Šiandienos pasaulyje, kuriame nuolat patiriame stresą ir spaudimą, psichikos sveikata tampa vis aktualesnė. Vis daugiau žmonių susiduria su įvairiais psichikos sutrikimais, tačiau dažnai nežino, kaip juos atpažinti ir kur kreiptis pagalbos. Šiame straipsnyje aptarsime dažniausiai pasitaikančius psichikos sutrikimus, jų gydymo būdus ir kaip įveikti socialinę stigmą, kuri vis dar gaubia šią sritį.
Dažniausi Psichikos Sutrikimai
Psichikos sutrikimai gali pasireikšti įvairiais būdais ir turėti skirtingas priežastis. Štai keletas dažniausiai pasitaikančių:
Depresija
Depresija - viena dažniausių šių laikų emocinių sveikatos problemų, tačiau vis dar apipinta mitais. Daugelis žmonių linkę manyti, kad tai tiesiog liūdesio ar išsekimo periodas, kurį galima „išlaukti“. Tačiau mediciniškai depresija yra rimtas nuotaikos sutrikimas, paveikiantis ne tik emocijas, bet ir kūno funkcijas, mąstymą, energiją bei motyvaciją. Depresija paprastai nėra vieno faktoriaus pasekmė - tai tarsi grandinė, kur kiekviena grandis silpnina žmogaus atsparumą. Diagnozė visada remiasi keliais lygmenimis: savistaba, testais, klinikiniais pokalbiais ir kartais net biocheminiais tyrimais.
Ši būklė gali pasireikšti bet kam - nepriklausomai nuo amžiaus, statuso ar gyvenimo aplinkybių. Pagal American Psychiatric Association (APA) klasifikaciją, ji yra rimta nuotaikos sutrikimo būklė, veikianti tiek tai, kaip jaučiamės, tiek ką galvojame, ir ką veikiame. Jei liūdesys, energijos stoka ir interesų praradimas tęsiasi savaites, mėnesius, ir ima trukdyti kasdieniam gyvenimui - laikas įsiklausyti.
Kaip būklė, kuri apima ne tik emocijas, depresija taip pat gali reikštis fiziniais simptomais. Pavyzdžiui: lėtas judėjimas arba priešingai - neramumas, įtemptumas; dažnas galvos skausmas, raumenų įtampa, vidaus organų diskomfortas be akivaizdžios organinės priežasties. Kai kurie žmonės sako: „Mokslininkai neranda priežasties, bet mano kūnas tarsi vis laikas kaištį jaučia“.
Taip pat skaitykite: Plačiau apie autizmą
Psichologas paaiškina depresijos simptomus
Nerimo Sutrikimai
Nerimas yra natūrali reakcija į įvairius įvykius ir situacijas mūsų kasdieniame gyvenime. Kiekvienas turime daug įvairių atsakomybių, užduočių, problemų. Normalu, kad kartais jaučiame nerimą. Iš tiesų, net pozityvūs pokyčiai, tokie kaip kelionė, naujas darbas, gyvenamosios vietos keitimas gali sukelti nerimą - ir visa tai yra normali gyvenimo dalis.
Apibendrinant, nerimas tampa problema, kai jį jaučiame be priežasties arba jis tęsiasi ilgą laiką. Tai vadinama nerimo sutrikimu. Apėmus nerimui, gali imti dažniau plakti širdis, darytis sunkiau kvėpuoti, imti prakaituoti delnai, apimti baimės išprotėti jausmas. Nepamirškite, kad kartais jausti nerimą - sveika ir normalu. Atidžiai pažvelkite, kokios mintys sukasi jūsų galvoje, kai apima nerimo jausmas. Kaip elgiatės, kai jaučiate nerimą? Kai galvojame, kad nutiks kažkas blogo, kūnas gali imti reaguoti taip, lyg kažkas blogo jau nutiko, nors tai ir nėra tiesa. Mažą problemą mintyse galime paversti didele tragedija.
- Generalizuotas nerimo sutrikimas: tai nuolatinis nerimas ir jaudinimasis. Žmonės, kurie serga šiuo sutrikimu, jaudinasi dėl begalės dalykų - sveikatos, finansų, jie nuolatos jaučiasi taip, tarsi tuoj nutiks kažkas blogo.
