Autizmas - tai įvairiapusis raidos sutrikimas, kuris dažniausiai pasireiškia vaikams iki trejų metų amžiaus. Šiame straipsnyje siekiama išsklaidyti mitus, apibrėžti autizmo spektrą ir aptarti, kaip supratimas apie šį neurologinį ypatumą gali padėti sukurti įtraukesnę visuomenę.
Autizmas: Spektras, o ne Liga
Autizmas yra ne liga, o spektras - todėl autistiški žmonės tarpusavyje labai skirtingi. Taip pat labai skirtingos ir jų stipriosios savybės, bei iššūkiai su kuriais jie susiduria. Mūsų smegenų neurologinis funkcionavimas skiriasi ir variacijų yra begalė.
Autizmas - viena iš žmogiškų smegenų variacijų, bet tai nereiškia, kad ji būtinai ydinga. O pati nuostata, kad yra „sveikas” ar „normalus” smegenų tipas ar neurologinio ir pažintinio funkcionavimo stilius - yra kultūriškai suformuota fikcija. Ir ši fikcija tiek pat pagrįsta, kaip ir teiginys, kad egzistuoja „teisinga“ rasė, lytis, religija, seksualinė orientacija ar kultūra.
Autizmo požymiai ir elgesio ypatumai
Autizmo požymiai dažniausiai pastebimi, kai vaikui yra 2-3 metukai. Dėl to, kad autizmo požymių “rinkinys” pas kiekvieną skirtingas, autizmą sunku tiksliai apibūdinti, bei atpažinti. Paprasčiau tariant, sužinoję, kad žmogus yra autistas, bet nepažinodami žmogaus, negalėsite pasakyti apie jį nieko.
Pasireiškus autizmui netinkamai vystosi kognityvinės ir pažintinės vaiko funkcijos, jau pirmaisiais mėnesiais išryškėja vadinamojo bendro dėmesio deficitas, t. y., gebėjimas dalintis dėmesiu su kitu žmogumi (pirmiausia mama ir tėčiu) socialiai bendraujant. Pavyzdžiui, jam sunku pastebėti, kur rodo mama, ir nukreipti savo žvilgsnį ten arba pamačius ką nors įdomaus žvilgsniu ieškoti kito žmogaus, su kuriuo būtų galima tuo pasidalinti.
Taip pat skaitykite: Priklausomybė: statistika
Augant vaikui šis deficitas ima trukdyti megzti kokybiškus socialinius santykius ir per juos natūraliai mokytis. Įprastai daug įgūdžių vaikas įgyja bendraudamas su aplinkiniais, pirmiausia - tėvais. Taip jis išmoksta kalbėti, suprasti kalbą, žaisti, ima pažinti bei valdyti savo emocijas.
Negalėdami šių dalykų mokytis natūraliai autistiški vaikai pirmiausia patiria sunkumų su socialiniu bendravimu, žodine bei nežodine komunikacija, kalbos suvokimu. Taip pat autistiškiems vaikams dažnai sunkus prisitaikyti prie pokyčių, jiems gali būti būdingas pasikartojantis elgesys, stereotipijos, t. y. beprasmis ir įkyrus tų pačių veiksmų kartojimas.
Amerikos pediatrų akademija rekomenduoja dėl galimų raidos sutrikimų vertinti 9 mėn, 18 mėn. ir 30 mėn. amžiaus vaikus periodinio sveikatos būklės patikrinimo metu. Specializuotą atranką dėl galimo įvairiapusio raidos sutrikimo rekomenduojama atlikti 18 mėn. ir 24 mėn. Vaikystės autizmas. Sensoriniai sutrikimai, neįprasti atsakai į sensorinę stimuliaciją., pvz.
Tam tikri elgesio sutrikimai, polinkis kartoti tuos pačius elgesio ir mąstymo modelius. Taip pat gali būti įvairių pasikartojančių judesių, tokių kaip lingavimas. Autistai jaučia padidintą rutinos ir struktūros poreikį. Autistas būna paniręs į tą pačią, nuolat besikartojančią veiklą, yra ribotų interesų, priešinasi pokyčiams ir naujovėms. Autizmas niekaip neatsispindi vaiko ar suaugusiojo išorėje.
