Nuosavas būstas daugeliui Lietuvos gyventojų vis dar yra vienas svarbiausių gyvenimo tikslų ir stabilumo garantas. Tačiau ekonominė realybė, augančios nekilnojamojo turto kainos ir nepakankamos pajamos daliai visuomenės šią svajonę paverčia sunkiai pasiekiama. Būtent čia į pagalbą ateina valstybės ir savivaldybių teikiama parama - socialinis būstas.
Socialinio būsto plėtra Lietuvoje yra svarbi siekiant užtikrinti prieinamą ir kokybišką gyvenamąją aplinką visiems gyventojams. Tačiau, nepaisant pastangų, šioje srityje vis dar išlieka nemažai iššūkių. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime socialinio būsto sampratą Lietuvoje, jo teikimo sąlygas, iššūkius ir ateities perspektyvas.
Socialinio būsto pavyzdys Vilniuje. Šaltinis: vilnius.lt
Kas yra socialinis būstas?
Socialinis būstas - tai savivaldybei priklausantis būstas, kuris nustatytomis sąlygomis ir tvarka nuomojamas asmenims ir šeimoms, neturintiems nuosavo būsto arba turimas būstas yra netinkamas gyventi (per mažas plotas, avarinės būklės ir pan.), ir kurių deklaruotas turtas bei gautos pajamos per kalendorinius metus neviršija įstatymu nustatytų ribų.
Pagrindinis socialinio būsto tikslas - užtikrinti prieinamą ir saugų būstą tiems gyventojų sluoksniams, kurie dėl finansinių ar socialinių priežasčių negali jo įsigyti ar išsinuomoti rinkos kainomis.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas
Socialinio būsto fondą sudaro savivaldybių turimi butai ir namai. Šie būstai gali būti tiek naujos statybos, tiek senesni, renovuoti ar pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems asmenims. Svarbu pabrėžti, kad socialinis būstas nuomojamas už gerokai mažesnę nei rinkos kainą, o nuomos sutartis paprastai sudaroma neterminuotai, kol nuomininkas atitinka nustatytus reikalavimus.
Be tiesioginės socialinio būsto nuomos, egzistuoja ir kitos paramos formos, pavyzdžiui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija. Tai alternatyva tiems, kurie laukia eilėje socialinio būsto arba kuriems ši paramos forma yra tinkamesnė. Kompensacija leidžia asmenims ar šeimoms nuomotis būstą rinkoje, o savivaldybė padengia dalį nuomos išlaidų.
Kam priklauso teisė į socialinį būstą?
Teisę į socialinį būstą ar jo nuomos mokesčio dalies kompensaciją reglamentuoja Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas. Norint pretenduoti į šią paramą, asmuo ar šeima turi atitikti kelis esminius kriterijus:
- Gyvenamosios vietos deklaravimas: Asmuo ar šeima turi būti deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje arba įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą atitinkamoje savivaldybėje.
- Būsto neturėjimas: Pretendentai nuosavybės teise neturi turėti kito būsto Lietuvos teritorijoje arba turimas būstas turi būti fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60%, arba jo naudingasis plotas, tenkantis vienam šeimos nariui, turi būti mažesnis nei nustatyta įstatyme (paprastai 10-14 kv. m, priklausomai nuo aplinkybių).
- Pajamų ir turto ribos: Deklaruotas turtas ir per kalendorinius metus gautos pajamos neturi viršyti Vyriausybės nustatytų metinių pajamų ir turto dydžių. Šios ribos periodiškai peržiūrimos ir gali skirtis priklausomai nuo šeimos sudėties ir gyvenamosios vietos (pvz., didmiesčiuose ribos gali būti šiek tiek aukštesnės).
Svarbu pažymėti, kad sudarant laukiančiųjų eiles, prioritetas teikiamas tam tikroms asmenų grupėms. Įstatymas numato kelis sąrašus, pagal kuriuos skirstomi pareiškėjai:
- Jaunų šeimų sąrašas: Šeimos, kuriose abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis tėvas ar motina yra iki 36 metų amžiaus.
- Šeimų, auginančių tris ar daugiau vaikų, sąrašas.
- Neįgaliųjų ir šeimų, kuriose yra neįgaliųjų, sąrašas: Asmenys, kuriems nustatytas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, arba darbingo amžiaus asmenys, netekę 60% ir daugiau darbingumo, taip pat šeimos, auginančios neįgalius vaikus ar kuriose yra neįgalių šeimos narių.
