Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo pataisas, kurios, anot jos ir kai kurių mokslininkų, padarys sistemą patrauklesnę ir teisingesnę. Gyventojai esą labiau ja pasitikės, nes galės patys įsivertinti, ar verta ten kaupti. Vis tik pokyčių kritikai įspėja, kad dėl juos įgyvendinus pensijos sumažės visiems - tiek likusiems kaupti toliau, tiek nusprendusiems iš kaupimo pasitraukti.
Praėjusią savaitę socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pensijų kaupimo permainų klausimais diskutavo su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija Seime. Jos seniūnas Mindaugas Lingė atkreipė dėmesį, kad nuolatinis II pensijų pakopos reformavimas tikrai neteikia pasitikėjimo ir nežinia, kaip ši pertvarka paveiks žmonių pajamas senatvėje.
„Mūsų akimis, tai atrodo, kad tos pensijos bus mažesnės dėl to, kad yra liberalizuojamas išėjimas, bet nėra sukuriama alternatyva - o kas toliau? Mes matėme Estijos modelį, panašiu keliu buvo eita, leista lengvai išeiti, bet žmonių elgsena rodė, kad tie dideli procentai išėjo į trumpalaikį suvartojimą, kasdienių poreikių patenkinimą“, - dėstė M. Lingė.
Jis svarstė, kokios tuomet būtų alternatyvos, paskatos, kad žmonės toliau būtų motyvuoti elgtis atsakingai ir kaupti pinigus senatvei.
I. Ruginienė atsakė, kad šios reformos tikslas kaip tik ir yra didinti pasitikėjimą, kuris šiuo metu yra visiškai nukritęs. Ji pasakojo, kad po ilgų diskusijų gimė kompromisas, atliepiantis abiejų gyventojų grupių interesus, t. y. tiek norinčių turėti galimybę iš kaupimo pasitraukti, tiek norinčių pasitikint sistema kaupti toliau.
Taip pat skaitykite: Investicijos ir Pensijos Dydis
Norite išeiti iš II pensijų pakopos? Šie 17 klausimų padės apsispręsti | Arvydas Jacikevičius | #58
Toliau skatins kaupti su valstybės parama
„Kad žmones iš tikrųjų skatintume kaupti papildomai, kaip kompromisinis variantas - subsidija arba valstybės paskata - lieka II pakopoje. Dėl to žmonės tikrai bus motyvuoti galvoti apie ateitį.“
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis žingsnį palikti valstybės paskatą įvertino teigiamai. Anot jo, tai yra socialiai teisinga, kadangi ši valstybės pagalba yra pati naudingiausia uždirbantiems mažas pajamas - jiems paskatos įtaka yra didžiausia.
Vilniaus universiteto profesorius Teodoras Medaiskis svarstė, kad pasinaudoję galimybe pasitraukti iš II pensijų pakopos daugiau uždirbantys asmenys nepražus, kadangi tuos pinigus investuos, kaups savarankiškai. Vis tik, jo spėjimu, mažesnių pajamų gavėjai dažnai neturi finansinio raštingumo, nemoka investuoti.
Tad pasitraukę iš kaupimo tas lėšas panaudos kasdienėms reikmėms ir senatvei nieko nesukaups, nors 1,5 proc. valstybės paskata būtent jiems ir būtų suteikusi didžiausią naudą.
„Šita žmonių dalis ko gero labiausiai turėtų būti linkusi pasitraukti, nes yra tokio mąstymo. Jei šalia to žmogus turėtų dar ir kaupiamąją dalį, tai būtų vis tiek geriau, negu kad jos neturėtų. O dabartiniais siūlymais orientuojama į tai, kad bėkite greičiau iš tos sistemos, kad ji nepasiteisino, ji negera, neteisinga ir t. t. Tai labai veikia žmones ir, na, aš bijočiau, kad pasitraukimų bus kur kas didesnis mastas ir daugiau žmonių vis dėlto liks be to papildomojo pensinio kaupimo“, - įžvalgomis dalijosi profesorius.
Taip pat skaitykite: Kaip išnaudoti pirmąją pensiją?