Mokslininkai ir gydytojai praktikai pirminei diagnostikai sukūrė vadinamąją „raudonų vėliavėlių“ sistemą. Tikrai nereikia nerimauti, jei pas vaiką pasireiškia vienas kitas požymis. Visi mes turime vienokių ar kitokių autizmui būdingų asmenybės ypatumų.
Taip pat skaitykite: Atrodo, jog aplink visi priešai?
Signaliniai požymiai, išduodantys autizmą:
- Vaikas mažai rodo į daiktus.
- Pasižymi silpna koordinacija ar neverbaline komunikacija.
- Pasikartojantys judesiai su objektais.
- Pasikartojančios kūno pozos.
- Retai atsiliepia į vardą ar nesugeba išlaikyti produktyvaus akių žvilgsnio.
- Nedemonstruoja šiltų, džiaugsmingų išraiškų.
- Netipiškai taria, kirčiuoja žodžius.
Diagnostika
Tyrimai rodo, kad patikimai galima diagnozuoti jau 18 mėn. Kūdikių, kuriems yra šeiminė įvairiapusių raidos sutrikimų rizika, tyrimuose naudojamos naujos technologijos kaip kad akių stebėjimas ir EEG arba su įvykiais susiję metodai.
Pagrindiniai diagnostiniai įrankiai:
- Pradedančių vaikščioti kūdikių pritaikytas autizmo kontrolinis sąrašas (angl.
- 2 metų amžiaus vaikų patikrinimo priemonė (angl.
- 4m socialinio bendravimo klausimynas (angl.
- Autizmo diagnostinis interviu (angl.
- Autizmo diagnostinis stebėjimo aprašas (angl.
- Socialinio jautrumo skalė (angl.
- Vaikystės autizmo vertinimo skalė (angl.
Jei gydytojas įtars autizmą, jis pradės nuoseklų vaiko ištyrimą, į kurį įsitraukia keletas specialistų: psichologas, logopedas, kineziterapeutas, ergoterapeutas, ABA terapeutas.
Kuo anksčiau šis sutrikimas bus diagnozuotas, tuo anksčiau bus galima padėti vaikui, sudaryti sąlygas jam įgauti būtinas žinias ir gebėjimus, be kurių jis negalėtų savarankiškai gyventi. Tam, kad tėvai galėtų padėti vaikui, jie pirmiausia turi suprasti, kas su juo vyksta.
Taip pat skaitykite: Pensijų padidinimas: ar tai tiesa?
Stipriosios savybės ir išskirtiniai gabumai
Nemažai autistiškų žmonių pasižymi išskirtiniais talentais ir gabumais tam tikrose srityse. Susikoncentravimas į pačiam autistui įdomias veiklas (tačiau tuo pačiu šios veiklos gali būti labai naudingos ir svarbios ir visai visuomenei. Ir iš tiesų - sudėtingose inžinerinėse specialybėse, kur dirbama su kosminėmis technologijomis - socialiniai įgūdžiai, gebėjimas bendrauti neretai nueina į antrą planą.
Čia kur kas svarbesnis nestandartinis mąstymas, išskirtinis dėmesys detalėms ir gebėjimas fokusuotis į tą patį dalyką ilgą laiką.
Visuomenės požiūris ir autizmo suvokimas
Tačiau, jie gyvena visuomenėje, sukurtoje pagal neautistiškų žmonių pasaulio suvokimą, jutimus ir socialinius poreikius. Todėl tokioje visuomenėje autistiški asmenys dažnai yra tam tikra prasme neįgalūs. Tačiau tokiais juos paverčia visuomenės požiūris. Iš tiesų, kadangi autistų neurologiniai ypatumai yra kitokie, jie dažnai pasižymi išskirtinėmis ir visuomenei labai naudingomis savybėmis.
Autizmo paplitimas gana didelis, ir pagal statistiką kas 70-as vaikas yra autistiškas. Nepaisant to, pačią autizmo sąvoką Lietuvoje vis dar gaubia daugybė mitų ir klaidingų įsitikinimų. Daugelis tėvų ir net mokytojų vis dar nėra gerai susipažinę su šiuo ypatumu.
Dažnai klaidingai galvojama, kad autistai yra apatiški, neturi jausmų arba jų jausmai mažiau intensyvūs. Tai visiška netiesa. Paprasčiausiai tokiems asmenims yra sunkumų tinkamai išreiškiant ir parodant savo jausmus. Tokie žmonės dažniausiai atrodo kaip nemėgstantys bendravimo ir kitų žmonių.
