekvienas antros pakopos dalyvis nusprendžia, ar jam dalyvauti visu mastu arba grįžti atgal į Sodrą. Kaip tai įgyvendinti yra didelis galvosūkis, nes yra įgyti teisėti lūkesčiai dėl dalyvavimo apimties, teisės išmokoms ir panašiai?“ - pabrėžia profesorius T. Medaiskis.
Pašnekovas įsitikinęs, kad palikus galioti dabartinę pensijų fondų veiklą, būtina didinti joje dalyvaujančiųjų visu mastu, t. y., su ne mažesne kaip 5-6 proc. nuo pajamų įmoka skaičių.
„Tik Lietuvoje žmonės turi pasirinkimą ar nukreipti pinigus į II pakopos pensijų fondą ar ne. Olandijoje tas nėra svarstoma. Visi, galintys dalyvauti sistemoje, privalo kaupti II pakopoje,“ - teigia S. Naumčikas.
„Žinoma, 6 proc. yra geriau negu 2 proc., bet ne problemų sprendimo panacėja. Kas iš tų santaupų senatvėje, jeigu jums išėjus į pensiją investicinius produktus (ar netgi į auksą ar deimantus investuotas santaupas) parduodančių bus daug, o perkančių mažai - deimanto juk negraušite,“ - pabrėžia T. Medaiskis.
Akademikas įžvelgia galimą sprendimą - bendrosios (bazinės) pensijos dalies finansavimą perkelti į valstybės biudžetą, nes ši dalis yra perskirstomoji, nepriklausoma nuo įmokų. Tada individualioji pensijos dalis būtų griežtai susieta su mokėtomis įmokomis. Jos finansavimą galima būtų po lygiai padalinti tarp dirbančiojo ir darbdavio, kaip tai įprasta daugelyje šalių.
Tačiau dalį pensijai skirtų lėšų atidavus kaupimui, nemažą dalį būtina skirti sveikatos draudimui, kuris užtikrintų ligos, negalios išmokas.
Ž. Šilėnas griežtai nukerta: „Jei mums rūpi, kaip užtikrinti sočią senatvę, kaupimą senatvei reikia ne stabdyti, o skatinti. Pensininkai, kurie turės du, tris ar net keturis pajamų šaltinius senatvėje, bus nepalyginamai saugesni ir oresni nei dabar“.
Pasaulinis kontekstas
Visoje Europoje senstančios visuomenės iššūkis verčia šalių įstatymų leidėjus griebtis už galvų ir diegti demografinių problemų sprendimus. Jie vėlina pensinį amžių, skatina vyresnius žmones kuo ilgiau išlikti aktyviais darbo rinkoje, investuoja į palankias sąlygas jaunoms šeimoms su vaikais, skatina gimstamumą, moterų verslumą.
Kompanijos „Mercer" kasmet sudaromas „Melbourne Mercer Global Pension" indeksas palygina 18 skirtingų pensijų sistemų, kurios apima daugiau kaip pusę pasaulio gyventojų populiacijos. Analizė atliekama taikant net 40 skirtingų rodiklių.
Danijos pensijų sistema, anot „Mercer" indekso, yra geriausia pasaulyje. Ji susideda iš valstybinės bazinės pensijos ir privalomų privačių pensijų, kurias kaupia dideli fondai, o ne atskiros bendrovės. Danijos pensijų sistema buvo pirmoji pasaulyje, kuriai prieš metus „Mercer" skyrė aukščiausią A įvertinimą, ji tuo metu iš pirmos pozicijos išstūmė ten buvusius olandus.
Olandijos pensijų sistema reitinguojama kaip antra geriausia sistema po Danijos. Ji sudaryta iš valstybinės pensijų dalies ir pusiau privalomų su darbo užmokesčiu susijusių pensijų fondų, dalyvavimas juose dažnai apibrėžtas darbo sutartyse. Dauguma šalies darbuotojų dalyvauja tokių fondų veikloje. Galutinis pensijų dydis skaičiuojamas nuo bendro viso darbo stažo vidutinių pajamų.
Australijai priklauso trečioji garbinga vieta pensijų reitinge. Šalies pensijų sistemos esmė - privalomos darbdavių įmokos į privataus sektoriaus priemones (daugiausiai nustatytus įmokų planus) ir papildomos savanoriškos darbuotojų ir darbdavių įmokos į pensijų fondus.
Pensijų sistema Lietuvoje nuo A iki Z
Švedijos pensijų sistema, užėmusi ketvirtąją vietą, buvo reformuota 1999 m. Naujoji sistema yra pagrįsta nuo darbo užmokesčio priklausančiomis įmokomis, kurios kaupiamos individualiose sąskaitose.
Čilė pasižymi tuo, kad yra viena iš nedaugelio pasaulio šalių perėjusi nuo taip vadinamos „pay-as-you-go" (kuomet darbuotojai moka mokesčius, kurie yra naudojami dabartinių pensininkų išmokoms) į privačiai kaupiamas pensijas (kuomet kiekvienas asmuo kaupia pensijai sau ir ją galės gauti sukakęs pensinį amžių).
JAV pensijų sistema pagrįsta viso gyvenimo darbuotojų mokėtomis įmokomis. Privatūs pensijų fondai yra savanoriški, juose darbuotojai gali kaupti lėšas individualiai arba kolektyviai. Valstybinė pensijų sistema nėra labai dosni, tačiau privačiuose fonduose kaupiančiųjų išmokos yra kur kas didesnės.
Vokietijoje valstybinė pensijų dalis pagrįsta taškų kaupimu, taškų skaičius priklauso nuo žmogaus uždirbamų pajamų. Mažas pajamas gaunantiems gyventojams nustatytas pensijos minimumas. Papildomą kaupimą pensijoms gali pasiūlyti dauguma šalies darboviečių.
Lietuviai vidutiniškai dirba ilgiau iki pensijos, palyginti su daugeliu kitų Europos šalių gyventojų, o Lietuvoje oficialus pensinis amžius nuolat didėja. Tai reiškia, kad lietuviai pasiekia pensinį amžių vėliau nei kai kuriose kitose ES šalyse.
Tai taip pat svarbu, nes Lietuvoje gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei ES vidurkis, o tai reiškia, kad dauguma žmonių pensija džiaugiasi trumpesnį laiką. Kita vertus, Europos kontekste pensinis amžius daugelyje šalių palaipsniui didėja, atsižvelgiant į senėjančią visuomenę ir poreikį išlaikyti pensijų sistemų tvarumą.
Piliečių tai netenkina. Daugelis tikriausiai prisimena protestus, kurie praėjusiais metais kilo Prancūzijoje, kai šios šalies prezidentas Emmanuelis Macronas nusprendė, kad reikia didinti Prancūzijos pensinį amžių nuo 62 m. iki 64 metų.
Kitur pensinis amžius yra dar didesnis. Jungtinėje Karalystėje jis yra 66, Vokietijoje ir Italijoje siekia 67 m. , o Ispanijoje pasitraukimo iš darbo rinkos amžius yra 65 metai. Danija pradėjo vykdyti politiką, pagal kurią vyriausybė privalo didinti pensinį amžių kartu su vidutinės tikėtinos gyvenimo trukmės ilgėjimu: dabar šalies pensinis amžius yra 68 metai. Nyderlanduose už kiekvienus tikėtinos gyvenimo trukmės pailgėjimo metus pensinis amžius pailgėja dar aštuoniais mėnesiais.
tags: #stazas #senatves #pensijai #olandijoje