T. Gudaitis pritarė, kad žmonės nebus skatinami kaupti, kadangi nuolat galės stabdyti įmokas, o turėdami tokią galimybę jie tą ir darys, taigi nieko nesukaups ir vėliau kaltins visus aplinkui, tik ne save.
Dėl to, konservatorės Gintarės Skaistės vertinimu, kaupimas turi būti arba visiškai savanoriškas be valstybės pagalbos, arba su valstybės pagalba, bet privalomas visiems.
Pensijos mažės tiek tęsiant, tiek nutraukiant kaupimą
Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento vadovo Vaido Cibo nuomone, šie siūlomi pokyčiai neleis daugiau sutaupyti pensijai, kadangi žmogus kada norės, tada galės iš kaupimo išeiti. Dėl to pensijos santykis su buvusiu atlyginimu pajamų arba pakeitimo norma bus ganėtinai maža ir nėra jokių prielaidų, kad ji didės.
„Kita problema - demografinė situacija. Tą reikia atliepti, kadangi nieko nedarant spaudimas I pakopai („Sodros“ pensijoms, red. past.) bus labai didelis, turėsime priiminėti sprendimus ateityje“, - kalbėjo LB atstovas.
Pasak „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėjos Daivos Gerulytės, problema yra ta, kad anuitetai brangs - už tą pačią sumą gyventojai gaus mažesnį anuitetą ir vis mažės grupė žmonių, kurie galės tą anuitetą įsigyti, nes nebus sukaupę tiek pinigų.
Taip pat skaitykite: Pensijų kaupimo stabdymas Lietuvoje
Dėl šios priežasties G. Skaistė teigė nesuprantanti šios reformos tikslo, kadangi matyti, jog pensijos bus mažesnės ne tik tiems, kurie išeina, bet taip pat ir tiems, kurie lieka: „Nes anuitetas bus brangesnis, žmonės gaus mažesnes pensijas, net jeigu pasilieka sistemoje. Vis tiek poveikis yra negatyvus jų būsimoms pensijoms.“
Tuo metu T. Medaiskis teigė nė kiek neabejojantis, kad socialinio draudimo sistema tikrai bus pakankamo dydžio pragyvenimui senatvėje. Vis tik jis neslėpė - jei nebeliks šios papildomos pensijos dalies II pakopoje, tai bendros pajamos senatvėje, kad ir kaip bepasuksi, vis tiek bus mažesnės.
I. Ruginienė pabrėžė, kad pagrindinis tikslas yra suteikti galimybę kiekvienam žmogui laisvai pasirinkti, kur ir kaip kaupti senatvei: „Pasitikėkime savo piliečiais ir leiskime jiems patiems spręsti, ką daryti su jų uždirbtais pinigais. Kiek žmonių išeis ir kam bus patrauklu? Vienintelis atsakymas - dabar tai priklauso nuo pačių fondų veiklos rezultatų. Auksinis laikotarpis - įrodyti žmonėms, kad tikrai verta kaupti II-oje pakopoje.“
Ji teigė nesuprantanti, kodėl, kai kurių manymu, pensijos bus mažesnės, kadangi „Sodros“ pensija rodo puikius rezultatus, indeksavimas vyksta ganėtinai greitu tempu. „Mes darysime antrą žingsnį ir ieškosime galimybių labiau spartinti indeksavimą. Tikrai kiekvienas gyventojas gali būti ramus dėl I pakopos pensijos. Bet tai neatmeta mūsų raginimo papildomai kaupti ir investuoti. Nepieškime juodžiausių scenarijų, ypač su valstybės subsidija greičiausiai priims sprendimą pasilikti. O kas priims kitokį sprendimą, mes, kaip politikai, turėtume gerbti tokį apsisprendimą“, - kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
Seimo posėdžių salėje ministerijos siūlymai turėtų atsidurti po dviejų savaičių. Nors ir kritikuojama, pensijų reforma skinasi kelią. Kad kaupiantiems antroje pakopoje bus leista pasitraukti ir atsiimti visus savo sukauptus pinigus ir investicinį pelną, jau neabejojama. Galiausiai parlamentas priėjo vieningos išvados - langą praverti dvejiems metams.