Tačiau tai nėra visiškai tiesa, kadangi daugelis autistų nori, tačiau paprasčiausiai nemoka bendrauti neurotipiškiems žmonėms priimtinu būdu. Neretai, po kelių nesėkmingų bandymų užmegzti draugiškus santykius, jie pradeda dar menkiau pasitikėti savimi ar atsiriboja nuo kitų.
Kaip padėti autistiškiems asmenims
Labai svarbu suteikti autistui daugiau dėmesio. Jis labai mielai kalba jiems įdomiomis temomis, tad kuo daugiau dėmesio skirkite tiems dalykams, kurie jį domina. Nors iš šono to ir nesimato, tačiau autistai supranta, kad jie yra kitokie nei visi. Žmogus, turintis autizmą, lygiai taip pat kaip ir kiti nori turėti draugų, būti mylimas ir mylėti, nori būti suprastas, gerbiamas ir vertinamas. Ir itin skaudžiai išgyvena atstūmimą.
Autizmo gydymas ir pagalba
Autizmas nėra liga. Autistu gimstama, o ne susergama.
Medikamentiniai gydymo būdai
Nėra atrasta vaistų, „išjungiančių” autizmą. Tačiau gydymas tam tikrais preparatais paprastai yra gana svarbi bendros pagalbos programos dalis. Autizmo atveju dažnai skiriamas vitaminas B6, magnis, neuroleptikai ir įvairūs raminamieji preparatai. Vitaminai ir raminamieji preparatai padeda pagerinti miegą, mažina hiperaktyvumą, į save nukreiptą agresiją.
Psichologinės ir pedagoginės priemonės
Jų spektras labai platus. Gaila, kad Lietuvoje daugelis šių priemonių nėra sistemingai taikomos. O tėvai priversti patys ieškoti pagalbos. Ir neretai netgi patys, pagal galimybes, turi pilnai apmokėti arba taikyti minėtas priemones.
Pagrindiniai gydymo metodai:
- Taikomoji elgesio analizė (angl.
- Denverio modelis mažiems vaikams (angl.
- Alternatyvios mokymosi patirtys ir programos ikimokyklinio amžiaus vaikams ir jų tėvams (angl.
- Autizmą ir komunikacijos sutrikimus turinčių vaikų terapinis ugdymas (angl.
Yra sukurta daug autizmu sergančių vaikų ugdymo programų: Welch valdymo terapija, Valdeno metodas (Walden method), komunikacijos skatinimo (Facilitated Communication) metodas, ABA (Applied Behavioral Analysis) metodas, Galler modelis ir daugelis kitų. Neretai taikomos delfinų, arklių, muzikos, žaidimo, dailės terapijos. Pastebėta, kad meninė veikla ir bendravimas su gyvūnais teigiamai veikia autistiškus žmones, pvz.
Šizofrenijos spektro sutrikimų apibrėžimas
Šizofrenijos spektro sutrikimai apima šizofreniją, šizoafektinį sutrikimą ir šizotipinį sutrikimą. Šie sutrikimai pasižymi skirtingais simptomais ir sunkumo lygiu, tačiau juos vienija bendras bruožas - sutrikęs realybės suvokimas.
Šizofrenija
Šizofrenija yra lėtinis psichikos sutrikimas, kuriam būdingi mąstymo, suvokimo ir emocijų pažeidimai. Dažniausiai pasireiškia jaunystėje arba suaugusiojo amžiaus pradžioje ir gali smarkiai paveikti kasdienį gyvenimą bei gebėjimą atlikti įprastas veiklas.
Šizofrenijai būdingi esminiai ir specifiniai mąstymo bei suvokimo sutrikimai ir neadekvatus arba blankus afektas. Svarbiausi psichopatologiniai fenomenai yra minčių skambėjimas, minčių įdėjimas ar atėmimas, minčių perdavimas, kliedesinis suvokimas, poveikio, įtakos ar pasyvumo kliedesiai, klausos haliucinacijos, pasireiškiančios balsais, komentuojančiais arba aptariančiais pacientą trečiuoju asmeniu, mąstymo sutrikimai ir negatyvūs simptomai.
