Nors lengvatų traukinys važiuoja, bėda, jame trūksta pačių keleivių: negalią turintys žmonės vis dar reti paukščiai darbo rinkoje. Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkst. darbingo amžiaus žmonių su negalia, iš kurių dirba tik trečdalis, - informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Neįgaliųjų užimtumo statistika Lietuvoje. Šaltinis: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi tikslą, kad iki 2025 m. atviroje darbo rinkoje dirbtų 39 proc., o iki 2030 m. - 47 proc. Dėl to valstybė numato nemažai mokestinių lengvatų ir subsidijų, skatindama neįgalius žmones aktyviau dalyvauti darbo rinkoje, o darbdavius - juos įdarbinti.
Valstybės Parama Darbdaviams
Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis yra taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.
Subsidijos Darbo Užmokesčiui
Įdarbinimas subsidijuojant. Subsidija darbo užmokesčiui skiriama siekiant padėti įsitvirtinti arba išlikti darbo rinkoje. Darbdaviui kompensuojama dalis negalią turinčių žmonių darbo užmokesčio išlaidų. Subsidijos darbo užmokesčiui dydžio apskaičiavimo tvarka ir maksimalus dydis nesikeičia. O nuo 24 iki 36 mėn. pailgės subsidijos mokėjimo trukmė žmonėms, kuriems nustatytas 30-40 proc.
Taip pat skaitykite: Kas gali globoti vaikus?
„Įstatyme numatyta aktyvi darbo rinkos politikos priemonė - įdarbinimas subsidijuojant, organizuojama neįgaliesiems, kuriems nustatytas iki 40 proc. darbingumo lygis arba sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis, siekiant sudaryti specialias sąlygas išlikti darbo rinkoje, o neįgaliesiems, kuriems nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis arba lengvas neįgalumo lygis, siekiant padėti jiems įsitvirtinti darbo rinkoje. Darbdaviams, įdarbinusiems neįgaliuosius, kiekvieną mėnesį už kiekvieną dirbantį asmenį yra mokama subsidija darbo užmokesčiui, nurodytam įdarbinto asmens darbo sutartyje, ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokoms iš dalies kompensuoti“, - komentavo K.
Darbo Vietų Pritaikymas
Pasak jos, darbdaviams, steigiantiems ar pritaikantiems darbo vietas prie bedarbio negalios, kompensuojamos darbo vietos steigimo (pritaikymo) išlaidos. Subsidija vienai darbo vietai steigti negali viršyti 40 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžių. Darbdaviai privalo apmokėti ne mažiau kaip 35 proc.
Darbo vietų pritaikymas. Ši priemonė teikiama ne tik įdarbinant negalią turintį bedarbį, bet ir kai įmonėje dirbantis asmuo tampa neįgaliu. Nuo kitų metų pradžios atsiras galimybė gauti paramą darbo vietos aplinkos, gamybinių ir poilsio patalpų pritaikymui. Darbo vietai ir aplinkai pritaikyti iš viso nuo 2023 m. pradžios galės būti skirta iki 26 tūkst. eurų, o pritaikant tik darbo vietos aplinką, gamybines ir poilsio patalpas - iki beveik 4 tūkst. eurų.
Darbo vietos pritaikymas neįgaliajam
Subsidijos Darbo Asistento Išlaidos
Subsidijos darbo asistento išlaidoms. Paskata darbdaviui turėtų tapti ir tai, kad jeigu asmeniui darbo funkcijoms atlikti reikalinga darbo asistento pagalba, bus skiriama subsidija jo darbo užmokesčiui. Jos dydis - 62 proc. minimalaus valandinio atlygio už kiekvieną asmenį (2023 m. minimalus valandinis atlygis - 3,19 Eur), o ją skiriant bus atsižvelgiama į laiką, kai šie asmenys faktiškai dirba, o darbui atlikti jiems teikiama darbo asistento pagalba.
Taip pat skaitykite: Socialinių nuostatų ir vertybių reikšmė
Aktyvios Darbo Rinkos Politikos Priemonių Kompleksas
Aktyvios darbo rinkos politikos priemonių kompleksas. Priemonės gali būti taikomos kompleksiškai, derinant skirtingas priemones: pavyzdžiui, profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, įdarbinimas subsidijuojant, stažuotė ar kitos aktyvios darbo rinkos politikos priemonės. Asmeniui kompleksiškai taikomų aktyvios darbo rinkos politikos priemonių finansavimo suma nuo 2023 m. pradžios galės siekti iki 26 tūkst. eurų. Išimtis taikoma tuo atveju, kai priemonių kompleksas yra taikomas sunkiausią negalią turinčių žmonių užimtumui skatinti.
Neįgaliųjų Įdarbinimo Pavyzdžiai
Darbo biržos vyriausioji specialistė Romutė Petrulienė teigia, jog birža neįgaliuosius dažniausiai įdarbina socialinėse įmonėse, kuriose yra jiems specialiai pritaikytos darbo vietos.
Nuo 1959 m. veikianti UAB „Regseda” (buvęs aklųjų kombinatas) šiuo metu teikia ir rankinio darbo paslaugas -pavyzdžiui, pakuojami vitaminai. „Esame socialinė įmonė, kuri yra įsipareigojusi įdarbinti neįgaliuosius, kad jie sudarytų ne mažiau kaip 40 procentų visų darbuotojų skaičiaus.