Ministrė Inga Ruginienė aiškina, kad ilgesnis laikotarpis bus naudingesnis ir gyventojams, ir pensijų fondams. „Dvejų metų laikotarpis bus švelnesnis būdas tiek žmogui įsivertinti visus „už“ ir „prieš“, tiek ir fondams nesulaukti vienkartinio pinigų atsiėmimo bumo“, - tikino socialinės apsaugos ir darbo ministrė I. Ruginienė.
Tačiau Pensijų fondų atstovas mano, kad užtektų ir šešių mėnesių lango. Metai dar nebūtų bloga idėja, tačiau dveji - gerokai per daug.
„Žmonės kol kas atideda sprendimą, kuris gali būti toks, kad jie norės išsiimti“, - kalbėjo D. Gerulytė. Ekspertai sako, kad pensijos mažės visiems - ir tiems, kurie nutrauks kaupimą, ir tiems, kurie liks kaupti.
Algirdas Butkevičius įspėja, jeigu daugelis nebekaups, netolimoje ateityje svoris guls ant visų lietuvių pečių. „65-70 metais gimusių žmonių gimstamumas buvo didžiausias. Kai jie sulauks pensinio amžiaus, plūstels didelė armija žmonių gauti pensijos ir tada jau pasimatys, kad Valstybinis socialinis draudimo fondas tiek nepaveža“, - akcentavo Seimo narys A. Butkevičius.
Nors dalis politikų baiminasi antrosios pensijų pakopos griūties, kai kurie to ir siekia. Planuojama atsisakyti automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, leisti pasitraukti iš sistemos ir vėliau, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos - visą sumą.
Baiminasi Estijos likimo
Šiuo metu pakeitimo norma (skirtumas tarp buvusio atlyginimo ir gaunamos pensijos) siekia kiek mažiau nei 50 proc. Vis dėlto, visuomenei senstant, pakeitimo norma, tikėtina, mažės.
„Lietuvoje svarbiausia pensijų dalis yra klasikinė einamojo finansavimo sistema, kuri dar vadinama pirmąja pakopa ir kurioje pensijos finansuojamos iš dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų. Kitaip sakant, dirbdami ir mokėdami mokesčius, turime mokėti pensijas savo tėvams ar seneliams. Norėdami didesnių pensijų, turime didinti dirbančiųjų skaičių Lietuvoje, kelti esamus mokesčius dabartiniams dirbantiesiems arba skolintis.“, - aiškino „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė.
Taigi, leidimas išsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas reiškia, kad ilgesnėje perspektyvoje galime susidurti su iššūkiais, kai neturėsime pakankamai dirbančiųjų, kurie galės išlaikyti vis daugiau pensinio amžiaus gyventojų. Tokiu atveju, išeitys nėra lengvos - didinti mokesčius, skatinti imigraciją, ilginti pensinį amžių arba mokėti mažas pensijas.
„Tobulame pasaulyje antrosios ir trečiosios pakopų nereikėtų. Gyventojai, būdami darbingo amžiaus, savarankiškai kauptų lėšas senatvei, investuotų, o išėję į pensiją galėtų šias santaupas naudoti. Realybė yra kiek kitokia, o savarankiškai kaupti bei investuoti lėšas didelei daliai gyventojų vis dar nėra lengva užduotis. Nors ir matome augantį skaičių investuojančių gyventojų, dar gerokai atsiliekame nuo kitų ES šalių.“, - pridūrė G. Ilekytė.
Be to, geriausias pensijų sistemas turinčiose ir didžiausias pensijas mokančiose Europos šalyse privatus kaupimas pensijai yra neatsiejama dalis - dėl jo gyventojai gali mėgautis oria senatve.
Lietuvos Banko (LB) ekonomistų teigimu, poveikis ekonomikai daugiausia bus juntamas per gyventojų vartojimo pasikeitimus. Vartojimo pagyvėjimas Lietuvos BVP augimą 2026 m. gali paspartinti maždaug 0,5 proc. punkto. Vis dėlto tai bus laikinas poveikis ir jau 2027 m. ekonomika augs 0,6 proc. punkto lėčiau nei būtų augusi be šios reformos.