Šizoafektinis sutrikimas
Šizoafektinis sutrikimas turi šizofrenijos ir nuotaikos sutrikimų (depresijos, manijos arba bipolinio sutrikimo) simptomų. Pacientai patiria saikingus šizofrenijos simptomus kartu su nuotaikos epizodais.
Šizotipinis sutrikimas
Šizotipinis sutrikimas yra asmenybės sutrikimas, kuriam būdingi socialiniai ir tarpasmeniniai sunkumai, ekscentriškas elgesys ir kognityviniai ar suvokimo iškraipymai.
Šizofrenijai būdingas labai platus spektras simptomų, kurie skirstomi į dvi pagrindines grupes: pozityvius ir negatyvius.
Pozityvūs simptomai
Pozityvūs šizofrenijos simptomai yra pokyčiai, kurie atsiranda asmeniui kaip nauji, papildomi liguisti išgyvenimai:
- Haliucinacijos: Visų juslių pojūčių pokyčiai, kurie atsiranda be jokio stimulo, pavyzdžiui, žmogus gali girdėti apie jį diskutuojančių pažįstamų ar nepažįstamų žmonių balsus sklindančius aplinkoje ar skambančius galvos viduje, užuosti keistus, dažnai nemalonius kvapus, matyti vaizdus, kurių nemato kiti.
- Kliedesiai: Įsitikinimai, mintys, kurie prieštarauja turimiems realybės, loginiams faktams, pavyzdžiui, asmuo gali teigti, kad yra veikiamas kosminių jėgų, nuodijamas aplinkinių, kad apie jį ištisai kalba televizijoje ir pan.
- Mąstymo sutrikimai: Pasikeičia mintys ir informacijos apdorojimas, minčių nuoseklumas ir minčių kalbinė išraiška, informacijos apdorojimo greitis, orientacija supančioje aplinkoje.
Negatyvūs simptomai
Negatyvūs šizofrenijos simptomai yra tie gebėjimai ir funkcijos, kurių asmuo netenka sirgdamas šiuo sutrikimu. Tai gali būti:
- Emocijų išraiškos sumažėjimas (blankus afektas)
- Motyvacijos stoka
- Socialinis atsiribojimas
- Kalbos skurdumas
Šizofrenijos priežastys ir rizikos veiksniai
Manoma, kad nėra vieno faktoriaus, kuris lemtų šizofrenijos išsivystymą. Šizofrenija yra lėtinė liga, kuriai įtakos turi genetiniai, aplinkos ir neurologiniai veiksniai.
Genetika
Šizofrenija turi stiprų genetinį komponentą. Tyrimai rodo, kad jei vienas iš tėvų serga šizofrenija, vaiko rizika turėti šį sutrikimą yra apie 10 proc., palyginti su 1 proc. rizika bendroje populiacijoje.
Aplinka
Aplinkos veiksniai, tokie kaip stresas, infekcijos nėštumo metu, narkotikų vartojimas ir socialinis kontekstas, taip pat gali turėti įtakos šizofrenijos vystymuisi. Yra nustatyta, kad ypatingai riziką susirgti šizofrenija ar šizofreninio registro sutrikimais didina emocinis tėvų šaltumas.
Neurologiniai aspektai
Neurologiniai tyrimai, naudojantys magnetinio rezonanso tomografiją (MRT) ir kitus vaizdavimo metodus, padeda mokslininkams geriau suprasti smegenų struktūros ir funkcijos pokyčius, susijusius su šizofrenija ir kitais sutrikimais. Pavyzdžiui, tyrimai rodo, kad šizofrenija sergantiems pacientams gali būti sumažėjusi pilkoji medžiaga tam tikrose smegenų srityse, įskaitant priekinę skiltį, kuri atsakinga už planavimą ir sprendimų priėmimą. Taip pat pastebėta, kad yra pokyčių hipokampe, kuris svarbus atminčiai ir mokymuisi.
Šizofrenijos gydymas
Šizofrenija yra lėtinė liga, jai gydyti naudojami medikamentai ir psichoterapija. Pats gydymas susideda iš gydymo ūmioje ligos fazėje ir palaikomojo gydymo, pagrinde skirto užkirsti kelią atkryčiui ir neleisti progresuoti negatyviems simptomams. Gydymo vaistais kurso trukmė skaičiuojama metais. Jei paūmėjimai dažnai pasikartoja, dažniausiai reikalingas ilgalaikis, nuolatinis palaikomasis gydymas.