- Našlaičių ir be tėvų globos likusių asmenų sąrašas: Asmenys iki 36 metų amžiaus, kuriems buvo nustatyta globa (rūpyba) iki pilnametystės.
- Bendrasis sąrašas: Visi kiti asmenys ir šeimos, atitinkantys bendruosius kriterijus.
- Socialinio būsto nuomininkų, turinčių teisę į būsto sąlygų pagerinimą, sąrašas: Tie, kurie jau gyvena socialiniame būste, bet jis tapo per mažas pasikeitus šeimos sudėčiai arba yra netinkamos būklės.
Priklausymas prioritetinei grupei pagreitina galimybę gauti socialinį būstą, tačiau net ir tokiu atveju laukimo eilės gali būti ilgos.
Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti
Kaip kreiptis dėl socialinio būsto?
Procesas norint gauti socialinį būstą ar jo nuomos kompensaciją prasideda nuo prašymo pateikimo gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai. Paprastai prašymai priimami savivaldybės Socialinės paramos skyriuje arba per elektroninę sistemą www.spis.lt.
Kartu su prašymu reikia pateikti ir tam tikrus dokumentus, patvirtinančius asmens ar šeimos teisę į paramą. Dažniausiai reikalingi dokumentai:
- Asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai (visų pilnamečių šeimos narių).
- Vaiko (-ų) gimimo liudijimai.
- Santuokos, ištuokos ar mirties liudijimai (jei taikoma).
- Neįgalumą ar darbingumo lygį patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
- Našlaičio ar be tėvų globos likusio asmens statusą patvirtinantys dokumentai (jei taikoma).
- Metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija (už kalendorinius metus).
- Pažymos apie gautas pajamas (jei savivaldybė neturi galimybės gauti duomenų iš valstybės registrų).
- Kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečios situacijos ir savivaldybės reikalavimų.
Pateikus prašymą ir visus reikiamus dokumentus, savivaldybės specialistai įvertina situaciją ir priima sprendimą dėl asmens ar šeimos įrašymo į atitinkamą sąrašą laukti socialinio būsto. Apie priimtą sprendimą pareiškėjas informuojamas raštu. Svarbu kasmet iki nustatytos datos (paprastai gegužės 15 d.) pateikti turto ir pajamų deklaracijas, kad būtų patikslinta, ar asmuo vis dar atitinka reikalavimus paramai gauti. Nepateikus deklaracijų laiku, asmuo gali būti išbrauktas iš eilės.
Socialinio būsto realybė Lietuvoje: iššūkiai ir problemos
Nors socialinio būsto sistema yra gyvybiškai svarbi pažeidžiamiausiems visuomenės nariams, ji susiduria su nemažai iššūkių:
- Ilgos laukimo eilės: Tai bene didžiausia problema. Daugelyje savivaldybių, ypač didmiesčiuose, socialinio būsto paklausa gerokai viršija pasiūlą. Žmonėms tenka laukti eilėje ne vienerius metus, kartais net dešimtmečius.
- Nepakankamas finansavimas ir fondų plėtra: Savivaldybėms trūksta lėšų tiek naujų socialinių būstų statybai, tiek esamų remontui ir priežiūrai. Dėl to socialinio būsto fondas plečiasi lėtai, o dalis turimų būstų yra prastos būklės.
- Būsto kokybė ir priežiūra: Nemaža dalis socialinio būsto fondo yra senuose, nerenovuotuose pastatuose, kuriems reikalingas kapitalinis remontas. Gyventojai kartais skundžiasi prastomis gyvenimo sąlygomis, pelėsiu, netvarkingomis komunikacijomis.
- Regioniniai skirtumai: Situacija skirtingose savivaldybėse labai nevienoda. Vienur socialinio būsto pasiūla didesnė, kitur - minimali. Tai lemia nevienodas galimybes gauti paramą priklausomai nuo gyvenamosios vietos.
- Biurokratija: Kartais paramos gavimo procesas gali pasirodyti sudėtingas, reikalaujantis daug dokumentų ir laiko.
- Stigmatizacija: Deja, kartais socialiniame būste gyvenantys asmenys susiduria su neigiama visuomenės nuostata ar tam tikra socialine atskirtimi.
Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė
Valstybės kontrolės audito rezultatai
Valstybės kontrolė atliko auditą, kuris atskleidė nemažai problemų, susijusių su socialinio būsto plėtra savivaldybėse. Auditoriai išsako abejonių dėl Vilniaus miesto ir rajono, Marijampolės, Pagėgių, Alytaus, Kaišiadorių, Kauno, Panevėžio, Radviliškio, Širvintų, Švenčionių, Plungės rajonų sprendimų, susijusių su socialinio būsto plėtra.
Informaciją apie savivaldos sprendimus dėl socialinio būsto statybos Valstybės kontrolė perdavė Specialiųjų tyrimų tarnybai, įgyvendinančiai korupcijos prevencijos priemones.
Štai keletas pavyzdžių, kurie atkreipė Valstybės kontrolės dėmesį:
- Panevėžio rajone socialiniam būstui įsigytas senas tarybos nario bendrovės namas už gerokai didesnę kainą nei rinkos vidurkis.
- Plungės rajone socialiniam būstui rekonstruojamas pastatas kaime be infrastruktūros, kuriame taip pat veikia medicinos punktas, priklausantis mero šeimos klinikai.
- Alytaus rajone planuojamo socialinio būsto kvadratinio metro kaina gerokai viršija rinkos vidurkį.
- Vilniuje socialiniam būstui skirtos lėšos panaudotos keliui tiesti.
Savivaldybės dažnai pasirenka brangiausią būsto įsigijimo būdą - naujų būstų statybą, nenaudojamų pastatų rekonstrukcija. Be to, planuojamų statyti naujų ir rekonstruojamų nenaudojamų pastatų vidutinės kainos, palyginti su vidutinėmis kainomis rinkoje, kai kuriose savivaldybėse yra didesnės nuo 2 iki 10 kartų. Tai reiškia, kad savivaldybės už tuos pačius finansinius išteklius socialiniu būstu aprūpina mažiau asmenų ir šeimų, nei galėtų.
Ši informacija buvo perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuri turėtų įvertinti, ar nebuvo padaryta korupcinio pobūdžio veiksmų.
Galimi sprendimo būdai
Norint išspręsti šias problemas, reikėtų imtis sistemingų ir ilgalaikių sprendimų. Tai apima:
- Socialinio būsto plėtra: Reikėtų skatinti nekomercinio ir socialinio būsto sektorių, kuris suteiktų galimybę mažas pajamas gaunantiems žmonėms gyventi saugiame ir prieinamame būste ir spręsti migrantų apgyvendinimo klausimus.
- Regioninė politika ir infrastruktūros plėtra: Investuojant į regionų infrastruktūrą ir darbo vietas, būtų galima paskatinti žmones apsigyventi mažesniuose miestuose ir sumažinti spaudimą didiesiems miestams.
- Institucijų bendradarbiavimas: Būsto politikos klausimai priklauso skirtingoms institucijoms, todėl būtina užtikrinti jų glaudų bendradarbiavimą, kad būtų pasiektas vieningas tikslas ir įgyvendinti nuoseklūs sprendimai.
- Valstybinė parama renovacijai: Kadangi didelė dalis Lietuvos būsto yra senos statybos, valstybė turėtų labiau remti renovacijos projektus, užtikrinant energinį efektyvumą ir saugią gyvenamąją aplinką.
- Didesnis dėmesys turimo būsto priežiūrai ir atnaujinimui (renovacijai): Atsižvelgus į ES šalių praktiką bei konstitucinės ir civilinės teisės normas, harmonizuoti butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir atsakomybės teisinį reglamentavimą, susijusį su daugiabučių namų ir kitų pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra bei atnaujinimu.
Užtikrinti didesnę valstybės paramą pastatų renovacijai, didinant jų energinį efektyvumą.
Lietuva turėtų išvystyti dešimtmečiams į priekį orientuotą būsto politiką, kuri remtųsi Vakarų Europos šalių pavyzdžiais. Būsto politika nėra vien tik būsto statyba ar pardavimas - tai plati sritis, apimanti gyvenamosios aplinkos kokybę, socialinę integraciją ir ekonominį stabilumą. Ilgalaikė ir nuosekli būsto politika Lietuvoje leistų sumažinti socialinę atskirtį, skatintų jaunimo likimą šalyje, bei padėtų spręsti demografinės krizės problemas.