- Panikos sutrikimas: pasikartojantys panikos priepuoliai, kurių metu jausite tokius simptomus: prakaitavimas, drebuliai, oro trūkumas, jausmas, lyg springtumėte, pakilęs spaudimas, stiprus baimės jausmas.
- Socialinio nerimo sutrikimas: žmonės, sergantys šiuo sutrikimu, bijo socialinių situacijų, kur gali pasijausti susigėdę ar teisiami. Jie dažnai jaudinasi būdami viešose erdvėse, nepasitiki savimi, bijo būti atstumti.
Obsesinis Kompulsinis Sutrikimas (OKS)
Obsesinis kompulsinis sutrikimas, arba (angl. OCD), yra klaidingai suprantama psichikos liga, nors ja serga maždaug vienas iš 50 žmonių. Užsispyrimas, nekontroliuojami jausmai bei mintys (manijos) ir rutina bei ritualai (prievartinis jausmas kažką daryti). Diagnozės nustatymo ir gydymo kelias ilgas ir sudėtingas. Vidutiniškai OCD diagnozė nustatoma beveik po devynerių metų nuo simptomų pradžios, o pagalbos priemonės suveikia maždaug po keturių mėnesių. OCD serga vaikai, paaugliai ir suaugusieji. Apie 60 proc.
Potrauminio Streso Sutrikimas (PTSS)
Šis sutrikimas atsiranda po siaubingų fizinių ar emocinių išgyvenimų, tokių kaip stichinės nelaimės, avarijos ar nusikaltimai.
Taip pat skaitykite: Viskas apie pragulas: tipai, požymiai ir gydymas
Aktyvumo ir Dėmesio Sutrikimas (ADHD)
Iš esmės „dėmesio sutrikimas“ yra ne vien etiketė, tai ryški ir sudėtinga psichinė patirtis. Tai neurologinio vystymosi sutrikimas, metantis savo šešėlį ne vien vaikystės žaidimų aikštelėse, bet ir sudėtingoje pilnametystėje. Iš esmės ADHD būdingi trys pagrindiniai aspektai: nedėmesingumas, hiperaktyvumas ir impulsyvumas. Svarbu suprasti, kad šios trys dimensijos kiekviename individe pasireiškia nevienodai; veikiau jie pateikiami kaip kiekvienam žmogui būdingų bruožų mozaika.
- Nedėmesingumas: dėmesio trūkumas, - pirmasis matmuo, panašus į protą, amžinai besivaikantį trumpalaikių minčių drugelių. Koncentracija susilpnėja, o gebėjimas susitelkti ties užduotimis dažnai atrodo tarsi rūko gaudymas.
- Hiperaktyvumas: antrasis matmuo, piešia amžino neramumo portretą. Tai nuolatinis pavarų perjungimas, noras judėti greičiau, daryti daugiau, tyrinėti įdomiau. Tačiau ši energija dažnai šoka pagal savo pačios ritmą, todėl sunku ją konstruktyviai panaudoti ir nukreipti.
- Impulsyvumas: paskutinė dimensija, šnabžda į ausį kiekvienam suaugusiam, sergančiam ADHD, ragindamas juos siekti spontaniškumo ir jam pasiduoti. Tai gali lemti impulsyvius sprendimus, nefiltruotus komentarus ir polinkį pirma daryti ir tik tada - galvoti.
Psichikos Sutrikimų Gydymo Būdai
Laimei, daugelis psichikos sutrikimų yra sėkmingai gydomi. Štai keletas pagrindinių gydymo būdų:
Psichoterapija
Psichoterapija, arba pokalbių terapija, yra vienas iš pagrindinių psichikos sutrikimų gydymo būdų. Yra įvairių psichoterapijos rūšių, tačiau visos jos siekia padėti pacientams suprasti savo mintis, jausmus ir elgesį, bei išmokti sveikiau su jais susidoroti. Kognityvinė elgesio terapija (KET) - moko atpažinti ir keisti destruktyvius mąstymo modelius.