Medikamentinis gydymas
Pagrindiniai vaistai, skirti šizofrenijos gydymui, yra antipsichotikai. Jie padeda kontroliuoti simptomus, tokius kaip haliucinacijos ir kliedesiai, bei stabilizuoti nuotaiką. Gydyti pradedama nuo mažiausios veiksmingos neuroleptiko dozės.
Psichoterapija
Kognityvinė elgesio terapija (KET) gali padėti pacientams atpažinti ir keisti neigiamas mąstymo schemas, susijusias su jų liga.
Psichosocialinė reabilitacija
Tai apima veiklas, kuomet mokomasi valdyti kasdienines užduotis, ieškoti darbo ir gerinti socialinius įgūdžius. Reabilitacijos programos padeda pacientams integruotis į visuomenę ir gyventi kuo savarankiškiau.
Gydymo metodai esant šizoafektiniam ir šizotipiniam sutrikimams
Šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų gydymo metodai dažnai yra panašūs į šizofrenijos gydymą, tačiau gali būti papildomi nuotaikos stabilizatoriais, antidepresantais ar kitais specifiniais vaistais. Šis gydymas dažniausiai apima antipsichotikus kartu su nuotaikos stabilizatoriais arba antidepresantais, priklausomai nuo paciento nuotaikos epizodų tipo. Nors šizotipinis sutrikimas dažniausiai nereikalauja antipsichotikų, gali būti skiriami vaistai nerimui ar depresijai gydyti. Psichoterapija, ypač socialinių įgūdžių mokymas, gali būti labai veiksminga kasdienio funkcionavimo ir tarpasmeninių santykių gerinimui.
Gyvenimo būdas ir savipagalba
Nors šizofrenija, šizoafektinis ir šizotipinis sutrikimai dažniausiai turi genetinį komponentą, tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti riziką arba atitolinti šių sutrikimų pradžią.
Subalansuota mityba
Subalansuota mityba, kurioje gausu vaisių, daržovių, riešutų ir sveikų riebalų, gali padėti išlaikyti sveikas smegenis ir sumažinti psichikos sutrikimų riziką. Tyrimai rodo, kad Omega-3 riebalų rūgštys, esančios žuvyje ir linų sėklose, gali turėti teigiamą poveikį smegenų funkcijai.
Fizinis aktyvumas
Fizinė veikla ne tik padeda išlaikyti fizinę sveikatą, bet ir mažina stresą, gerina nuotaiką ir padeda reguliuoti miegą, kuris yra svarbus psichikos sveikatai. Reguliari mankšta gali padėti mažinti depresijos ir nerimo simptomus, kurie dažnai lydi šizofreniją.
Streso valdymas
Technologijos, tokios kaip meditacija, joga ir kvėpavimo pratimai, gali padėti sumažinti streso poveikį ir pagerinti bendrą psichikos būklę. Streso valdymo technikos padeda sumažinti kortizolio lygį, kuris gali turėti neigiamą poveikį smegenims ir padidinti psichikos sutrikimų riziką.
Socialinė parama
Stiprūs socialiniai ryšiai gali padėti sumažinti streso lygį, pagerinti psichinę būklę ir skatinti pasveikimą. Šeimos nariai, draugai, bendruomenės nariai ir profesionalūs psichikos sveikatos specialistai gali suteikti reikalingą emocinę ir praktinę paramą.
Miegas
Miego kokybė yra svarbi psichikos sveikatai, ypač šizofrenija, šizoafektiniu ir šizotipiniu sutrikimais sergantiems asmenims. Miego sutrikimai gali sustiprinti simptomus ir pabloginti gyvenimo kokybę. Todėl svarbu užtikrinti gerą miego higieną, kuri apima reguliarų miego grafiką, ramų ir patogų miegamąjį, vengimą kofeino ir alkoholio prieš miegą bei atsipalaidavimo technikas prieš einant miegoti.
Naujausi tyrimai ir perspektyvos
Per pastaruosius du dešimtmečius šizofrenijos, šizoafektinio ir šizotipinio sutrikimų tyrimai labai pažengė į priekį. Mokslininkai aktyviai tiria genetinius ir neurologinius šių sutrikimų pagrindus, ieškodami naujų gydymo būdų. Naujausi tyrimai identifikavo kelis genetinius variantus, susijusius su padidėjusia šizofrenijos rizika.