Investicijos į socialinį būstą
2012-2014 metais į socialinio būsto plėtrą valstybė investavo daugiau kaip 21 mln. eurų, savivaldybės - dar 3,6 mln. eurų savo biudžetų lėšų. Už šias lėšas savivaldybės įsigijo apie 900 socialinių butų, tačiau juos kasmet gaudavo tik apie 3 proc. laukiančių asmenų. 2014-2020 metais socialinio būsto fondo plėtrai skirta 49,9 mln. eurų Europos regioninės plėtros fondo lėšų, už jas numatyta įsigyti 1150 socialinių būstų, bet ir tai nepatenkins viso poreikio - eilėse būsto laukia daugiau nei 12 tūkst. asmenų ir šeimų, pažymi auditoriai.
| Metai | Valstybės investicijos (mln. eurų) | Savivaldybių investicijos (mln. eurų) | Įsigyta socialinių butų |
|---|---|---|---|
| 2012-2014 | 21 | 3,6 | 900 |
| 2014-2020 | 49,9 (iš ERF) | - | 1150 (planuojama) |
Jie atkreipia dėmesį, kad šiuo metu šalyje nėra išskiriama, kurioms asmenų grupėms sudėtingiausia savarankiškai susirasti būstą, kurios iš jų yra labiausiai pažeidžiamos.
Šioje srityje reikia ryžtingų politinių sprendimų ir ilgalaikių investicijų, kad Lietuvoje būstas taptų prieinamas ir kokybiškas visiems jos gyventojams. Atėjo laikas pagaliau pasitvirtinti aiškią šalies būsto strategiją, kuri apimtų visas kryptis ir skirtų tinkamą dėmesį būsto priežiūrai.
Socialinio būsto plėtra Vilniuje
Savivaldybė, vykdydama suplanuotus strateginius tikslus, iki 2024 m. imtinai planuoja įsigyti virš 400 butų Vilniaus mieste. Šiam tikslui pasiekti 2021-06-28 buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1035 „Dėl socialinių būstų pirkimo sąlygų ir vertinimo kriterijų aprašo patvirtinimo“, kuriuo yra panaikintas energinio naudingumo klasės reikalavimas ir patvirtintos maksimalios mokėtinos 1 kv.
Pirkimo objektas - 1-4 kambarių butai, esantys ne senesniuose nei 1961 m. statybos pastatuose. Didžiausias prioritetas teikiamas įrengtiems 1-2 kambarių butams. Statybos baigtumas paraiškų teikimo dieną, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, turi būti ne mažesnis nei 50 procentų. Pirkimo objekto kaina nustatoma atlikus individualų vertinimą Vilniaus miesto savivaldybės lėšomis.
2023 m. Socialinio būsto plėtrai užtikrinti yra vykdomas investicijų projektas Nr. 08.1.2-CPVA-R-408-01-0011 „Socialinio būsto plėtra“. Minėtu projektu siekiama išspręsti problemą, susijusią su nepakankamomis galimybėmis tenkinti socialinio būsto poreikį. Projektas įgyvendinamas visuose Vilniaus miesto seniūnijų teritorijose.
Įgyvendinus projektą, sumažės socialinio būsto eilėje laukiančių šeimų skaičius ir tuo pačiu padidės galimybė aprūpinti būstu šeimas ir asmenis, turinčius teisę į socialinį būstą. Numatoma projekto pabaiga - 2023 m.
Užpildytos paraiškos dalyvauti neskelbiamose derybose gali būti siunčiamos paštu Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, arba el. Kandidatai dėl pirkimo sąlygų ar kitų dokumentų, susijusių su butų pirkimu, gali kreiptis į SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kontaktinį asmenį - Plėtros projektų vyr. specialistę Jolantą Dudzinską, el.
Socialinio būsto plėtra Klaipėdoje
Klaipėdos savivaldybė praneša tęsianti darbus socialinio būsto statybos srityje - šįkart naujas daugiabutis iškils Tauralaukyje, Akmenų g. 1B. Naujo socialinio būsto statybos yra įtrauktos į savivaldybės 2024-2026 metų strateginį veiklos planą. Jau baigti daugiabučio projektavimo darbai, gautas ir statybos leidimas. Atliktos viešųjų pirkimų procedūros, artimiausiu metu su rangovu bus pasirašyta sutartis. Numatoma, kad daugiabutis Akmenų g.
