Pragula - tai vietinis išeminis odos, poodinių ir gilesnių audinių pažeidimas, išsivystantis dėl sutrikusios kraujotakos, deguonies aprūpinimo bei audinių mitybos nepakankamumo spaudžiamose kūno paviršiaus vietose. Šiame straipsnyje aptarsime pragulų požymius, tipus, profilaktiką ir gydymo būdus.
Pragulų stadijos
Kas Yra Pragulos?
Pragulos susidaro tose vietose, kur minkštieji odos audiniai yra spaudžiami. Pragulos atsiranda sunkiems, ligos išvargintiems ir ilgai nejudantiems ligoniams. Tačiau kartais pragulos vargina žmones, kuriems odą spaudžia gipso tvarstis, protezas arba ortopedinis aparatas.
Kodėl Atsiranda Pragulos?
Minkštieji audiniai ir kraujagyslės spaudžiami, kai sėdime, gulime. Dėl spaudimo sutrinka audinių aprūpinimas krauju. Jeigu tai tęsiasi ilgai, įvyksta audinių išemija (mažakraujystė), dėl to, negaudami maistinių medžiagų, minkštieji audiniai gali žūti. Tuomet toje vietoje formuojasi pragulos. Dažniausiai pragulų atsiranda odoje ir audiniuose ties kaulų išsikišimais, ypač jei ligonis yra liesas. Sveiki žmonės pragulų išvengia, keisdami savo padėtį.
Audinių spaudimas - pagrindinė pragulų priežastis. Tačiau pragulos formuojasi ir dėl trynimo ar tempimo, pvz., kai lovoje sėdintis ligonis po truputį slysta į gulimą padėtį. Taigi spaudimas, tempimas, trintis yra pirminiai pragulų atsiradimo veiksniai. Didesnė pragulų rizika yra tiems žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi, kuriems diagnozuota mažakraujystė, netinkamai besimaitinantiems (kai trūksta baltymų), karščiuojantiems, sergantiems cukriniu diabetu, kt. Šie požymiai laikomi antriniais pragulų atsiradimo veiksniais. Pragulos greičiau vystosi ir dėl nepakankamos ligonio higienos, nešvarios, suglamžyto patalynės.
Taip pat skaitykite: 25,5 metų darbo stažas ir pensija
Pagrindinės Pragulų Atsiradimo Vietos
- Pakaušis
- Ausys
- Mentės
- Stuburas
- Petys
- Alkūnės
- Klubakaulio sparnai
- Kryžkaulis bei uodegikaulis
- Sėdynkaulio gumburai
- Šlaunikaulio gumburas
- Kelis
- Kulkšnys
- Kulnas
- Pirštai
Būtina nepamiršti, kad pragulos gali išsivystyti ir dėl ilgalaikio išorinių prietaisų poveikio odai ir gleivinei, pvz.:
- Deguonies tiekimas
- Zondai
- Kateteriai
- Įtvarai ir kt.
Yra dvi pagrindinės priežastys:
- Mechaninio pažeidimo: ilgalaikis spaudimas vienoje vietoje, audinių plėšimas - kai gilesni augdinių sluoksniai tiesiog atplyšta nuo odos ligonį netinkamai verčiant, perkeliant lovoje.
- Medžiagų apykaitos sutrikimo: pagrinde baltymo trūkumo, mažakraujystės (žemas hemoglobino kiekis), odos jutimų sutrikimų senyvame amžiuje, odos maceracijos, karščiavimo, bendrinės ir vietinės infekcijos.
Pragulų Požymiai
Pirmasis pragulų požymis - odos paraudimas. Lengvai paspaudus odą iki blyškumo ir vėl ją atleidus, ji parausta, ir tai rodo, kad mikrocirkuliacija pažeista. Kad pradeda formuotis pragulos, suprasime, kai minėtas odos raudonumas neišnyksta ilgiau nei pusvalandį. Vėlesnėse stadijose formuojasi paviršinė žaizda, oda atrodo nutrinta, pūslėta. Dar vėliau žaizda gilėja, išopėjimas apima ne tik poodį, bet ir raumenis, kaulus.