„Pokyčių įtaka infliacijai labiau jausis 2026 m. ir bus ribota - kainas padidins apie 0,1 proc. punkto, poveikis maisto ar kitų prekių kainomis taip pat neturėtų būti reikšmingai didesnis. Kalbant apie NT kainas, mūsų vertinimais jos 2026 m. taip pat gali augti sparčiau nei tuo atveju, jei II pakopos pensijų reforma nebūtų priimta, tačiau šiuo atveju konkrečių vertinimu neturime.“, - rašoma LB atsakymuose.
Svarbu pastebėti, kad 2027-ųjų pabaigoje, tai yra besibaigiant laikotarpiui pasitraukti iš II pakopos, ją paliekančių skaičius taip pat galėtų padidėti.
Estijos banko Ekonominės politikos ir prognozavimo skyriaus vadovas Rasmus Katti anksčiau sakė „Delfi“, kad plačiai paplitusio papildomo pensijų kaupimo panaikinimas visuotinai didina mažų ir nelygių pensijų ateityje riziką.
„Problema ta, kad nei Estijoje, nei Lietuvoje antroji pakopa dar neturėjo laiko subręsti - nėra nė vieno, kuris būtų turėjęs galimybę kaupti pensiją visą savo karjerą ir tada išėjęs į pensiją. Tai galėjo sukurti klaidingą įspūdį, kad papildoma pensijų apsauga nėra reikalinga. Tiesa, kad vidutiniškai sukauptos sumos dar nėra didelės, tačiau tai daugiausia lemia tai, kad visa sistema vis dar yra palyginti nauja. Jos nauda tampa akivaizdi ilgalaikėje perspektyvoje, kai žmogus taupo 30-40 metų, ir tuomet „stebuklingas“ sudėtinių palūkanų efektas pradeda veikti būsimo pensininko naudai, stiprėjant su kiekvienais metais.“
Geriau atsiimti ar taupyti?
Kaupiantieji antroje pakopoje gali laikyti save atsakingais ir neplanuoti didelių pirkinių už atgautas lėšas. Tačiau tuo pat metu nebūti tikri, ar verta dabar pasiimti savo pinigus, o gal palaukti ilgėliau? Kiekvienas gyventojas turi galimybę nuspręsti pats.
Visgi, senstančios visuomenės akivaizdoje orių pensijų užtikrinimas turėtų būti ne tik valstybės, bet ir pačių gyventojų prioritetas. Todėl dabarties pajamų nukreipimas ateities poreikiams yra itin rekomenduojamas.
Pasak G. Ilekytės, antrosios pensijų pakopos tikslas yra diversifikuoti pajamas senatvėje, užsitikrinant jas iš kelių šaltinių. Valstybė, suprasdama, kad negali užtikrinti orių sąlygų iš pirmosios pakopos, sudaro sąlygas ir skatina (pridėdama po 1,5 proc. nuo šalies vidutinio atlyginimo kas mėnesį) sukaupti sau papildomai pensijai antrojoje pakopoje.
Jeigu gyventojas nusprendžia atsiimti sukauptas lėšas iš pensijų fondo, rekomenduojama šiuos pinigus ir toliau įdarbinti, kad jie generuotų finansinę grąžą, o sukaupta suma ilgainiui didėtų.
Pavyzdžiui, gyventojas gali investuoti įsigydamas akcijų ar obligacijų fondų vienetų, investuoti į kitas priemones ar turto klases - tai, kas gyventojui yra priimtiniausia, geriau pažįstama ir turi priimtiną rizikos ir grąžos santykį. Visgi, šiuo atveju svarbiausia yra įdarbinti lėšas, o ne išleisti jas kasdienėms reikmėms.
Estijoje didelė dalis atsiimtų santaupų buvo nukreiptos į dabarties poreikių tenkinimą. Tai prisidėjo ir prie aukštesnės infliacijos, ir prie spartesnio ekonomikos augimo. Visgi, šis efektas buvo trumpalaikis. Išleidus kelis dešimtmečius kauptas santaupas, „vakarėlis“ baigėsi ir vėliau kilo gerokai sudėtingesnė ekonomikos situacija šalyje.