Medikamentinis Gydymas
Vaistai gali būti veiksmingi gydant daugelį psichikos sutrikimų. Antidepresantai, nerimą mažinantys vaistai ir antipsichotikai gali padėti stabilizuoti nuotaiką, sumažinti nerimą ir kontroliuoti psichozės simptomus. SSRI (selektyvūs serotonino reabsorbcijos inhibitoriai) - dažniausiai skiriami (pvz., sertralinas, escitalopramas). Šalutiniai poveikiai gali apimti pykinimą, mieguistumą, libido sumažėjimą ar svorio pokyčius.
Gyvenimo Būdo Pokyčiai
Sveikas gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką psichikos sveikatai. Miegas: tinkamas miego režimas atkuria kortizolio balansą, mažina emocinį perdegimą. Saulės šviesa: šviesos trūkumas mažina serotonino gamybą, o tai viena iš priežasčių, kodėl žiemos metu dažniau pasitaiko sezoninė depresija. Net 30 min. pasivaikščiojimas 5 dienas per savaitę gali sumažinti depresijos simptomus tiek pat, kiek mažos dozės antidepresantas. Svarbiausia - reguliarumas.
Taip pat skaitykite: Kalėdų Senelio namai: kas jų viduje?
CBD (Kanabidiolis)
Per pastaruosius kelerius metus CBD tapo viena iš labiausiai aptariamų natūralių medžiagų psichikos sveikatos kontekste. Daugelis žmonių jį sieja su atsipalaidavimu, nerimo mažinimu ar geresniu miegu, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad CBD poveikis gali būti kur kas platesnis. CBD veikia organizmo endokanabinoidinę sistemą - natūralų reguliavimo tinklą, atsakingą už nuotaiką, stresą, miegą ir net imuninę pusiausvyrą.
Trumpai tariant: kai endokanabinoidinė sistema veikia gerai, mūsų organizmas turi geresnę „vidinę pusiausvyrą“. Jei serotonino veikla „nusmukusi“, žmogus gali jaustis liūdnas, praradęs motyvaciją; CBD šiuo mechanizmu gali prisidėti prie nuotaikos stabilizavimo. Tačiau svarbu pabrėžti: tai dar nėra tokia aiški klinikinė instrukcija kaip antidepresantai.
Kaip Įveikti Socialinę Stigmą?
Viena didžiausių kliūčių, trukdančių žmonėms kreiptis pagalbos dėl psichikos sveikatos, yra socialinė stigma. Daugelis bijo būti pasmerkti, atstumti ar diskriminuojami dėl savo psichikos sveikatos problemų. Tačiau yra būdų, kaip įveikti šią stigmą:
- Švietimas: Kuo daugiau žmonių žinos apie psichikos sveikatą, tuo mažiau bus vietos mitams ir stereotipams.
- Atvirumas: Dalijimasis savo patirtimi gali padėti kitiems suprasti, kad jie nėra vieni.
- Parama: Palaikykite žmones, kurie kovoja su psichikos sveikatos problemomis.
- Kova su diskriminacija: Praneškite apie diskriminaciją ir netoleranciją.
Psichozė: Kai Realybė Iškreipiama
Psichozė - tai būklė, kai žmogus praranda ryšį su realybe. Gydytojas psichiatras-psichoterapeutas L.Bukelskis: psichoze gali pasireikšti daugelis būklių. „Psichozę mes matome kaip tam tikrų būdingų simptomų rinkinį - tai pirmiausia kliedesiai, haliucinacijos, sutrikęs realybės vertinimas - žmogus realybę pradeda vertinti liguistai, atsiranda liguistų idėjų, kurios yra akivaizdžiai neteisingos ir klaidingos. Pavyzdžiui, žmogui gali atrodyti, kad jį persekioja, nuodija, švitina, apvagia ir dar kitaip kenkia.
Psichozę gali išprovokuoti ir vyresniame amžiuje pasitaikantys sutrikimai - pirmiausia, įvairios demencijos, taip pat ir kitos neurologinės ligos. Skirtingo amžiaus grupėse priežastys skirtingos, bet sakyti, kad vienam ar kitam amžiui psichozė būdingesnė - negalime. Ištikti psichozė gali bet kurį žmogų. Paveldimumas taip pat svarbus, pavyzdžiui, tikrai yra žinoma, kad šizofrenijos spektro ligos susijusios su paveldimumu.