Dar 1959 metais Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos įkurtos įmonės „Regseda“ tikslas, pasak jos direktorės Kristinos Zibalienės, yra padėti regos sutrikimų turintiems žmonėms, o ne uždirbti. Šios įmonės tikslas, K. Zibalienės teigimu, vykdyti tokią veiklą, kuri užtikrintų darbo vietas asmenims, praradusiems profesinį ir bendrąjį darbingumą, ekonomiškai neaktyviems, negalintiems lygiomis sąlygomis su sveikaisiais konkuruoti darbo rinkoje. „Regsedoje“ šiuo metu dirba 152 neįgalieji (iš viso yra beveik 180 darbuotojų).
Klaipėdos miesto bendrijos „Artritas“ vadovė Sigita Kurmelienė pasakojo, kad dirba šeši jai priklausantys neįgalieji. Ji sakė, jog įsidarbinant buvo reikalaujama turėti vidurinį ar profesinį išsilavinimą, taip pat mokėti dirbti kompiuteriu, būti punktualiai, komunikabiliai. Mergina visas jai pavestas užduotis atlieka pati, o įmonė yra pritaikyta neįgaliesiems - nėra jokių slenksčių, veikia automatinės durys, liftas.
Taip pat skaitykite: Valstybinis socialinis draudimas ir pensijos
Kitas savo patirtimi pasidalinęs neįgalusis pasakojo, kad serga išsėtine skleroze ir akių nervų atrofija. Respondentas teigė, jog šiuo metu dirba pakuotoju. Pašnekovas atviravo, jog jam kai kurie kolegos padeda - parodo, kaip geriau atlikti paskirtą darbą, palydi, kur reikia nueiti, duoda visokių patarimų. Įmonė, kurioje jis dirba, yra pritaikyta neįgaliesiems - nėra jokių slenksčių, yra turėklai ir plytelės, skirtos neregiams orientuotis.
Problemos Ir Iššūkiai
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė teigia, kad bendra neįgaliųjų darbo rinkoje tendencija yra liūdinanti, o subsidijavimas vis dėlto nepasiekia tikslo. Pati kurį laiką galvoju, kad kiek beskatintume pinigais, neveikia tos priemonės. Greičiausiai reikėtų galvoti apie kitokią sistemą, gal kad prestižo klausimas būtų įdarbinti neįgaliuosius, o gal net reikėtų įpareigojimo, kad tam tikras procentas įmonėje būtų neįgaliųjų?
Ukmergės krašto neįgaliųjų sąjungos vadovė D.Unikienė teigia, kad yra ir kita problema - ne visi neįgalieji nori dirbti: „Mes dažniausiai susiduriame su nedirbančiai neįgaliaisiais, nes jei žmogus dirbi, nelabai lieka laiko sąjungos veiklai, nebent tik savaitgaliais. Taigi, ką tenka pastebėti, kad tiek, kurie priklauso buvusiai trečiai grupei, dabar 45-55 proc. darbingumo, jie privalo registruotis užimtumo tarnyboje, ne paslaptis, kad daug jų galėtų įsidarbinti, bet darbo ieško pasyviai. Taip ir sako: „Jei įsidarbinsiu, atims neįgalumą, o kas tada bus?“ Taigi nesaugumo jausmas, skatina laikytis nuošaliau nuo darbo rinkos. Galbūt valstybės politika turėtų skatinti žmones dirbti, kad jie neturėtų baimės dėl to prarasti neįgalumą.
VšĮ „Skirtingos spalvos iniciatorius Dalius Stankevičius pastebi, kad Darbo kodeksas apsprendžia teisinį reguliavimą, o žmonės - darbdaviai ir darbuotojai tą reguliavimą turi suprasti: „Deja, bet pastarasis veiksmas žymiai sunkesnis, nei teisinės procedūros surašytos juodai ant balto popieriaus lapo. Teisingai suprasti Darbo kodeksą ir jame esančius nurodymas geba ne kiekvienas žmogus.
Socialinė iniciatyva „Skirtingos Spalvos“ rugsėjo antroje pusėje visuomenei, o ypač darbdaviams pristatys socialinę kampaniją „Įgalink“, kuria susipažindins su negalia gyvenančių žmonių kasdienybe darbo rinkoje.
Diskusija apie jaunimo integraciją į darbo rinką
Smulkiau apie jas, steigiant neįgaliam žmogui darbo vietą, jūs galite sužinoti teritorinėje darbo biržoje.
| Paramos rūšis | Dydis | Pastabos |
|---|---|---|
| Subsidija darbo užmokesčiui | 75 proc. / 60 proc. / 50 proc. | Priklauso nuo neįgalumo lygio ir kitų faktorių |
| Darbo vietos pritaikymo kompensacija | Iki 26 tūkst. eurų | Priklauso nuo pritaikymo apimties |
| Subsidija darbo asistento išlaidoms | 62 proc. minimalaus valandinio atlygio | Už kiekvieną asmenį, kuriam reikalinga pagalba |
tags: #kokios #lengvatos #darbdaviui #idarbinant #invaliduma #turintiems