Pragulų Klasifikacija Pagal Gylį
Pragulos klasifikuojamos pagal jų gylį:
- I stadija: odos paraudimas - neišnykstantis pakeitus ligonio padėtį.
- II stadija: paviršinis odos įtrūkimas, išopėjimas. Opa yra paviršinė, kliniškai atrodo kaip nubrozdinimas arba pūslė.
- III stadija: išopėjimas apima poodį.
- IV stadija: išopėjimas apima fascijas, raumenis, kaulus.
Taip pat skaitykite: Instrukcija: kaip siųsti laišką Sodrai registruotu
Pragulų Gydymas
Pragulų gydymas - tai visų pirma spaudimo pažeistoje kūno vietoje mažinimas, nes tai gali padėti normalizuoti žaizdos kraujotaką. Tinkama odos higiena ir švara, o, atsiradus žaizdoms, tinkamas jų gydymas palengvins ligonio būklę, o galiausiai ir išgydys pragulas. Pragulos gydomos tepalais, ultravioletiniais spinduliais, kartais operuojamos. O tinkama ligonio slauga - geriausia profilaktinė priemonė.
Gyjanti žaizda atrodo šviesiai rausva. Kad žaizda geriau gytų, ją visą laiką reikia laikyti švarią ir drėgną, nes šilta ir drėgna aplinka yra idealios žaizdos gijimo sąlygos. Perrišti žaizdą rekomenduojama ne dažniau kaip vieną kartą per dieną, kad žaizda nebūtų atvėsinama ir sausinama.
Patarimai, Kaip Prižiūrėti Ligonį, Kurį Vargina Pragulos:
- Keiskite ligonio padėti, geriausiai kas 2 val.
- Nekelkite aukštai lovos galvūgalio, trumpam palikite ligonio kojas sulenktas.
- Naudokite specialius čiužinius, volelius, ratukus, kt.
- Atidžiai stebėkite ligonio odą, ypač ties kaulų išsikišimais, kur didesnė pragulų rizika. Oda turi būti sausa, nes šlapia oda lengviau pažeidžiama. Jei ligonis smarkiai prakaituoja, dažniau keiskite drabužius.
- Pasirūpinkite, kad ligonio maistas būtų visavertis, netrūktų baltymų (jie turi sudaryti ne mažiau nei 20 proc.), kad jis gertų pakankamai skysčių, kad nesulystų. Jeigu ligonis labai išsekęs, maitinkite jį dažniau, nedidelėmis porcijomis. Maiste taip pat turi būti pakankamai vitaminų, ypač C, cinko, geležies.
- Veikite odą dirginančių veiksnių: stenkitės, kad patalynė būti minkšta, švari, natūralaus pluošto, be raukšlių. Stebėkite, kad ligonis neperkaistų, per šiltai neužklokite. Prausdami naudokite švelnias odą nedirginančias priemones.
- Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos erzina odą, didina pragulų atsiradimo riziką. Todėl labai svarbi tinkama odos higiena.
- Tinkamai prižiūrėkite pragulas, naudokite specialius kremus, tepalus. Ligonį reikėtų kasdien nuprausti, apvalyti švariu drėgnu dezinfekuojamosiomis medžiagomis suvilgytu rankšluosčiu.
Vaistai Pragulų Gydymui
Nereceptiniai vaistai - Betadine® 100 mg/ml odos tirpalas ir Betadine® 100 mg/g tepalas. Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti, kaip nurodyta. Netinkamai vartojamas vaistas gali pakenkti Jūsų sveikatai. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Jeigu įtariate, kad Jums pasireiškė šalutinis poveikis, apie jį praneškite savo gydytojui, vaistininkui ar Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos el.
Pragulų Profilaktika
Pragulų lengviau išvengti negu jas gydyti. Geriausia pragulų profilaktika - dažnai, geriausiai kas 2 val., vartyti ligonį, neleisti jam užsigulėti vienoje padėtyje. Jeigu ligonis nors kiek pats gali judėti lovoje, skatinti jį pagal galimybes kuo dažniau, maždaug kas 15-20 min., keisti padėtį ar bent judinti galūnes. Geriau jeigu naktį ligonis miegotų ant pilvo, bet ne nugaros. Keisdami patalynę, ligonį turėtume pakelti, paversti, o ne traukti paklodę, taip pat ir pakišdami basoną.