Psichozė gali pasireikšti ir ūmiai, ir iš lėto. Būna, pacientai dalinasi, kad pavyzdžiui, įėjo į virtuvę ir suprato - juos nuodija. Tai lyg kitos realybės nušvitimas ir gali ištikti staiga. Bet būna, psichozė formuojasi ir labai lėtai, palaipsniui, kai net artimiesiems atrodo, kad nevyksta niekas neįprasto. Pavyzdžiui, ėjo žmogus, užkliuvo už plytelės, nukentėjo ir nusprendė paduoti į teismą savivaldybę. Po kiek laiko tų skundų daugėja, dar po kurio laiko jau bando bylinėtis su miestu, kuriame net nebuvo ir pan. - tai tampa liguista ir neadekvatu.
Senasis gyvenimas nublanksta, o naujas pasaulis atrodo labai tikras. Tiesa, formuojantis psichozei žmogui gali kilti klausimų, kas čia vyksta, abejonių, kaip ir išeinant iš jos, kai žmogus po visko gali pasakyti, kad taip nėra, kaip jis galvojo, pavyzdžiui, kad buvo persekiojamas ir pan. Įsikarščiavus psichozei atskirti išorinę realybę nuo vidinės tikimybė tampa labai menka. Nors yra įvairių teorijų, tačiau pirmas būdas būtų paskatinti kreiptis pagalbos. Bet tai būna ne visada lengva, kadangi žmogus atsiduria naujoje realybėje ir tipiniu atveju sako, kad jam nereikia gydymo, nes tai, kas vyksta, yra tikra. Yra atvejų, kai esame bejėgiai ir padėti negalime, o dažnai taip nutinka, kai žmogus gydymo atsisako.
Medikamentinis gydymas yra pats svarbiausias ir veiksmingiausias. Reikia žiūrėti į priežastis ir pagal tai pritaikyti gydymą. Jeigu psichozė pasireiškia nutraukus alkoholį ar kitas psichoaktyvias medžiagas, tai gydymas bus vienoks; jeigu tai yra depresija ir iš depresijos kyla kliedėjimo idėjos, tada - kitoks, šiuo atveju svarbiausia rolė tektų antidepresantams, o jeigu tai šizofrenijos spektro sutrikimas, tuomet akcentas bus medikamentinis gydymas antipsichoziniais vaistais. Greta mes rekomenduojame ir psichoterapiją, kuri padeda su tuo išbūti, susitvarkyti, kitoje šviesoje pamatyti vykstančius dalykus - tai jau tampa norma.
Raminamieji Vaistai: Pagalba Ar Priklausomybė?
Raminamieji vaistai gali būti naudingi siekiant slopinti nerimą, depresiją, gerinti miegą. Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos (tai jų cheminiai pavadinimai). Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Tačiau, vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.
Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų. Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Taigi abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Pagalbos Būdai Sau Ir Artimiesiems
Jei jaučiate, kad susiduriate su psichikos sveikatos problemomis, svarbu kreiptis pagalbos. Štai keletas patarimų, kaip tai padaryti:
- Kreipkitės į savo šeimos gydytoją, kuris gali nukreipti pas specialistą.
- Ieškokite psichoterapeuto ar psichiatro, kuris specializuojasi jūsų problemos srityje.
- Prisijunkite prie paramos grupės, kurioje galėsite pasidalinti savo patirtimi su kitais.
- Nepamirškite rūpintis savimi: sveikai maitinkitės, sportuokite, gerai išsimiegokite ir skirkite laiko poilsiui.
- Vesk emocinį dienoraštį.
- Naudok programėles ar klausimynus.
- Yra keli patikimi įrankiai, pvz. Įsivardyk 3 emocijas per dieną.
- Stebėk kūno signalus.
- Savistaba nėra savikritika.
Psichikos sveikata yra svarbi kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis. Neignoruokite savo emocinės būklės ir kreipkitės pagalbos, jei jaučiate, kad jos reikia. Atminkite, kad pagalbos prašyti nėra gėda, o rūpinimasis savo psichikos sveikata yra investicija į laimingą ir pilnavertį gyvenimą.