Neįtikėtini socialinio darbuotojo vaidmenys dirbant su neįgaliaisiais

Socialinio darbuotojo vaidmuo dirbant su neįgaliaisiais globos namuose yra labai svarbus ir daugialypis. Šis darbas reikalauja ne tik profesinių žinių ir įgūdžių, bet ir empatijos, supratimo bei gebėjimo spręsti įvairias problemas. Straipsnyje nagrinėjami socialinio darbuotojo darbo aspektai, susiję su neįgaliaisiais, apibrėžiami specialūs reikalavimai šias pareigas einančiam darbuotojui, jo funkcijos, teisės, atsakomybė ir darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų.

Socialinio darbuotojo pareigybės aprašymas

Kupiškio socialinių paslaugų centre socialinio darbuotojo, dirbančio su neįgaliaisiais, pareigybė priskiriama specialistams. Šio darbuotojo pareigybės lygis yra ne žemesnis A2, o pareigybės kodas - 263502. Socialinį darbuotoją į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Centro direktorius.

Pagrindinis socialinio darbuotojo veiklos tikslas - teikti socialines paslaugas, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas asmeniui (šeimai) gyventi savo namuose ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimu ir ugdymu, užimtumu, sveikatos priežiūra ir specialiosiomis pagalbos priemonėmis kompensuoti gebėjimus rūpintis asmens (šeimos) gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime.

Techninės pagalbos priemonių organizavimas

Socialinis darbuotojas organizuoja asmenų su negalia aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis (TPP), pildo ir veda šių priemonių apskaitą:

Priima prašymus, registruoja duomenis apie asmenų prašymų pateikimą, aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis bei jų grąžinimą, sudaro su neįgaliu ar jį atstovaujančiu asmeniu (šeima) techninės pagalbos priemonių panaudos sutartį.
Teikia teritoriniam neįgaliųjų TPP centrui vardines paraiškas ir reikalingus duomenis apie asmens neįgalumą bei dalyvumo lygį arba prašymą gauti nuolat naudoti ar įsigyti laikinai naudoti techninės pagalbos priemones.
Tvarko techninės pagalbos priemonių gavimo, užpajamavimo, išdavimo, grąžinimo, nurašymo apskaitą.
Teikia Centro teritoriniam neįgaliųjų padaliniui pasiūlymus nurašyti nusidėvėjusias techninės pagalbos priemones.
Tarpininkauja organizuojant judėjimo techninės pagalbos priemonių remonto ir individualaus klientui pritaikymo paslaugas.
Tarpininkauja perduodant Centro teritoriniam padaliniui asmens prašymą ir reikalingus dokumentus dėl judėjimo, regos ir klausos techninės pagalbos priemonių įsigijimo ir jų išlaidų kompensavimo, dėl neįgaliųjų aprūpinimo elektriniais vežimėliais bei rankomis arba automatiškai reguliuojamomis lovomis.
Kiekvieną ketvirtį kompiuterinėse laikmenose pateikia Centro teritoriniam padaliniui informaciją apie asmenis, įsigijusius ir grąžintas judėjimo techninės pagalbos priemones bei šių priemonių poreikį.
Renka, kaupia ir analizuoja informaciją, ruošia statistines ataskaitas apie Kupiškio rajone gyvenančius asmenis su negalia, lankytis jų namuose; analizuoti ir apibendrinti informaciją apie išduotas, naudojamas ir grąžintas priemones pagal asmenų grupes bei šių priemonių rūšis, konsultuoti asmenis su negalia socialinių paslaugų teikimo klausimais.
Suveda duomenis apie išduotas TTP priemones į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Bendrųjų socialinių paslaugų organizavimas

Socialinis darbuotojas organizuoja bendrąsias socialines paslaugas - maitinimo paslaugos organizavimą ir transporto paslaugų organizavimą bei teikimą:

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo procesas: įvertinimas

Priima prašymus ir reikiamus dokumentus iš miesto gyventojų, surašo buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktus dėl paramos maisto produktams pirkti, sudaro sąrašus ir juos pateikti Globos ir rūpybos posėdžiui svarstyti.
Skirtą paramą nepinigine forma (vardinėmis vertybinėmis kortelėmis) ją apskaito, išduoda asmeniui ar seniūnijos socialinio darbo organizatoriui, surašo jų panaudojimo aktą ir duomenis pateikia buhalterijai įstaigos vadovo nustatyta ir patvirtinta tvarka.
Priima prašymus ir reikiamus dokumentus iš rajono gyventojų transporto paslaugoms gauti bei įvertinti transporto paslaugų skyrimo būtinumą, informuoti paslaugų gavėją apie transporto paslaugos skyrimą/neskyrimą.
Teikia informaciją apie suteiktas transporto paslaugas Kupiškio rajono savivaldybės įstaigų apskaitos tarnybai.
Veda transporto paslaugų teikimo apskaitą vadovaujantis Transporto paslaugų skyrimo ir teikimo tvarkos aprašu patvirtintu Kupiškio rajono tarybos sprendimu.
Suveda duomenis apie suteiktas socialines paslaugas pagal atskiras socialinių paslaugų rūšis į Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS).

Konsultavimas ir bendradarbiavimas

Socialinis darbuotojas konsultuoja asmenis su negalia dėl prevencinių ir specialiųjų socialinių paslaugų bei įvertina socialinių paslaugų poreikius, juos pateikia Globos ir rūpybos posėdžiui svarstyti. Bendradarbiaujant su Sveikatos priežiūros įstaigomis organizuoja bei koordinuoja Savivaldybės lygmens pavėžėjimo paslaugas asmenims, kuriems nereikalinga skubi medicinos pagalba į Lietuvos sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigas. Veda paslaugos teikimo tvarkos apraše nustatytą reikalingą dokumentaciją.

Socialinis darbuotojas bendradarbiauja su Socialinės paramos skyriaus, rajono seniūnijų, švietimo, ugdymo, sveikatos priežiūros, teisėsaugos ir kitų sričių specialistais, kitais socialiniais darbuotojais, bendruomenės nariais. Rengia su savo paslaugų teikimo lauku susijusius įsakymų projektus ir juos teikia Centro direktoriui. Registruoja Centro gaunamus/siunčiamus raštus DVS sistemoje ir raštus nukreipia Centro vadovui vizavimui.

Be to, socialinis darbuotojas vykdo Centro direktoriaus, vyr. socialinio darbo organizatoriaus nurodymus ir savo kompetencijos ribose už atliktas savo darbo funkcijas atsiskaityti Centro direktoriui bei vyr. socialinio darbo organizatoriui. Prireikus vykdo vienkartines funkcijas be atskiro direktoriaus įsakymo. Esant būtinumui pavaduoja nesantį darbuotoją jo ligos, komandiruotės, mokymosi, kasmetinių atostogų ir kt.

Darbuotojo teisės ir atsakomybė

Socialinis darbuotojas turi teisę:

Gauti pareigų vykdymui reikalingą informaciją iš įvairių įstaigų, organizacijų ar įmonių.
Į tinkamas darbo ir poilsio sąlygas, teisės aktais nustatytas socialines ir kitas garantijas.
Atsisakyti vykdyti pavedimus, jei jie prieštarauja teisės aktams.
Teikti pasiūlymus dėl darbo tobulinimo.
Kelti kvalifikaciją.
Dalyvauti seminaruose, konferencijose, pasitarimuose, mokymuose, kuriuose nagrinėjami su socialiniu darbu susiję klausimai.
Gali turėti ir kitų teisių, kurias jam suteikia Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.

Socialinis darbuotojas atsako už:

Taip pat skaitykite: Socialinio darbo metodai priklausomybėms įveikti

Konfidencialios informacijos išsaugojimą.
Suteiktos informacijos teisingumą.
Patikėtų materialinių vertybių netinkamą naudojimą ir visus nuostolius, kuriuos Savivaldybės administracija gali patirti dėl sąmoningų veiksmų ir netinkamo nesąžiningo pareigų vykdymo.
Dokumentų socialinei paramai, kitoms išmokoms, socialinėms paslaugoms ir kitų dokumentų nesavalaikį pateikimą.
Slaptažodžių, suteiktų asmenų duomenų gavimui neteisėtą naudojimą ir perleidimą tretiesiems asmenims.
Asmens duomenų paslapties atskleidimą.
Duomenų tikslingumą ir teisingumą tiriant buities ir gyvenimo sąlygas.
Darbų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, vidaus darbo tvarkos ir šios pareigybės aprašymo reikalavimų nesilaikymą.
Lietuvos Socialinių darbuotojų etikos kodekso nesilaikymą.
Tinkamą darbo laiko naudojimą ir darbo drausmė pažeidimus.
Už šiame pareigybės aprašyme numatytų pareigų ir teisinių aktų vykdymą ir pažeidimus.
Laiku ir sąžiningai atliktą darbą.