Pagrindiniai spaudimo taškai priklausomai nuo paciento padėties
Taip pat skaitykite: Vadovas apie Sodros automatizavimą
Pragulų profilaktikai galima įsigyti specialius čiužinius, volelius, ratukus, kurie dedami tarp kojų, po kulnais, dubeniu. Patalynė turi būti lygi, be raukšlių, lovoje neturėtų likti maisto trupinių. Ligonį reikėtų kasdien nuprausti, apvalyti švariu drėgnu dezinfekuojančiomis medžiagomis suvilgytu rankšluosčiu.
Odos Priežiūra
Ligonio prakaitas, šlapimas ir fekalijos sudaro tinkamą terpę odos erozijoms ir praguloms atsirasti, todėl labai svarbi tinkama ligonio odos higiena. Kūno odos priežiūrai derėtų naudoti tik specialias priežiūros priemones - kremus, pavilgus (losjonus). Privalu nepamiršti pačios pigiausios profilaktikos priemonės - ligonį nuolat apiplauti šiltu vandeniu ir muilu. Nerekomenduojama masažuoti tų kūno vietų, kuriose yra neišnykstančių paraudimų. Taip pat nerekomenduojama naudoti spiritinių tirpalų - jie sausina ar dirgina odą.
Spaudimo Mažinimas
Pažeidžiamiausių šiuo požiūriu kūno vietų spaudimo mažinimas pasiekiamas įvairiais specialiais prietaisais bei įrenginiais. Vengiant audinių spaudimo, dėl ligos priverstinai ilgai gulintis pacientas turi būti vartomas keičiant jo kūno padėtį kas 2 val., tai gerina odos kraujotaką.
Geram pragulų gijimui užtikrinti reikia mažinti kūno dalių spaudimo jėgą, paskirstant ją tolygiai ar mažinant spaudimą, keičiant kūno spaudžiamų taškų padėtį, naudojant patogų, gerai vėdinamą sėdimąjį ar gulimąjį atramos paviršių.
Profilaktiškai, kad nesusidarytų pragulų po kryžkauliu ar ant kulno, galima naudoti įvairaus dydžio ratelius, įvilktus į drobinę medžiagą. Ligonio paklotas, ant kurio jis guli, privalo būti be raukšlių, patalynė švari, iš narūralaus pluošto, kad nesukeltų alerginės odos reakcijos, sugerianti prakaitą ir praleidžianti orą. Iš natūralaus pluošto turėtų būti ir ligonio apranga, ji turi būtų patogi, minkšta ir neveržti kūno. Pagrindas, ant kurio sėdi ar guli pacientas, turi būti patogus.
Slaugos Priemonės Spaudimo Keitimui
- Čiužinys nuo pragulų iš grikių lukštų - grūdų lukštai yra slidūs, todėl čiužinys lengvai prisitaiko prie kūno.
- Universalus čiužinys nuo pragulų
- Pagalvėlės kulnų, dubens, alkūnių pragulų profilaktikai.
- Čiužinys dubens srities pragulų gydymui - su specialiomis kiaurymėmis oro cirkuliacijai, gerina mikrocirkuliaciją - audiniai geriau aprūpinami maisto medžiagomis.
Pragulų Tvarstymas
Vietiškai pragulos gali būti gydomos okliuziniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Jie netraumuoja audinių, nesukelia alergijos, nepraleidžia vandens, oro ir bakterijų iš aplinkos, sudaro fiziologines sąlygas praguloms gyti. Pradžioje tvarstį reikėtų keisti dažniau. Pirmomis dienomis po hidrokoloidiniu tvarsčiu gali susikaupti daugiau sekreto, kuris gali pratekėti pro kraštus. Jei taip atsitiko, tvarsčius keisti nedelsiant. Vėliau, sekrecijai mažėjant, tvarstį galima laikyti iki septynių dienų. Su taisyklingai uždėtu tvarsčiu ligonį galima ir maudyti. Tai ypač palengvina ligonio slaugą.