R. Katti patvirtino pašnekovės nuogąstavimus konstatuodamas, kad kaimyninėje šalyje reikšminga dalis išimtų lėšų buvo nukreipta į vartojimą. Tačiau poveikis pirkimams neapsiribojo tik tiesioginiu lėšų išleidimu - teigiamą efektą taip pat turėjo esamų paskolų grąžinimas, kuris atlaisvino dalį mėnesinių pajamų papildomoms išlaidoms.
Kaip taisyklė, tie, kurie nusprendė atsisakyti pensijų kaupimo antrojoje pakopoje, tuo metu uždirbo šiek tiek mažiau nei vidutines pajamas.
„Aktyvus sukauptų pensijos santaupų išleidimas dar labiau pakėlė kainas ir infliaciją Estijoje, o tai reiškia, kad žmonės iš tikrųjų už savo pinigus gavo mažiau nei būtų gavę be reformos. Verslai, kita vertus, iš šios situacijos išlošė - jų pelnai augo nepaisant didėjančių gamybos sąnaudų, kurias lėmė energetikos krizė, tiekimo grandinės sutrikimai.“, - sakė Estijos banko atstovas.
Netaupančių būsimų pensininkų laukia skurdas
Jeigu Lietuvos demografinė padėtis būtų geresnė ar bent kiek stabilesnė, situacija su II pakopoje sukauptomis lėšomis būtų kitokia. Galiausiai, gal apskritai nereikėtų papildomo savarankiško kaupimo. Deja taip nėra, todėl ilginamas pensinis amžius, o dirbantieji šiandien turi ateitimi rūpintys patys.
Ekonomistės G. Ilekytės teigimu, jeigu gyventojas nesirūpins savo ateitimi pats, tikėtina, kad valstybė bus nepajėgi užtikrinti orių pajamų senatvėje. Tai reiškia, kad šie gyventojai gali susidurti su išaugusia skurdo rizika.
Lietuvos bankas, atsižvelgdamas į dabartines demografines tendencijas skaičiuoja, kad pakeitimo norma kasmet mažės ir 2050 m. pasieks vos 25 procentus. Tai reiškia, kad jeigu kliausimės tik valstybės galimybėmis, mūsų pensija sieks vos ketvirtadalį buvusių darbo pajamų.
„Kaupimas ateičiai yra ne kas kita, kaip dalies pajamų neišleidimas dabarties norams. Atsisakyti šių dabarties norų nėra lengva. Visgi, pasirūpinti savo ilgiausiomis atostogomis - išėjimu į pensiją - yra itin svarbi užduotis. Taigi, atsidėdami pajamas jaunesniame amžiuje, galėsime ne tik ramiai išeiti į pensiją ir joje išgyventi nedirbdami, bet ir gyventi taip, kaip norėtume.“, - teigė vyresnioji ekonomistė.
LB neneigė, jog pensijų kaupimo sistemos pakeitimai suteiks daugiau pasirinkimo laisvės, bet sprendimai reikalauja ir daugiau paties žmogaus atsakomybės, kadangi kiekvienas turės pasirinkti pats, įvertinęs savo poreikius.
Ekonomistai patarė neskubėti, skirti pakankamai laiko bei labai gerai apgalvoti, kam nori skirti šias lėšas. Vertinant dabartinius poreikius, derėtų atsiminti, kad antroje pensijų pakopoje kaupiamos lėšos skirtos pagerinti gyvenimą senatvėje. Tad reikėtų kritiškai vertinti ne tik šios dienos poreikius, bet ir galvoti apie perspektyvą, ateitį. Išleisti sukauptus pinigus paprasta, o sukaupti iš naujo, ypač jeigu kaupiama ilgai - užtrunka.
LVK prezidentas Andrius Romanovskis atkreipia dėmesį, kad 2019 m. iš pensijų sistemos pasitraukusiems gyventojams „Sodros“ pensija buvo pilnai atstatyta.