Už netinkamą savo pareigų vykdymą socialinis darbuotojas atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Socialinis darbuotojas, atleistas iš einamų pareigų, privalo gautą darbo pažymėjimą grąžinti Kupiškio socialinių paslaugų centro atsakingam specialistui. Atleidžiamas iš pareigų ar perkeliamas į kitas pareigas socialinis darbuotojas privalo perduoti kitam atsakingam darbuotojui arba komisijai jam patikėtas materialines vertybes, visas turimas bylas (dokumentus).

Socialinio darbuotojo darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų

Lietuvoje, dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai ir nevyriausybinėms organizacijoms, 2012 m. prasidėjo institucinės globos pertvarkos procesas, kurio tikslas - iki 2030 m. sukurti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos ir paslaugų sistemą, kuri sudarytų sąlygas kiekvienam neįgaliam vaikui, tėvų globos netekusiam vaikui, neįgaliam asmeniui gauti individualias paslaugas ir reikiamą pagalbą pagal poreikius, įsitraukti ir dalyvauti bendruomenės gyvenime be socialinės atskirties, kiekvienam tėvų globos netekusiam neįgaliam vaikui augti saugioje ir palankioje vystymuisi aplinkoje biologinėje, o jos nesant - globėjų šeimoje, išimtiniais atvejais sukuriant šeimai kuo artimesnes sąlygas. Sėkmingam deinstitucionalizacijos tikslų įgyvendinimui būtinas socialinės globos struktūrose dirbančių darbuotojų įsitraukimas.

Todėl globos įstaigų darbuotojai yra įvardijami kaip viena iš priemonių įgyvendinti socialinių paslaugų teikimo pokyčius. Dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, siekiant visiško integravimosi į bendruomenę, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje. Tyrimai atskleidė socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, naujas atsakomybės rūšis, susijusias su vaiku: atsakomybę už vaiko sveikatos būklę, pasirūpinimą, kad būtų suvartoti paskirti medikamentai, ir atsakomybę vykstant viešuoju transportu su vaikais.

Tyrimu nustatyta, kad, vykstant pertvarkai, socialiniams darbuotojams padaugėjo pareigų: bendradarbiauti su medicinos įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su mokyklų ir (ar) ugdymo įstaigų darbuotojais, bendradarbiauti su kitų įstaigų personalu dėl laisvalaikio ir (ar) užimtumo, prižiūrėti šildymo sistemą, teritoriją, pateikti informaciją apie namų skaitiklių rodmenis. Socialinio darbuotojo vaidmuo tampa daugiafunkcis, įvairiapusis. Dėl aplinkos veiksnių socialinio darbuotojo veikla tampa kintama, neapibrėžta ir reikalauja įgūdžių įvairiose srityse. Bendruomeniniuose vaikų globos namuose visos problemos, susijusios su namų priežiūra, pavyzdžiui, šildymo sistemos priežiūra ar teritorijos priežiūros organizavimas, taip pat įtraukiamos į socialinio darbo sritį.

Vėlesnis socialinio darbo funkcijų keitimas kelia riziką suformuoti naują socialinio darbuotojo tapatybę, kuri skiriasi nuo įprastai matomos. LTStraipsnyje analizuojamas socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais bendruomeniniuose vaikų globos namuose, darbo turinio pokyčiai pereinant nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų. Kai paslaugų gavėjai pereina gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus, socialiniams darbuotojams tenka atsakomybė ir už vidutinę ar sunkią negalią turinčių klientų integraciją į visuomenę, paslaugų ieškojimą bendruomenėje, nebelieka įstaigos struktūros ir sumažėja teikiančio paslaugas personalo.

Taip pat skaitykite: Europos sveikatos draudimo kortelė

Todėl, dirbant bendruomenėje su neįgaliais vaikais, socialinio darbuotojo darbo pobūdis įgauna kitokią formą nei dirbant institucijoje. Siekiant atskleisti socialinių darbuotojų darbo turinį, kai pereinama nuo institucinių prie bendruomeninių paslaugų, buvo pasitelktas kokybinis tyrimas, analizuota socialinių darbuotojų, dirbančių su intelekto ir (ar) psichikos negalią turinčiais vaikais, patirtis. Tyrime dalyvavo septyni socialiniai darbuotojai. Tyrime taikyti metodai: teoriniai - mokslinės literatūros, dokumentų lyginimas, apibendrinimas; empiriniai - pusiau struktūruotas interviu kokybiniams duomenims surinkti; kokybinis turinio (angl. content) analizės metodas - interviu duomenims analizuoti.