Projektas bus finansuojamas 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Visa projekto kaina - 11,19 mln. eurų. Skaičiuojama, kad ES paramos suma sudarys daugiau nei 8 mln. eurų, per 2 mln.
Planuojama pastatyti naują daugiabutį gyvenamąjį namą, kuriame bus įrengta 60 butų. Iš jų 50 butų bus skirti projekto tikslinėms grupėms - 35 neįgaliesiems asmenims ir 15 gausioms šeimoms. Projektas bus finansuojamas 2021-2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis ir savivaldybės biudžeto lėšomis. Visa projekto kaina - 11,19 mln. eurų. Skaičiuojama, kad ES paramos suma sudarys daugiau nei 8 mln. Projekto pagrindinis tikslas - didinti socialinio būsto prieinamumą gausioms šeimoms bei asmenims su negalia Klaipėdos mieste. Dar 2021 metais pradėtas projektas bus baigtas iki 2026 m.
„Socialinio būsto plėtra Klaipėdoje vykdoma kompleksiškai, tai yra perkant butus, remontuojant esamus socialinius būstus ir statant naujus namus. Tačiau socialinio būsto paklausa Klaipėdoje, kaip ir visoje Lietuvoje, vis dar išlieka didžiulė. Eilėje jo laukia 557 asmenys ir šeimos, iš jų 72 neįgalieji ir 31 šeima, kurioje auga 3 ir daugiau vaikų. Kasmet yra perkami papildomi butai, todėl pastačius daugiabutį būtų ne tik patenkintas dalies gyventojų poreikis gauti tinkamą gyvenamąją vietą, bet sprendžiama ir socialinės atskirties problema".
Per nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdoje jau yra pastatyti trys daugiabučiai namai, skirti socialiniam būstui - Karlskronos, Irklų ir Rambyno g. Socialinių būstų skaičius didinamas ir perkant butus rinkoje.
Savivaldybės Būsto Fondas Klaipėdoje susideda iš savivaldybės būstų, įskaitant socialinius būstus. Iš viso savivaldybė valdo 1469 būstus, iš kurių 649 yra socialinio būsto fondas. Likusi dalis yra savivaldybės būstai.
| Būsto Tipas | Skaičius |
|---|---|
| Socialinis būstas | 649 |
| Savivaldybės būstas (ne socialinis) | 820 |
| Viso | 1469 |
Socialinio būsto Tauralaukyje statyba po sustabdymo jau pabrango, o jos pabaiga nukelta pusmečiui. 7,91 mln. eurų vertės sutartį dėl socialinio būsto statybos Tauralaukyje, sklype Akmenų g. 1B, su „Versina“ savivaldybė pasirašė pernai gruodį. Spalio pabaigoje buvo paskelbtas tarp šalių pasirašytas papildomas susitarimas.
Jame nurodoma, kad dar liepos pabaigoje „Versina“ raštu informavo savivaldybę „apie būtinumą inicijuoti techninio projekto polinių pamatų, rostverkų (galvenų) parametrų ir kiekio, vidaus pertvarų konstrukcijų sprendinių detalizavimą, nes darbo projekto rengimo metu nustatyti neatitikimai“. Taip pats savivaldybei buvo pranešta, kad „rangos darbų vykdymo metu aptikta drenažo linija, melioracijos tinklas, kurio nėra jokiuose dokumentuose“.
„Versina“ patikino, jog „visas papildomų darbų (jei tokių bus), dėl atliktų patikslinimų techninio projekto A laidoje, išlaidas“ prisiima ji pati. Savivaldybė sutiko, kad būtų atlikti papildomi drenažo (melioracijos) tinklo iškėlimo darbai, kurių vertė - 18 514 eurų.
Naujo socialinio daugiabučio sklype Akmenų g. 1B projektiniai pasiūlymai buvo paviešinti dar 2021-ųjų liepą. Projektą už 104 tūkst. eurų rengė UAB „Maspro“ (projekto vadovas Audrius Dambrauskas). Tada skelbta, jog statybos darbus ketina pradėti 2022-aisiais, o 2024 metais jau tikėtasi įkurtuvių.
Prieš ketverius metus skaičiuota, jog statybos gali kainuoti apie 3,6 mln. eurų. Projektą realizuoti pasiryžus dabartinei Klaipėdos valdžiai ir atitinkamam sprendimo projektui pernai kovą atkeliavus į miesto tarybą, buvo pagarsinta, jog 60 butų namas gali atsieiti net 14,77 mln. eurų.
