Nuo vasaros pradžios didėja pensijos ir socialinės išmokos. Kadangi dalis jų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis - už praėjusį mėnesį, tai padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku - vieni jau birželio mėnesį, o kiti liepos mėnesį.
Šiemet „Sodra“ pensijų naujinimą pradėjo gegužę, o padidėjusias išmokas dauguma gavėjų gaus jau artimiausiu metu.
Štai ką svarbu žinoti apie pensijų pokyčius Lietuvoje:
Pensijų Indeksavimas ir Naujinimas: Kas Tai?
Kasmet pensijų gavėjai sulaukia pokyčių, susijusių su jų pensijos dydžiu. Du pagrindiniai mechanizmai, kurie lemia pensijų augimą, yra pensijų indeksavimas ir pensijų naujinimas dirbantiems pensininkams.
Indeksavimas - tai sisteminis visų pensijų padidinimas, kuris vykdomas kiekvienų metų pradžioje. Jis taikomas visiems pensijų gavėjams - nepriklausomai nuo to, ar žmogus dirba, ar ne. Pensijos indeksuojamos pagal nustatytą formulę, atsižvelgiant į vidutinio darbo užmokesčio augimą bei infliaciją.
Taip pat skaitykite: Pensijų indeksavimo naujienos
Pensijų naujinimas taikomas tik tiems pensininkams, kurie ir toliau dirba ar dirbo praėjusiais metais bei moka socialinio draudimo įmokas. Šis procesas vykdomas kartą per metus, iki liepos 1 dienos, ir yra individualus. „Sodra“ perskaičiuoja pensijos dydį, įvertindama naujai sukauptą darbo stažą bei papildomus pensijų apskaitos taškus.
Tai reiškia, kad žmogaus pensija gali padidėti priklausomai nuo to, kiek jis per praėjusius metus sumokėjo pensijų socialinio draudimo įmokų.
Kaip Apskaičiuojamas Pensijos Dydis?
Kiekvieno gyventojo pensijos dydis priklauso nuo jo įgyto stažo ir per visą gyvenimą sumokėtų socialinio draudimo įmokų - tai yra nuo to, kiek metų žmogus dirbo ir kokio dydžio buvo jo pajamos. Stažas skaičiuojamas metais, o nuo pajamų sumokėtos įmokos virsta pensijų apskaitos vienetais - taškais.
Apskaičiuojant pensijos dydį svarbūs keturi rodikliai:
- Žmogaus sukauptas stažas senatvės pensijai;
- Jo įgyti apskaitos taškai;
- Galiojantis bazinės pensijos dydis;
- Apskaitos taško vertė.
Skiriant pensiją žmogui su negalia, pagal nustatytą dalyvumo lygį nustatomas dar ir dalyvumo lygio daugiklis - kuo didesnis netektas dalyvumas, tuo didesnę pensiją žmogus gauna.
Taip pat skaitykite: Kaip atsisakyti pensijų kaupimo?
Jeigu žmogui paskirta senatvės ar negalios pensija, tačiau jis ir toliau dirba bei moka pensijų socialinio draudimo įmokas, jo darbo stažas ir sukauptų apskaitos taškų skaičius kasmet auga. Dėl to daugeliu atvejų kiekvienais metais padidėja ir žmogui mokamos pensijos dydis.
Pokytis kiekvienam gavėjui yra individualus ir priklauso nuo jo sumokėtų pensijų socialinio draudimo įmokų. Pavyzdžiui, jei senatvės pensijos gavėjas visus praėjusius metus dirbo už minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio atlyginimą - 2024 metais tai buvo 924 eurai neatskaičius mokesčių - atnaujinus pensiją žmogus įgyja 0,49 pensijos apskaitos taško ir 1 metus pensijų socialinio draudimo stažo.
Žmogui, kuriam senatvės pensija paskirta turint būtinąjį stažą, pensijos dydis po naujinimo padidės apie 12 eurų, o žmogui, kuris neturi būtinojo stažo - apie 3,50 euro.
Kada Bus Išmokėtos Atnaujintos Pensijos?
Atnaujintos pensijos dirbantiems pensininkams turi būti išmokėtos ne vėliau kaip iki liepos pabaigos. Jos pradedamos mokėti jau šį mėnesį.
Gavėjai, kurie gegužę dar nesulauks pensijos atnaujinimo, padidintas sumas gaus iki liepos mėnesio pabaigos.
Taip pat skaitykite: Liepos mėnesio pensijų reformos
Padidintos išmokos mokamos kartu su nepriemoka, susidariusia nuo sausio mėnesio. Pavyzdžiui, jei naujas pensijos dydis pradedamas mokėti gegužę, kartu išmokamas ir skirtumas už sausį, vasarį, kovą bei balandį. Jeigu atnaujinta pensija pradedama mokėti birželį - gavėjas kartu gauna ir nepriemoką už visus penkis pirmuosius metų mėnesius.
Svarbu pažymėti, kad pensijų gavėjams nereikia teikti jokių prašymų - pensijos atnaujinamos ir nepriemokos išmokamos automatiškai.
Kam Pensijos Gali Nepadidėti?
Daliai senjorų ir žmonių su negalia, kurie dirbo pernai, atnaujintos pensijos gali nepadidėti arba padidėti mažiau nei vidutiniškai.
Tai lemia 2018 metų pakeitimai, kai senatvės pensijos buvo perskaičiuojamos. Tuo metu daliai senatvės pensininkų, kurių pensijos po perskaičiavimo būtų mažėjusios, buvo pritaikyta pensijų nemažinimo taisyklė.