Vykstant pertvarkai socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, pareigos pasipildė naujomis funkcijomis: pirkti maisto produktų, užtikrinti ir organizuoti maisto gamybą; prižiūrėti drabužius ir patalynę; vesti užimtumo veiklą, pasirūpinti namų ūkiu, patiems vykti atnaujinti vaiko dokumentus, užtikrinti nuotolinį ugdymą. Tyrimas atskleidė socialinių darbuotojų, dirbančių bendruomeniniuose vaikų globos namuose, naujas atsakomybės rūšis, susijusias su vaiku: atsakomybę už vaiko sveikatos būklę, pasirūpinimą, kad būtų suvartoti paskirti medikamentai, ir atsakomybę vykstant viešuoju transportu su vaikais.

Socialinis darbas - laukas, kuriame save atrasti gali daugelis

Socialinis darbas - tai profesija, kuri veikiausiai nepadės susikrauti didelių turtų nei pelnyti didelės garbės. Todėl gali kilti klausimas, kas paskatina jaunuolius rinktis šią profesiją? Pašnekovės teigė, kad vis dažniau socialinio darbo studijas renkasi skirtingą išsilavinimą įgiję žmonės: medikai, istorikai, vadybininkai, informacinių technologijų specialistai ir kt. Anot doc. dr. E. Šumskienės, sprendimą dirbti socialinį darbą nulemia noras daryti pokytį socialiai pažeidžiamų visuomenės grupių gyvenime arba pačioje visuomenėje: „Reta specialybė gali pasiūlyti tokią galimybių įvairovę savęs realizacijai ir pokyčio siekimui. O taip pat ir galimybę pamatyti realų pokytį konkretaus asmens, šeimos, bendruomenės gyvenimuose. Norintys užsiimti profesionalia socialinio darbo veikla, privalo turėti reikalingą išsilavinimą, teorinių žinių, patirties, įgūdžių ir kt. Tai nėra lengva veikla, todėl jai reikia pasiruošti. Įgijęs pakankamai žinių ir praktikos, daugelis gali atrasti save plačiame socialinio darbo lauke“.

Ar socialinių darbuotojų poreikis augs?

Pro akis sunku praleisti retkarčiais žiniasklaidoje pasirodančius pranešimus, kuriais skelbiama apie gerėjantį gyvenimą Lietuvoje. Todėl kyla klausimas - jeigu gyvenimas kasmet gerėja, galbūt, greitai ateis diena, kai socialinių darbuotojų paslaugos nebus tokios reikalingos? „Nauji iššūkiai visuomenėje (COVID-19, globalizacija, klimato kaita, kariniai konfliktai, skurdas, migrantų srautai ir kt.) kelia dar didesnius lūkesčius socialiniams darbuotojams. Taigi veikti tikrai bus ką. Veiklų įvairovė plečiasi, socialiniams darbuotojams keliami vis sudėtingesni lūkesčiai ir vis mažiau tampa reikalingos primityvios, buitinės paslaugos - neabejoju, ilgai netrukus jas mūsų klientams teiks robotai. Gauname labai daug prašymų pasidalinti darbo, savanorystės, apmokamų praktikų skelbimais su studentais. Socialinių darbuotojų poreikis yra milžiniškas, ir kiek pastebiu, jis vis auga“, - sakė doc. dr. E. Šumskienė.

Jai antrino ir doc. dr. A. Petrauskienė, sakydama, jog žvelgiant į darbo skelbimus akivaizdu, kad paslaugų sektorius plečiasi ir socialinių darbuotojų reikia vis daugiau. Be to, ji pažymėjo, kad nors gyvename Europos Sąjungoje, tačiau kol kas nė viena jos šalis nesiruošia atsisakyti socialinių darbuotojų paslaugų. Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto mokslininkė pastebėjo, kad socialiniam darbui kitose šalyse (pavyzdžiui, Suomijoje ar Jungtinėje Karalystėje) lyginant su situacija Lietuvoje yra suteikiama kur kas daugiau reikšmės. Pavyzdžiui, minėtose šalyse darbuotojai privalo turėti licenciją, kuri kas penkerius metus gali būti pratęsiama įgyvendinus pateiktus reikalavimus. Be to, pasak pašnekovės, Lietuvoje vis dar nėra galimybių studijuoti socialinio darbo doktorantūroje. Todėl norintys tęsti studijas trečioje studijų pakopoje, turi vykti į užsienį.