Jei pažeistas epidermio sluoksnis, kol jis galutinai neatsinaujina, į žaizdą gali patekti infekcija. Jei atsiranda edema ant žaizdos pakraščių, pilkas ar gelsvas eksudatas, blogas kvapas, ligonis jaučia skausmą, vadinasi, yra infekuotų pragulų požymių. Reikia paimti pasėlį nuo žaizdos paviršiaus mikroorganizmams identifikuoti ir jautrumui antibiotikams nustatyti. Esant labai virulentiškiems patogeniniams mikroorganizmams, kurie gali plisti į gretimus audinius, skiriama plataus veikimo spektro antibiotikų.
Gali būti taikoma ir chirurginė intervencija - nekrektomija - pašalinami negyvi audiniai ar svetimkūnis. Hidrokoloidiniais ar poliuretano putų tvarsčiais atliekama vadinamoji savaiminė biologinė nekrektomija. Naudojami didelės sugeriamosios gebos hidrokoloidiniai arba poliuretano putų tvarsčiai kartu su kitais hidrokoloidų preparatais (granulėmis, geliu, pasta) arba poliuretano putų setonais. Jais užpildomi gilūs audinių defektai, sudrėkinami nekrotizavę audiniai, kuriuos vėliau ištirpdo organizmo makrofagų išskiriami proteoliziniai fermentai. Po hidrokoloidiniu ar poliuretano tvarsčiu susidaranti rūgšti terpė slopina bakterijų dauginimąsi, skatina granuliacinio audinio augimą.
Pragulų Tvarstymo Namie Ypatumai
Namie rekomenduojama pragulas perrišinėti naudojant hidrokoloidinius tvarsčius. Tai paprasčiausias ir efektyviausias priežiūros būdas. Hidrokoloidinį tvarstį sudaro vidinis lipnus ir išorinis dengiamasis sluoksniai. Hidrokoloidinis tvarstis sukuria drėgną aplinką, kuri skatina žaizdą gyti ir valytis, sugeria išsiskiriantį skystį. Tvarstis neprilimpa prie žaizdos dugno, todėl perrišant neskauda.
Po kelių pirmųjų perrišimų žaizda gali atrodyti padidėjusi, nes tvarstis skatina atsiskirti žuvusius audinius. Raumenis, sausgysles ir kaulus siekiančias ar infekuotas žaizdas galima gydyti tik gydytojui prižiūrint. Tvarstant žaizdą šiuo tvarsčiu, jos negalima tepti jokiais vaistais, o plauti galima tik specialiu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu.
Naudojimas
- Parinkite tokio dydžio hidrokoloidinį tvarstį, kad jis dengtų visą žaizdą ir bent 2 cm sveikos odos aplink ją. Atsargiai nuplaukite žaizdą steriliu distiliuotu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Nusausinkite aplink esančią odą, įsitikinkite, kad ant odos neliko jokių tepalų, kremų ar kitų riebių medžiagų likučių.
- Nuimkite apsauginius lapelius, lipnaus sluoksnio stenkitės neliesti pirštais.
- Be reikalo netempdami, švelniai, bet tvirtai prispauskite tvarstį prie žaizdos dugno, paskui tvirtai prispauskite jo kraštus. Viską darykite neskubėdami, nes sušilęs tvarstis prilimpa tvirčiau. Jei reikia, tvarsčio kraštus galima papildomai pritvirtinti pleistru.
Hidrokoloidinį tvarstį dažniausiai galima sukarpyti taip, kad jo forma atitiktų sudėtingus kontūrus, pvz., alkūnę, kulną, pirštus. Jei reikia, ant hidrokoloidinio tvarsčio galima uždėti papildomą tvarstį, pvz., spaudžiamąjį. Jei pro kraštą pradeda sunktis skystis, hidrokoloidinį tvarstį reikia nedelsiant pakeisti. Šį tvarstį visada reikėtų keisti ne rečiau kaip kas 7 dienas.
