Emocinė sveikata - neatsiejama visapusiškos mūsų gerovės dalis. Kiekvienas žmogus savo gyvenime anksčiau ar vėliau susiduria su įvairiais iššūkiais: vieni apie juos mėgsta kalbėti plačiau, kitiems gali kilti sunkumų apie tai užsiminti. Neretai savo problemas galime pradėti lyginti su kitų žmonių ir pastebėti jų skirtumus, tačiau tai nereiškia, kad vieno žmogaus problemos yra svarbesnės nei kito.
Emocinė sveikata yra svarbi kiekvienam
Prisiminkite, kad kreiptis pagalbos yra visiškai įprasta, todėl neturėtumėte dėl to jaustis blogai. Kartais gali būti sunku pradėti apie tai kalbėti, tačiau nuolatinis neišspręstos problemos keliamas diskomfortas vėliau gali tik dar labiau pakenkti.
Pagalba šeimoms, auginančioms nepilnamečius vaikus
Socialiniai darbuotojai / socialiniai pedagogai informuoja ir konsultuoja šeimas, auginančias nepilnamečius vaikus ir patiriančias socialinę riziką. Jie ugdo paslaugų gavėjų tėvystės ir socialinius įgūdžius, teikia emocinę bei socialinę pagalbą šeimos socialinėje aplinkoje, tarpininkauja šeimai dėl pagalbos priemonių (pvz. Drauge su socialiniais darbuotojais / socialiniais pedagogais dirba individualios priežiūros darbuotojai, kurie bendrauja ir bendradarbiauja su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką.
Socialiniai darbuotojai teikia pagalbą šeimoms
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
Socialinis receptas: priemonė vyresnio amžiaus žmonių ir negalią turinčių žmonių atskirties mažinimui
Socialinis receptas - priemonė, kuria šeimos gydytojo komandos narys į jį besikreipusiam vienišam, socialinių, emocinių ir kitų sunkumų turinčiam pacientui gali skirti nukreipimą į bendruomenėje vykdomus laisvalaikio ir kultūros užsiėmimus. Socialiniu receptu pacientas nukreipiamas į laisvalaikio ir kultūros užimtumo veiklas arba į atsakingą konsultantą Visuomenės sveikatos biure. Konsultantas bendradarbiaudamas su pacientu padeda jam išsirinkti tinkamiausias laisvalaikio veiklas.
Priemonė siekia pagerinti pacientų sveikatą, gerovę ir socialinį statusą, sujungdama juos su bendruomenėje teikiamomis paslaugomis ir užsiėmimais. Pacientams socialinis receptas - tai meno dirbtuvės, mankštų ciklas, dainavimo pamokos, sveikos mitybos programos, savanorystė, šokių pamokos, joga jų kaimynystėje, savipagalbos grupės, muziejų vizitai, kalbos, kompiuterinio raštingumo kursai.
Pasaulio sveikatos organizacija pastebi, kad gydytojų skatinimas užsiimti fizine ar socialine veikla yra vienas iš veiksmingų būdų gerinti vyresnio amžiaus žmonių sveikatą. Taip pat ši priemonė yra rekomenduojama Europos komisijos bei Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos.
Asmeninės ribos ir sveiki santykiai
Savo ribų apibrėžimas bei jų palaikymas kitaip nei gali būti įprasta manyti nėra savęs ar kito(-ų) žmogaus(-ių) galimybių apribojimas ar ignoravimas. Tinkamos asmeninės ribos yra gyvybiškai svarbios kokybiškai komunikacijai bei asmens psichikos higienai palaikyti. Taip pat svarbu suprasti ir tai, kad ribos brėžiamos ne tik tarp romantinių partnerių, draugų.
Psichoterapeutė April Eldemire (2020) nurodo rekomendacines gaires, kaip poros gali išsaugoti sveikus santykius, remiantis keturiomis paprastomis taisyklėmis:
Taip pat skaitykite: Atsiliepimai apie "Šeimos Pulsas"
- Vienareikšmės komunikacijos naudojimas. Remiantis šia taisykle itin svarbu pirmiausia pasikalbėti su pačiu savimi: ko aš siekiu iš savęs ir ką norėčiau, kad kitas apie tai žinotų? Priėmus sprendimą, svarbu jį aiškiai ir vienareikšmiškai pateikti žmogui į kurį žinutė yra nukreipta. Kaip pavyzdys gali būti psichologijos praktikoje dažnai naudojama „Aš“ kalba: „Aš jaučiuosi nusivylęs, kai tu neišsiplauni savo indų“ ar „aš jaučiuosi pažemintas, kai tu negerbi mano privatumo“.
- Nustatyti aiškias pasekmes. Nustačius ribas, itin svarbu nepamiršti apsvarstyti ir pasitarti, kokios pasekmės laukia jūsų santykių, nepaisant ribų.
- Prisiimti atsakomybę už savo veiksmus yra tiek pat svarbu, kaip ir išklausyti kitą.
- Specialisto konsultacija taip pat gali būti veiksminga.
Sveiki santykiai yra svarbūs kiekvienam
Pagalba pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę
Pastebėjus, jog artimasis galvoja apie savižudybę gali būti baisu nežinant, kaip elgtis, kaip galima padėti tokiam žmogui. Dažnai svarstoma, ar verta apie tai paklausti, ar kalbėjimas nepaaštrins situacijos? Pirmiausia, kilus bent menkiausiam įtarimui, jog žmogus gali galvoti apie savižudybę, reikia mėginti su juo apie tai pasikalbėti. Nebijok kalbėti atvirai ir nevenk žodžio „savižudybė“.
Kartais užtenka tik parodyti, jog žmogus gali su tavimi kalbėti. Galimybė pasidalinti jausmais, atvirai pasipasakoti apie savo jausmus ir mintis, būti išklausytam nesmerkiant ir nemoralizuojant, mažina kančią, kurią jis šiuo metu jaučia. Niekuomet nenuvertink žmogaus problemų ir neįrodinėk, koks prastas sprendimas yra savižudybė, nes tuo metu jo problemos yra didžiausios, kokias jam yra tekę išgyventi, o savižudybė atrodo, kaip vienintelis sprendimo būdas.
Todėl venk pasakymų, jog „viskas bus gerai“, nes apie savižudybę galvojančiam žmogui atrodo, jog tikrai taip nebus. Žinojimas apie kito žmogaus savižudiškas mintis gali būti sunki našta, todėl nelaikyk visko paslaptyje - paprašyk pagalbos kitų žmonių, kuriais tu pasitiki. Nepamiršk, jog nuoširdus ir nesmerkiantis pokalbis yra pirmasis žingsnis pagalbos žmogui, galvojančiam apie savižudybę, link, tačiau toliau gali reikėti profesionalios pagalbos.
Laikas pokyčiams tinklalaidė #9 Kaip atpažinti psichologinę - savižudybės krizę ir padėti?
Jau dabar
Jau dabar - Ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas prisidėti prie žmonių švietimo ties emociniu ir psichologiniu raštingumu.
Taip pat skaitykite: Nervų sistemos ir psichikos vystymasis