„Norima sakyti, kad socialinis darbas yra labiau praktinė profesija, bet mes sakome, kad socialinis darbas yra integruojantis, multidisciplininis mokslas“, - teigė doc. dr. A. Petrauskienė.

Vilniaus universiteto ir Mykolo Romerio universiteto atstovės džiaugėsi pasirinkusių studijuoti socialinį darbą skaičiumi. Doc. dr. E. Šumskienė teigė, kad studijų programos dėstytojai seka pokyčius visuomenėje ir nuolat atitinkamai adaptuoja studijų programas, dalyvauja įvairiuose renginiuose bei prireikus savo žiniomis dalinasi su Socialinės darbo ir apsaugos ministerijos atstovais: „Siūlome ne tik savo žinias, susijusias su studentų rengimu, bet ir tyrimų vykdymu, susijusių su visuomenėje aktualiomis socialinėmis problemomis, kur reikalingos tam tikros mokslinės žinios, įžvalgos. Jų pagrindu rengiamos rekomendacijos, leidžiančios tobulinti praktikas ir įgyvendinti tvarius sprendimus ne tik gesinant gaisrą čia ir dabar, bet ir numatant, kaip tam tikros problemos gali vystytis toliau, kaip užbėgti joms už akių arba kaip pasiruošti“.

Kokybiškas išsilavinimas bei parengtų socialinio darbo specialistų išlaikymas svarbus ir todėl, kad visos pažeidžiamos visuomenės grupės turėtų galimybę gauti kokybiškas socialines paslaugas. Šiuo metu pastebima, kad socialinių paslaugų srities darbuotojų specifinių kompetencijų trūkumas lemia netolygią teikiamų socialinių paslaugų kokybę, paslaugų trūkumą, darbuotojų „perdegimą“. Siekiant išvengti minėtų problemų, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė Socialinių paslaugų įstatymo pakeitimus, kuriais siekiama tobulinti socialinių darbuotojų profesinę kompetenciją, tokiu būdu prisidėti ir prie jų teikiamų socialinių paslaugų kokybės gerinimo. Kompetencijos tobulinimas bus įskaitomas į darbuotojo darbo laiką, mokant jo vidutinį darbo užmokestį. Taip pat siūloma sukurti socialinių paslaugų srities darbuotojų savireguliacijos mechanizmą. Tai padės užtikrinti, kad kompetencijos tobulinimas atlieps darbuotojų poreikius ir bus pritaikomas tiesioginiame darbe.

Kas yra socialinis darbas?

Socialinis darbas yra profesinė veikla, kuri skirta padėti žmonėms, šeimoms, bendruomenėms ir visuomenei spręsti socialines problemas, susidoroti su iškylančiais sunkumais per santykį su aplinka. Socialiniame darbe ypač didelę reikšmę turi asmens ar šeimos atsparumo iššūkiams stiprinimas, savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas.
Socialinės srities darbuotojai dirba su negalią turinčiais žmonėms, senoliais, socialinę riziką patiriančiomis šeimomis ar įvairių priklausomybių turinčiais gyventojais ir kitais žmonėmis, patekusiais į sudėtingas gyvenimiškas situacijas.
Socialinis darbas prisideda prie smurto artimoje aplinkoje, socialinės atskirties ir skurdo mažinimo, padeda rasti konstruktyvias išeitis psichologiškai sudėtingose situacijose, turi teigiamos įtakos kuriant geresnę visuomenės psichologinę sveikatą bei mažinant nusikaltimų skaičių šalyje.
Lietuvoje socialinių paslaugų srityje dirba per 13 tūkst. darbuotojų. Įvairaus pavaldumo įstaigose ir nevyriausybinėse organizacijose iš viso dirba apie 5 tūkst. socialinių darbuotojų.
Socialinį darbą Lietuvoje galima studijuoti 15 aukštųjų mokyklų. Kasmet socialinio darbo studijas šalies aukštosiose mokyklose baigia apie 200 absolventų.

tags: #socialinio #darbuotojo #vaidmenys #dirbant #su #neigaliaia