Skelbta, kad projektui įgyvendinti bus siekiama Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimo, kuris galėtų sudaryti daugiau nei 8 mln. „Net šiurpuliukai per kūną nuėjo: ar tai tiesa, kad skaičiuojamoji vieno kvadratinio metro kaina - virš 4 tūkstančių eurų? Tai yra kosminė kaina“, - tada piktinosi mero komandos narys Rimantas Taraškevičius.
Jam antrino konservatorius Andrius Petraitis, teigęs, jog „su keistasi skaičiais projektas atėjo“ ir dėstęs, kad Tauralaukyje pastatyto būsto su pilna apdaila vieno kv. m rinkos kaina yra apie 2,5 tūkst. Po teigiamo politikų sprendimo Savivaldybės administracija paskelbė rangos konkursą, kurį laimėjo naująją mokyklą stačiusi „Versina“, pasiūliusi 7,91 mln.
Būsto politikos iššūkiai Lietuvoje
Lietuvos būsto rinkos formavimosi ištakos siekia sovietmečio pabaigą, kai buvo vykdoma masinė būsto privatizacija. Dėl to Lietuva šiandien išsiskiria Europos Sąjungoje itin aukštu privačiai valdomo būsto skaičiumi - apie 90 % viso šalies būsto priklauso privatiems savininkams. Per dvidešimt metų būsto sektoriuje vyko nemažai pokyčių. Buvo steigiamos daugiabučių savininkų bendrijos, modernizuojama būsto administravimo sistema ir įdiegtos naujos technologijos.
Nors Lietuvos Respublikiniai būsto rūmai mini savo veiklos dvidešimtmetį, didžiausias organizacijos iššūkis - vieningos ir ilgalaikės būsto politikos stoka šalyje - vis dar išlieka aktualus. Aiški ir nuosekli būsto politika - tai ilgalaikė valstybės strategija, skirta užtikrinti prieinamą, saugią ir kokybišką gyvenamąją aplinką visiems gyventojams.
Deja, Lietuvoje būsto politika dažnai lieka antrame plane, o priimami sprendimai dažnai priklauso nuo rinkimų ciklų. Naujai išrinkti politikai ne visada išlaiko ankstesnių iniciatyvų tęstinumą, todėl sektoriuje atsiranda chaosas ir neapibrėžtumas.
Tačiau, nepaisant pokyčių, išlieka nemažai problemų, kurios trukdo užtikrinti kokybišką ir prieinamą būstą visiems Lietuvos gyventojams. Šios problemos apima:
- Socialinės ir ekonominės atskirties augimas: Aukštos būsto nuomos ir įsigijimo kainos miestuose mažina būsto prieinamumą mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir didina jų socialinę atskirtį.
- Jaunimo migracija: Kadangi būstas daugelyje Lietuvos miestų yra sunkiai prieinamas, dalis jaunimo pasirenka emigruoti į šalis, kur būsto prieinamumas yra geresnis. Tai neigiamai veikia šalies demografinę situaciją.
- Finansinė priklausomybė: Dėl ribotos būsto pasiūlos daugeliui žmonių tenka imtis ilgalaikių būsto paskolų. Tokia finansinė priklausomybė mažina jų ekonominį stabilumą, o tai gali sukelti rimtų problemų ekonominių krizių metu.
- Regionų nykimas ir didmiesčių plėtros sunkumai: Aiškių regioninės ir būsto politikos nebuvimas lemia, kad gyventojai telkiasi keliuose didžiuosiuose miestuose, o mažesni miestai ir regionai nyksta. Tuo tarpu didmiesčiai susiduria su perpildyta infrastruktūra, nepakankama būsto pasiūla ir kitais augimo iššūkiais.
- Nepakankamas dėmesys turimo būsto priežiūrai ir atnaujinimui: Pagal galiojančias teisės normas neapibrėžta solidari butų ir kitų patalpų savininkų atsakomybė už pastatų bendrojo naudojimo objektų valdymą, priežiūrą ir atnaujinimą, neveiksminga savivaldybių vykdoma viešoji pastatų naudojimo ir priežiūros kontrolė.
Klaipėdos centrinio stadiono apšvietimo bokštai skaičiuoja paskutines dienas - savivaldybė jau ieško griovėjų jiems sunaikinti.
tags: #socialinio #busto #statybos