Tvarsčio nuėmimas: paspaudę odą, pakelkite tvarsčio kraštus, paskui atsargiai nuimkite tvarstį. Žaizdą galima plauti steriliu vandeniu ar fiziologiniu tirpalu. Kartu su hidrokoloidiniais tvarsčiais turėtų būti naudojamos atitinkamos papildomos priemonės - kūno svorio spaudimą mažinančios priemonės, reguliarus ligonio vartymas.
Tvarstymas Pagal Pragulų Stadijas
- Tvarsčiai I stadijos praguloms: Esant pirmo laipsnio pragulai - neblykštančiam odos paraudimui, kuris neišnyksta paraudusią vietą paspaudus - rekomenduojame naudoti ploną lipnų hidrokoloidinį tvarstį opos atsiradimui išvengti. Tam tinka prilimpantys ploni hidrokoloidiniai tvarsčiai, kurie uždėjus ant paraudusių pirmo laipsnio pragulos vietų gali būti laikomi 5-7 dienas. Su tokiu tvarsčiu galima maudytis, praustis. Tvarstis apsaugo odą nuo trinties į patalus, bei nuo išorės veiksnių - galimo šlapimo ar išmatų patekimo ant odos, kt.
- Tvarsčiai II stadijos praguloms: II laipsnio pragula: dalinis odos pažeidimas, apimantis dermą, epidermį arba abu šiuos odos sluoksnius. Opa yra paviršinė, kliniškai atrodo kaip nubrozdinimas arba pūslė. Jei antro laipsnio pragula yra be infekcijos požymių, dar negausiai šlapiuoja, rekomenduojame tvarstyti lipniais storesniais hidrokoloidiniais tvarsčiais. Šie tvarsčiai turi plonesnius kraštelius, kurie atsparesni tvarsčiui trinantis į patalus. Su šiais tvarsčiais galima maudyti, prausti ligonį. Opa apsaugoma nuo išorės veiksnių ir galimo užkrato patekimo į žaizdą. Yra specialios tvarsčių formos praguloms: kulno ir kryžmens sričiai tvarstyti. Svarbu:Hidrokoloidinis tvarstis turi dengti opą ir bent 2,5-3 cm sveikos odos aplink ją. Keisti, kai tvarstis prateka ar eksudato pūslė artėja prie tvarsčio kraštelio, bet ne rečiau kaip kas 7 dienas. Nenaudoti kartu su tvarsčiais antispetikų, pabarstų, kremų. Jei antro laipsnio pragula šlapiuoja gausiai ir yra infekcijos požymių - rekomenduojame ant pragulos dėti antimikrobinius tvarsčius su sidabru, o juos uždengti lipniais hidrokoloidiniais tvarsčiais.
- Tvarsčiai III-IV stadijos praguloms: III-IV laipsnio pragulų opos yra gilios, pažeidžia odą ir giliau esančius audinius. Tvarstant III-IV laipsnio pragulas reikalinga naudoti: Žaizdos užpildą, dengiamąjį tvarstį. Žaizdos užpildas gali būti: Specialus gelis, jei opa nešvari, joje yra nekrotinių audinių. Tuomet užpildoma 80% žaizdos gylio geliu ir opa uždengiama dengiamuoju vandens nepraleidžiančiu hidrokoloidiniu tvarsčiu. Perrišama ne rečiau kaip kas 3 dienas, kol opa nešvari ir valosi. Jei opa jau išsivaliusi, galima geliu užildytą opą palikti iki 7 dienų. Absorbcinis tvarstis su sidabru, kai yra žaizdos infekcijos požymių arba infekcijos rizika. Tuomet antimikrobiniu tvarsčiu užildoma opa, tvarstį sulenkiant kelis kartus. Atidžiai apžiūrėkite ar tvarstis užpildė ir pragulos kišenės ertmes. Svarbu, kad tvarstis išklotų visą žaizdos dugną. Palikite tvarsčio „uodegėlę” kyšoti iš žaizdos ir uždenkite antriniu tvarsčiu. Paprastas absorbcinis tvarstis neinfekuotoms eksuduojančioms gilioms praguloms.
Organizmo atsparumo bei imuniteto stiprinimas, išorinių sąlygų, palankių audiniams gyti, gerinimas taip pat neatsiejamos profilaktikos dalys, kurios pagerina specialiųjų priemonių efektyvumą.