Tokiu atveju, net jei naujinimas, tai yra naujas perskaičiavimas, yra nenaudingas - atnaujinta pensija yra mažesnė nei mokama šiuo metu - gavėjams toliau mokama ankstesnio dydžio pensija.
Negalios pensijos dėl naujinimo padidės tuo atveju, jei pagal gavėjo 2024 metų pensijų socialinio draudimo įmokų sumą apskaičiuoti taškai viršija apskaičiuojant šią pensiją jau pridėtą negalios pensijos apskaitos taškų už 2024 metus skaičių.
Nuo šių metų pradžios įsigaliojo pensijų skaičiavimo pokyčiai senatvės pensijų gavėjams, turintiems negalią. Pagal juos, sunkiausią negalią turintys senjorai galės gauti didesnes socialinio draudimo senatvės pensijas asmenims su negalia, jeigu jiems bus nustatytas 70-100 proc.
Jeigu Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra žmogui, kuris gauna senatvės pensiją, nustatys sunkią negalią (70-100 proc. Jei žmogus jau turi nustatytą didelių specialių poreikių lygį, jo prašymu šis lygis gali būti prilygintas 15 proc. dalyvumo lygiui.
Kitos Socialinės Išmokos
Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Padidinus šį dydį, atitinkamai padidės nuo jo priklausančių išmokų dydžiai, pavyzdžiui, visos išmokos pagal Išmokų vaikams įstatymą.
Nuo birželio pradžios šalpos pensijų bazė didės iki 173 eurų. Tai palies apie 60 tūkst.
Nuo vasaros pradžios tikslinių kompensacijų bazė didės nuo 126 iki 138 eurų, pernai ji buvo 120 eurų. Tokias kompensacijas šalyje gauna apie 91 tūkst.
Nuo vasaros pradžios bazinė socialinė išmoka sudarys 46 eurus. Visi šių bazinių socialinių išmokų dydžiai šiemet didės 15 proc., palyginti su pernai.
Šiemet našlių pensijos bazinis dydis padidėjo daugiau nei trimis eurais iki 38,23 euro. „Sodra“ vienišo asmens išmoką skiria automatiškai. Šią išmoką gauna apie 240 tūkst.
Nuo vasaros karių, pareigūnų valstybinės pensijos padidės 5 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atliko infliacijos pasekmių švelninimo priemonių poveikio vertinimą, kurio rezultatai parodė, jog didžiausią teigiamą poveikį pajus pažeidžiamiausios visuomenės grupės - neįgalieji, senatvės pensininkai, vieniši asmenys, vieniši tėvai su vaikais.
Dirbantys Pensininkai
Lietuvoje daugiau nei 80 tūkstančių senjorų ir 43 tūkstančiai žmonių su negalia - nepaisant pensinio amžiaus - vis dar aktyviai dalyvauja darbo rinkoje. Jie ne tik dirba, bet ir toliau moka socialinio draudimo įmokas, dėl ko kasmet auga ir jų pensijos.
Dirbantys pensininkai turi vieną didelį privalumą - jų pensija kasmet peržiūrima ir, dažniausiai, padidinama. Pavyzdžiui, dirbant už MMA (924 eurų), per metus galima užsidirbti 0,49 taško ir vienus metus stažo, o tai reiškia apie 12 eurų padidėjimą tiems, kurie turi būtinąjį stažą. Tiems, kurie jo neturi - apie 3,50 euro.
Valstybės duomenų agentūros atliktas tyrimas rodo, kad net 33% senatvės pensijas gaunančių žmonių pernai tęsė darbą nekeisdami jo pobūdžio. Dar 10,8% pensinio amžiaus gyventojų dirbo toliau, bet su tam tikrais pokyčiais - keitė darbovietę ar sumažino darbo krūvį.
Kodėl dalis pensininkų pasilieka ir toliau dirbti? Trečdaliui tai - finansinė būtinybė, dar 28% dirbo dėl to, kad papildomos pajamos buvo patrauklios. Net 29% respondentų prisipažino, kad darbas jiems teikia malonumą, o 5,4% pabrėžė norą likti socialiai aktyviais.
Nepaisant senjorų aktyvumo, dauguma pensinio amžiaus žmonių vis dėlto pasitraukia iš darbo rinkos - 70% jų išeina į užtarnautą poilsį sulaukę teisės gauti pensiją.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje yra apie 606 tūkst. senatvės pensijos gavėjų. 71 tūkst. iš jų dirba. Vidutinė dirbančiųjų pensininkų pensija siekia 556 eurus.
Lietuvoje taip pat yra apie 125 tūkst. netekto darbingumo pensijos gavėjų, iš jų dirba 42 tūkstančiai.
Pensijų paaiškinimas JK | Pensijų pagrindai visiems
Svarbu Nepamiršti
Tačiau Lietuvoje galiojanti tvarka pribloškia: jei žmogus, pasiekęs pensinį amžių, per 12 mėnesių nesikreipia dėl pensijos skyrimo, jis praranda dalį savo uždirbtų pinigų. „Sodra“ išmokės tik už pastaruosius metus, o visa kita lieka biudžete - net jei žmogus sąžiningai dirbo, mokėjo įmokas ir nieko nepažeidė.
Ši tvarka ypač skaudžiai paliečia silpniausius - ligotus, emigracijoje gyvenančius ar izoliacijoje atsidūrusius žmones, kurie nesuprato, kad turi prašyti pensijos, o ne ją automatiškai gauti.
Praėjusiais metais 4673 žmonės jau turėjo teisę į senatvės pensiją, bet dėl įvairių priežasčių jos nepaprašė. Jų pinigai - lieka „Sodros“ sąskaitose. Ir taip valstybė tyliai taupo ne iš biudžeto, o iš pensininkų kišenių.
